Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-25 · Administracinė byla Nr. I-892-621/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
I-892-621/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02982-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
Š. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-892-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02982-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui Š. V.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Š. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-15 iki 2014-11-20 buvo laikomas Šiaulių apskrities VPK areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog Šiaulių apskrities VPK areštinėje buvo laikomas po 15 parų, nors buvo galima laikyti po 8 paras. Nebuvo galimybės pirkti prekių parduotuvėje ar gauti maisto perdavimą. Kameroje buvo per mažai vietos, buvo šalta, drėgna, kaupėsi pelėsis, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, pareigūnai matydavo pareiškėją atliekant gamtinius reikalus. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas sapnuodavo košmarus, patyrė emocinių sukrėtimų.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (70-73 b. l.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės (toliau – areštinė) vyresniojo specialisto E. D. 2015 m. spalio 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie Š. V. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-40100 (toliau – tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad areštinė įrengta vadovaujantis Lietuvos, policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" bei daliniais šio įsakymo pakeitimais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo", Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" ir kitais teisės aktais. Areštinėje yra 8 keturvietės kameros, kurių plotas nuo 20,97 m² iki 22,63 m². Kamerose laikomi 1–4 asmenys. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" XI skyriuje nurodoma, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis, kaip 5 m² (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neskaičiuojamas). Sanitarinis mazgo plotas užima apie 1 m². Kameroje esantys baldai įskaičiuojami į bendrą gyvenamąjį plotą. Kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Sanitariniame mazge yra tupyklos tipo unitazas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi Š. V. buvimo areštinėje laikotarpiais tai nenumatė areštinių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, stebint pro kameros duryse esančią stebėjimo angą, asmenų, būnančių sanitariniame mazge, nesimato. Kameroje prie išorinių sienų stovi keturios metalinės dviaukštės lovos, 190x70 cm dydžio, prie jų keturios spintelės, viduryje kameros stovi stalas, prie jo – taburetė, ant sienos pakabintos lentynėlės (higieninėms priemonėms) ir pakabos rūbams. Stalas nuo sanitarinio mazgo sienelės yra 2 m atstumu. Kameroje esantys kištukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų. Jų įrengimas visose kamerose yra vienodas. Nors kameroje yra aštuonios lovos, naudojamos tik keturios apatinės, o viršutinės naudojamos kaip lentynos daiktams susidėti. Areštinės kamerų langai įstiklinti permatomu stiklu, atsidarinėja, lango dydis 93x48 cm. Visi kamerose esantys baldai tvarkingi, švarūs, tačiau patalpoms reikalingas remontas, nuo sienų, lubų, grindų yra atsilupusi dažų danga, vietomis nubyrėjęs tinkas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad vienam asmeniui patalpintam į areštinės kamerą tenka apie 5 m². Visos Areštinės keturvietės kameros yra įrengtos analogiškai. Areštinės kamerų įrengimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymas Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" V skyrius.

Pažymi, kad areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Tai reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" V skyrius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai kiekvienais metais tikrina Areštinės būklę, tačiau jokių pastabų dėl temperatūros, santykinės drėgmės, oro judrumo nepateikė. Apie šių tyrimų reikalingumą sprendžia Visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Šiaulių sveikatos visuomenės centras laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. atliko patikrinimus Areštinėje ir surašė patikrinimų aktus, t.y. 2012 m. patikrinimo akte - Lietuvos higienos normos HN 37:2009 III skyriaus 6 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai (policijos areštinės patalpoms būtinas remontas, visose patalpose nuo sienų, grindų ir lubų atsilupę dažai, suskilinėjusios sienos, kamerose susidėvėję santechniniai įrenginiai, dėl netinkamos ventiliacijos sanitarinėje švarykloje apipelijusios sienos ir lubos); 2013 m. - Lietuvos higienos normos HN 37:2009 111 skyriaus 6 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpos neremontuojamos. Visose patalpose nusilupę dažai nuo sienų, grindų ir lubų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai). 2014 m. patikrinimo akte - Lietuvos higienos normos HN 37:2009 III skyriaus 6 punkto; VII skyriaus 48 punkto reikalavimai bei Lietuvos Higienos normos HN 47-1:2012 9.4 punkto reikalavimai (policijos areštinės patalpoms būtinas remontas, visose patalpose nuo sienų, grindų ir lubų atsilupę dažai, suskilinėjusios sienos, kamerose susidėvėję santechniniai įrenginiai, dėl netinkamos ventiliacijos sanitarinėje švarykloje apipelijusios sienos ir lubos.

Areštinės dušo patalpoje bei kamerose veidrodžių nėra. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos Įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" III skyriaus 12 straipsniu, „Policijos areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti": ,,peilius, skutimosi priemones <...> ir kilus aštriabriaunius bei smailius daiktus"(12.12. punktas) ir „kilus daiktus ir priemones, kurios gali būti panaudotos policijos pareigūnų užpuolimui ar bandymui pabėgti"(12.20 punktas). Veidrodžiai Areštinėje laikomiems asmenims nusiskusti būdavo išduodami dušo metu iš jų turimų (Areštinėje saugomų) daiktų. Jei Areštinėje laikomas asmuo neturėdavo veidrodžio, tai jį dušo metu išduodavo Areštinės darbuotojai iš savo inventoriaus.

Kamerose tiekiamas tik šaltas vanduo, tačiau vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" III skyriaus 7.12 punktu, areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau, kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Šiaulių aps. VPK viršininko 2013-01-14 įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų „Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinių vidaus tvarkos taisyklių" areštinėje laikomų asmenų dienotvarkėje numatyta, kad asmenys, laikomi areštinėje, maudosi duše šeštadieniais nuo 9:00 vai. iki 17:00 vai. Duše yra skysto ir paprasto muilo, plaušinės, vonelės.

Asmenys, pristatyti į areštinę yra apžiūrimi dėl sužalojimų, niežų, utėlių ir kitų infekcinių ligų. Apžiūrą atlieka areštinės bendruomenės slaugytoja. Taip pat pristatytiems į areštinę asmenims pasiūloma nusiprausti duše.

Asmenų laikymą areštinėje reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo" (iki 2015-02-10 tai reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymas Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“) III skyriaus 5.2 punktas, kuriame numatyta, kad asmenys kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), nuteisti laisvės atėmimu - iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu.

Taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo" (iki 2015-02-10 dienos tai reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymas Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo") bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" nereglamentuojama, kad areštinėje būdamas asmuo turi teisę apsipirkti parduotuvėje, nes tokių parduotuvių areštinėse nėra įrengta, be to areštinėse esantys asmenys joje būna trumpą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Š. V. skunde pateikti faktai, kad areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai nėra atitverti nuo bendrų patalpų pertvara, bei kad nebuvo suteikta teisė apsipirkti ir kad buvo laikomas areštinėje pažeidžiant areštinėje laikymo terminus, yra vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

Duomenų ar Š. V. buvimo areštinėje metu yra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos sutrikimų, Šiaulių aps. VPK neturi. Būtina pažymėti, kad pareiškėjas Š. V. per visą laikymo areštinėje laikotarpį jokių prašymų, skundų dėl laikymo sąlygų areštinėje nepateikė.

Atsakovo atstovas prašo teismo pareiškėjo skundo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Š. V. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte.

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" XI skyriuje nurodoma, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis, kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neskaičiuojamas). Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės 2015-10-26 pažymos „Dėl Š. V.“ matyti, jog pareiškėjas Šiaulių apskrities VPK areštinėje laikotarpiu nuo 2012-11-15 iki 2014-11-20 periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 5 (plotas 22,01 kv.m.), 6 (plotas 21,17 kv.m.), 7 (plotas 20,97 kv.m.), 8 (plotas 22,63 kv.m.), 9 (plotas 22,27 kv.m.). Kameroje buvo laikomas nuo 1 iki 4 asmenų. Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad areštinės kamerose buvo šalta, drėgna, kaupėsi pelėsis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2012-06-11 (patikrinimo aktas Nr. EP-215), 2013-08-22 (patikrinimo aktas EP-296), 2014-09-18 (patikrinimo aktas Nr. EP-429) atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės periodinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK areštinės patalpose būtinas remontas neremontuotos, nuo sienų, lubų, grindų lupasi dažų danga, trupa, byra tinkas, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai, sanitarinėje švarykloje apipelijusios lubos ir sienos (Higienos normos HN 37:2009 6 ir 48 punktų pažeidimai).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros erdvės. Atsakovo atstovas nurodo, jog kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Sanitariniame mazge yra tupyklos tipo unitazas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi Š. V. buvimo areštinėje laikotarpiais tai nenumatė areštinių įrengimą reglamentuojantys teisės aktai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Ši administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiškinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema 1,2 m aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Ru­siją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.

Iš tarnybinio pranešimo (11-13 b.l.) matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas 1,20 m. aukščio pertvaros sienele, tačiau įėjimas neatitvertas durimis. Kadangi sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta, įrengta sienelė atitveria tik dalį sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjas buvo matomas kitiems kartu laikomiems asmenims, policijos pareigūnams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pirkti prekių parduotuvėje, kadangi teisės aktai nenumato teisės sulaikytiems asmenims pirkti prekes areštinėje, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad jis Šiaulių apskrities VPK areštinėje buvo laikomas po 15 parų, nors buvo galima laikyti po 8 paras.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 120-6061) patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.2. punkte numatyta, kad į policijos areštinę gali būti uždaryti šie asmenys kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), nuteisti laisvės atėmimu – iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-11-07 įsakymo Nr. 40-V-706 (86 b.l.) bei tarnybinių pranešimų (87-115 b.l.) matyti, kad šios nuostatos pažeistos nebuvo, todėl atsakovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nenustatyti.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų nesilaikymo. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Šiaulių apskrities VPK areštinėje būtų buvę laikytasi teisės aktų. Tačiau pareiškėjas areštinėje buvo laikomas periodiškai, ne ilgiau kaip po 15 dienų, vienam asmeniui tenkančio ploto norma pažeista nebuvo.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais pripažintina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas areštinės patalpose buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo Š. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas areštinės patalpose buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas