Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-12-16 · Administracinė byla Nr. I-576-342/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
I-576-342/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
UAB „Prime Real Estate“
Atsakovas
Neringos savivaldybės
Advokatai
Jūratė Galdikienė, Arūnas Ivancius
Administracinė byla Nr. I-576-342/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00353-2011-0
Teismo procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Prime Real Estate“ atstovei advokatei Jūratei Galdikienei, atsakovės Neringos savivaldybės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Prime Real Estate“ skundą atsakovei Neringos savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės Neringos savivaldybės priteisti 94 708,32 Lt turtinę žalą, kurią kildina iš Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“, kuriuo patvirtintas detalusis planas ir pritarta infrastruktūros sutarčių pasirašymui.

Nurodo, jog 2004 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybė ir žemės sklypų Pervalkos g. 19, 19 a, 21 naudotojai sudarė sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 31, kurios 3.1.1 punktu užsakovai privalėjo įsipareigoti savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti. 2004 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Pervalkos g. 19 esančio pastato savininkė E.P. pardavė jį UAB „Sancta Elena“. 2005 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities viršininkas davė sutikimą pardavėjui UAB „Sancta Elena“ perleisti žemės sklypo nuomos teisės pareiškėjai. Minėtas pastatas 2005 m. birželio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Prime Real Estate“. Įsigijus pastatą ir įgijus valstybinės žemės nuomos teises pareiškėja perėmė įsipareigojimus ir pagal infrastruktūros sutartį. Pabrėžia, jog pareiškėja įsipareigojimus pagal infrastruktūros sutartį įgyvendino – savo sąskaita įrengė vandentiekio įvadą nuo prijungimo prie Neringos miesto tinklų šulinio V-17 iki įvadinio šalto vandens apskaitos mazgo imtinai bei nuotekų išleidėją nuo išėjimo iš pastato iki prisijungimo prie miesto tinklo šulinio K-16. Akcentuoja, jog 2007 m. kovo 8 d. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti.

Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 patenkintas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymas ir panaikintas Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 17 (T1) ir sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo pripažinta negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinius skundus atmetė, papildomai nurodydamas, jog restitucijos taikymas negalimas, nes pagal panaikintą sutartį infrastruktūra nebuvo perduota atsakovei. Pabrėžia, jog panaikinus infrastruktūros sutartį, klausimas dėl nuostolių atlyginimo panaikinus sutartį, išspręstas nebuvo. Teigia, jog UAB „Neringos vanduo“ dar iki infrastruktūros sutarties panaikinimo atsisakė perimti pareiškėjos lėšomis įrengtus inžinerinius tinklus, o prasidėjus teisminiams procesams, klausimas dėl inžinerinių tinklų perėmimo į UAB „Neringos vanduo“ balansą buvo sustabdytas. Pabrėžia, jog pareiškėja inžinerinius tinklus įregistravo viešajame registre ir pakartotinai pasiūlė Neringos savivaldybės įmonei perimti šį nekilnojamąjį turtą. UAB „Neringos vanduo“ 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 148 atsisakė inžinerinius tinklus išpirkti ar nuomoti, kartu nurodydama, kad tiek savivaldybės įmonė, tiek ir aplinkinių pastatų savininkai bei naudotojai turi teisę neatlygintinai naudotis pareiškėjos privačiomis lėšomis įrengtais inžineriniais tinklais. Teigia, jog susidarė tokia situacija, kad dėl Neringos savivaldybės tarybos neteisėtai priimtų aktų pareiškėja buvo priversta savo sąskaita įrengti inžinerinius tinklus, kuriais iki šiol neatlygintinai naudojasi ir naudą gauna savivaldybės įmonė UAB „Neringos vanduo“.

Reikalavimą atlyginti žalą grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, manydama, kad yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė dviem būdais: pirma, kai priimamas savivaldybės neteisėtas administracinis aktas, kuris teismo spendimu panaikinamas, o sutartys pripažįstamos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, ir antra, kai per savivaldybės valdomas įmones yra gaunama nauda, neatlygintinai naudojantis pareiškėjos lėšomis sukurtu nekilnojamuoju turtu bei atsisakant už šį naudojimąsi mokėti pareiškėjai. Pabrėžia, jog pareiškėja pasirinko teisę ginti savo pažeistas teises per nuostolių atlyginimo institutą. Nuostolius sudaro kaštai, įrengiant inžinerinius tinklus, palūkanos, mokamos bankui už suteiktą kreditą, kuris panaudotas inžinerinių tinklų įrengimui, bei papildomi kaštai, skirti inžinerinių tinklų apsaugai nuo trečiųjų asmenų vandališkų veiksmų. Mano, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovė inicijavo infrastruktūros sutarties pasirašymą. Vykdant administracinę sutartį ir savo lėšomis įrengus inžinerinius tinklus, atsakovė ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad su pareiškėja būtų susitarta dėl šių inžinerinių tinklų perėmimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau iki šiol per savo valdomą įmonę neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo neatlygintinai naudojasi privačiomis lėšomis įrengtais infrastruktūros įrenginiais ir iš to gauna pelną. Mano, kad atsakovė pažeidė sąžiningos sutarties šalies teisėtus interesus ir konstitucinį teisinės valstybės principą – teisėtų lūkesčių principą. Ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2008 m. spalio 3 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Galdikienė prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos savivaldybės atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog dėl Neringos savivaldybės kaltės būtų praradusi pagal 2004 m. vasario 20 d. sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo sukurtą nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą. Akcentuoja, jog pareiškėjos nurodytos piniginės lėšos, kaip patirti nuostoliai, nėra pagrįstos tinkamai patvirtintais banko sąskaitų išrašais, juose nėra duomenų, patvirtinančių piniginių atsiskaitymų paskirtį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja patyrė 94 708,32 Lt faktinių išlaidų.

Prašo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Kadangi pareiškėja praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovas prašo atmesti pareiškėjos skundą. Ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo momento, kada pareiškėja įsigijo turtą.

Analogiška pozicija nurodyta atsiliepime į skundą (b.l. 97).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Pareiškėjos skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėja kildina iš atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; kt.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjos nurodytus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veikos tvarką nustato įstatymas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas.

Pareiškėja žalą kildina iš neteisėtų atsakovės aktų, kurių pagrindu buvo sudaryta infrastruktūros sutartis ir pareiškėja savo lėšomis įrengė inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, tačiau savivaldybės įmonė UAB „Neringos vanduo“ atsisakė inžinerinius tinklus perimti.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1316 ha žemės sklypas, esantis Pervalkos g. 19, Neringos m., Neringos sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sklype yra pastatas – poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini. Valstybiniame žemės sklype yra pareiškėjai nuo 2011 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklausantis daiktas: vandentiekio linija – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, ir nuotekų linija – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini (b.l. 22-27). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog 2004 m. vasario 20 d. Neringos savivaldybės taryba sprendimu Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ patvirtino žemės sklypo Pervalkos g. 19,21, Pervalkos gyv., Neringa, detalųjį planą, kurio sprendiniais esamas žemės sklypas suskaidytas ir suformuoti 4 sklypai, iš kurių dviems pakeistas žemės naudojimo pobūdis/būdas iš rekreacinio į gyvenamąjį; adresu Pervalkos g. 21, Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr. 2) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės paskirties į gyvenamąją mažaaukščių statinių teritoriją (G2) bei adresu Pervalkos g. 19, Neringoje, suformuoto žemės sklypo (Nr. 3) naudojimo būdas/pobūdis pakeistas iš rekreacinės į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritoriją viešbučiams, restoranams statyti, įrengti ir eksploatuoti (K4) ir prekybos įmonėms įrengti ir eksploatuoti (K1); atitinkamai pakeista šiuose sklypuose esančių statinių paskirtis. Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pagrindu su žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 19, Neringoje, naudotoja E.P., žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 19 a, naudotoja J.M. įmone, žemės sklypo, adresu Pervalkos g. 21, naudotojais: E.P., J.M. įmone, R.P., V.P., A.J.P., L.P., A.K., V.Ž., K.Š., D.Z.K., V.J.K., R.Ž., M.J., G.J.V., D.Č., atstovaujamais įgalioto asmens G.N., sudaryta 2004 m. vasario 20 d. sutartis Nr. 31 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų Pervalkos g. 19, 19 a, 21, Neringoje detaliajame plane numatomiems sprendiniams, statytojai šia sutartimi įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, naujai įrengti esamą 2 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje tarp sklypų ir Pervalkos gatvės, naujai įrengti esamą 6 m pločio pėsčiųjų taką su betoninių trinkelių danga ir gazoniniais bortais bendro naudojimo teritorijoje nuo Pervalkos g. iki Kuršių marių krantinės, numatant jame 1,5 m metrų pločio dviračių taką ir priemones, draudžiančias automobilių judėjimą ir jų statymą šioje teritorijoje, įrengti šio pėsčiųjų tako apšvietimą, parengti ir nustatyta tvarka suderinti numatytiems darbams reikiamą dokumentaciją, numatytus darbus atlikti iki 2005 m. gegužės 25 d. ir įrengtas teritorijas perduoti į Miesto tvarkymo ir statybos balansą. Sprendinių realizavimas numatytas pastatų savininkų lėšomis, sudarius sutartis su Neringos savivaldybe (3.1 punktas) (b.l. 28-29). Infrastruktūros sutartis sudaryta tarp šalių: Neringos savivaldybės ir žemės sklypų naudotojų. Kaip nustatyta pagal pareiškėjos paaiškinimus ir rašytinius bylos įrodymus, žemės sklypo nuomos teisės buvo perduotos iš pardavėjo UAB „Sancta Elena“ pirkėjui UAB „Prime Real Estate“, kuri 2005 m. birželio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. 2-6335 įsigijo žemės sklype esantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini.

2008 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 17 (T1) „Dėl žemės sklypo Pervalkos g. 19, 21, Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams“ pripažintas neteisėtu ir panaikintas (b.l. 37-51). Minėtu sprendimu nuo jos pasirašymo momento prižinta negaliojanti ir sprendimo pagrindu sudaryta infrastruktūros sutartis Nr. 31. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu ir netenkinti atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Prime Real Estate“ apeliaciniai skundai (b.l. 52-61).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-344-583/2008 konstatuota, jog Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17 (T1) patvirtinto detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, nes ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Pervalkos gyvenvietės gyvenamojoje funkcinėje zonoje esančią esamų poilsio pastatų teritoriją, kurioje nenumatyta nei gyvenamosios, nei komercinės paskirties statinių įrengimas ir žemės sklypų formavimas. Teismas konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams: Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 daliai, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 4,6.6 ir 11 punktų nuostatoms. Neteisėto detaliojo plano pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros sutartys Nr. 30 ir Nr. 31 taip pat pripažintos neteisėtomis nuo jų sudarymo momento. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nustato, jog faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog atsakovė Neringos savivaldybė, patvirtindama detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t.y. nevykdė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 įstatymo redakcija Nr. IX-1962) nuostatomis savivaldybėms nustatytos pareigos organizuoti ir koordinuoti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, rengimą ir užtikrinti teritorijų planavimo proceso teisėtumą.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertinęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo motyvus dėl administracinių aktų neteisėtumo, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti Neringos savivaldybės veiksmų neteisėtumą. Tačiau teismo vertinimu, sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumo klausimą, nepakankama nustatyti, kad atsakovas (Institucija) arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-321/2010). Taip pat būtina įvertinti ir pareiškėjos elgesį, kaip veiksnį, galintį nulemti žalos atsiradimą.

2004 m. vasario 20 d. infrastruktūros sutartis Nr. 31 buvo sudaryta tarp savivaldybės ir planavimo organizatoriaus, kuriuo tuo metu buvo žemės sklypų Nr. 19 ir Nr. 21 naudotojai. Infrastruktūros sutarties 5 punkte nurodyta, kad sutartis galioja ir šalių teisių perėmėjams. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja nuosavybės teise įsigijusi pastatą, esantį Pervalkos g. 19 bei nuomos sutartimi išsinuomojusi valstybinį žemės sklypą, vadinasi pareiškėja perėmusi žemės sklypų naudotojų teises, įsipareigojo vykdyti sutarties sąlygas. Iš UAB „Sancta Elena“ perėmusi teises ir pareigas dėl infrastruktūros sutarties įgyvendinimo pareiškėja sudarė rangos sutartį (b.l. 69-71) su rangovu UAB „RTM“ dėl poilsio pastato rekonstrukcijos Pervalkos g. 19 bei lauko inžinerinių tinklų. Bendra objekto sutarties kaina nurodyta – 53 526 Lt. Pažymėtina, jog pagal infrastruktūros sutartį įrengtos teritorijos nėra perduotos pagal aktą atsakovei, kaip tai numato sutarties 3.5 punkto nuostatos, perduoti tik atlikti darbai, o ne daiktas. Įrengti inžineriniai tinklai yra įregistruoti kaip pareiškėjos nuosavybė, ginčo dėl šios aplinkybės nekyla. Rizika, susijusi su rangos sutarčių sudarymu, priskiriama pareiškėjos rizikai (LVAT 2011 m. spalio 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A-492-3221/2011). Teismas konstatuoja, jog pareiškėja negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių įgyvendinti tokius detaliojo plano sprendinius, kurie prieštarauja teritorijos bendrajam planui. Kai nustatoma, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, taip pat ir į atsakovo (žalą padariusio asmens ) kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose (2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-56/2009) konstatavęs, kad abiem šalim veikus neteisėtai, teismui atsiranda teisė taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti net ir tuo atveju, jei yra nustatomos visos trys viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) būtinosios sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja siekė realizuoti savo privatų komercinį interesą veikdama neteisėtai, daro išvadą, kad ji visa apimtimi yra atsakinga dėl turtinių nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįstos rizikos.

Pareiškėja UAB „Prime Real Estate“ nebuvo planavimo organizatoriumi, tačiau pagal infrastruktūros sutartį įsipareigojo vykdyti detaliuoju planu suplanuotos teritorijos sprendinių realizavimą. Darbų vykdymo užsakovė, būdama rūpestinga, sąžininga ir apdairi turėjo ir galėjo domėtis detaliojo plano sprendinių realizavimo teisėtumu, taip pat susipažinti su detaliojo plano rengimo sąlygomis ir kitais dokumentais, turėjo galimybę žinoti, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Pareiškėja žinojo teritorijos, kurioje buvo išsinuomotas žemės sklypas ir įsigyti statiniai, specifiką ir teisinį režimą. Pareiškėjos pareigą žinoti suponuoja ir tai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimas). Schemoje imperatyviai nurodyta, jog ja remiantis tvarkoma Nacionalinio parko teritorija, rengiami bei nustatyta tvarka derinami ir tvirtinami gyvenviečių detalieji planai, kiti projektai (Nuostatų 4 punktas); bet kokie sprendiniai turi neprieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Schemos sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitinka bendrojo teisės principo bona fides. Pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų nesąžiningumą detaliojo planavimo sprendinių realizavimo procese, todėl negali reikalauti atlyginti turtinę žalą, kilusią iš pačios aktyvių veiksmų. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006).

Pareiškėja reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia teisėtų lūkesčių principu. Pareiškėja, siekdama pagrįsti reikalavimą atlyginti nurodytą turtinę žalą, turi įrodyti, kad turėjo realią galimybę teisėtai tikėtis, jog turėjo pagrindą pradėti paruošiamuosius darbus dėl poilsio komplekso statybos, tačiau dėl atsakovės veiksmų buvo pakenkta jos interesams ir ji patyrė turtinę žalą. Nustatyta, jog tiek pareiškėjai, tiek atsakovei turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-403/2010 suformulavo poziciją, jog esant tokiai situacijai nėra pagrindo tirti, ar sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, priėmimas galėjo nulemti teisėtų lūkesčių tam tikriems asmenims atsiradimą, kadangi šis sprendimas akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės galios aktams ir negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o atitinkami suinteresuoti asmenys turėjo realią galimybę tai įvertinti bei numatyti. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A822 – 1567/2008). Aukščiau aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, jog UAB „Prime Real Estate“ neįrodė, kad buvo teisėtas pagrindas jos lūkesčiams atsirasti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti teisiškai pagrįstais argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Be to teismas pažymi, kad pagal infrastruktūros sutartį įrengti inžineriniai statiniai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, todėl neįrodyta, jog dėl tokių statinių įrengimo pareiškėja patyrė žalą. Pareiškėja į patirtus nuostolius įtraukia inžinerinių tinklų įrengimo sąnaudas, palūkanas, mokamos bankui už suteiktą kreditą, kuris panaudotas inžinerinių tinklų įrengimui, bei papildomus kaštus, skirtus inžinerinių tinklų apsaugai nuo trečiųjų asmenų vandališkų veiksmų. Byloje nenustatyta aplinkybė, jog dėl atsakovės veiksmų pareiškėja turtą prarado, dėl ko patyrė žalą, be to įrodymais nepagrįstas prašomos priteisti turtinės žalos dydis.

Dėl senaties termino taikymo.

Atsakovė Neringos savivaldybė prašo taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėja žalos atsiradimą grindžia aplinkybe, jog detalusis planas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams. Teigia, jog ši aplinkybė tapo žinoma tik 2010 m. sausio 14 d. LVAT priėmus nutartį dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo. Atsakovės atstovas ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo momento, kai parėškėjo įsigijo pastatą bei jai buvo perleistos valstybinės žemės nuomos teisės. Teismas sutinka su atsakovės termino skaičiavimu. Būtent 2005 m. birželio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijusi pastatą, esantį Pervalkos g. 19 bei perėjus valstybinės žemės nuomos teisėms pareiškėja susiklosčiusią situaciją galėjo pradėti vertinti kaip savo teisių pažeidimą ir inicijuoti procesą dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynimo teisme. Tokia teismo pozicija grindžiama LVAT 2011 m. spalio 20 d. išaiškinimais nutartyje adm. byloje Nr. A-492-3221/2011. Pareiškėjos nurodytų neigiamų pasekmių jų teisėms ir interesams atsiradimas sietinas ne su kitose bylose priimtais teismų sprendimais, jų įsiteisėjimu, galimu proceso atnaujinimu, bet su konkrečiu faktu – detaliojo plano sprendinių neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėja teismui ieškinį (skundą dėl žalos atlyginimo) pateikė 2011 m. spalio 4 d. , t.y. praleidusi įstatyme – CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2005 m. birželio 31 d. (kai pareiškėja iš UAB „Sancta Elena“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pastatą ir jai buvo perleistos žemės sklypo nuomos teisės). Teismas ieškinio senatį taiko, kai ginčo šalis reikalauja, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pareiškėja ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, byloje nenurodė (CK 1.131 str. 2 d.), teismas, atsižvelgdama į atsakovės reikalavimą, pareiškėjos reikalavimams taiko senatį ir jos prašymą dėl žalos atlyginimo atmeta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Prime Real Estate“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė