Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-623-397-2013;

Teisėja D. Buziliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01165-2012-2;

2013 m. liepos 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, nuteistojo L. B. gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu dešimčiai (10) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, skirtosios bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams, kuris, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintas dalinio bausmių sudėjimo būdu su paskirtąja bausme pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir L. B. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams, įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., per 1 (vieną) mėnesį pradėti dirbti, mokytis ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-11-11 apie 04.00 val., viešoje vietoje - pirties patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia spyrė ne daugiau penkių kartų D. B. į įvairias kūno vietas, šiam atsistojus, kumščiu sudavė ne daugiau keturių kartų jam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, L. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-12-30 apie 03.00 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą - K. U. priklausantį garažą, esantį(duomenys neskelbtini), bei, išdaužęs nedidelės 200 Lt vertės lango stiklą, įsibrovė į garaže stovėjusį A. K. automobilį AUDI 80 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, A. K. priklausantį 1330 Lt vertės turtą: 400 Lt vertės stiprintuvą „Agnus“, 200 Lt vertės stiprintuvą „MB-1500“, 400 Lt vertės garso kolonėlę „Pioneer“, 300 Lt vertės automagnetolos JVC skydelį su 30 Lt vertės atminties raktu „Kingston“.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas prašo švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga.

Kolegija daro išvadą, kad apelianto prašymo tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta tinkamai.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.

Pažymėtina, kad 2011-05-31 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu Kauno rajono apylinkės teismo teisėjos 2011-06-02 nutartimi, L. B. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., remiantis BK 38 str., t.y. kaltininkui susitaikius su juridinio asmens, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, atstovu (II t., b.l. 54-55, 56-57), tačiau nepraėjus nė pusantrų metų laikotarpiui, L. B. vėl padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, iš kurių vieną analogišką, t.y. kvalifikuotą svetimo turto vagystę, jis sistemingai baudžiamas ir už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu pažeidžiant teisės aktus, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. (II t., b.l. 46-48), niekur nesimoko, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyvena su tėvais (II t., 51, 59, 60). Visa tai rodo, jog nuteistasis dėl savo elgesio išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. B., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent sistemingą teisės pažeidimų darymą, tai, kad padarytos veikos tyčinės, iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų. Be to, poreikį nuteistajam skirti jo realiai galimą atlikti bausmės rūšį, nes apeliantas nedaro išvadų dėl savo elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė mažesnė už vidutinę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytas veikas, o kartu ir nuteistojo asmenybę, paskirtos bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo prisipažinimo yra įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir jos nesudaro pagrindo jas vertinti naujai ir pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad paskirta bausmė trukdys jo suplanuotai darbinei veiklai, nes skunde nenurodoma nei kokia darbine veikla apeliantas planuoja užsiimti, nei kuo būtent galėtų trukdyti paskirta bausmė.

Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas L. B. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių.

Taikyti L. B. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Todėl skirti švelnesnę bausmę L. B. nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad bausmė skirta teisinga, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.