- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-79/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- R. D., L. G.
- Advokatai
- Erika Jasiūtė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, prievartavo turtą iš R. D. ir L. G., o būtent: 2010-07-22 apie 9 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už tariamą „rimtų“ žmonių draugo gaudymą atvirai reikalavo iš nukentėjusiųjų R. D. ir L. G. perduoti turtą – 2000 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. 2010-07-26 apie 16 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą – ragindamas greičiau surinkti pinigus, norint išvengti galimo fizinio smurto panaudojimo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. G. perduoti pinigus; tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. apie 18 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), toliau reikalaudamas R. D. ir L. G. perduoti savo turtą, reikalaujamų pinigų sumą sumažino iki 5000 Lt, po ko R. D. ir L. G. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu E. V. perdavė dalį prievartaujamų pinigų – R. D. perdavė 900 Lt, L. G. – 1700 Lt, o 2010-07-27 apie 20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), L. G. E. V. perdavė 300 Lt.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir E. V. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 181 straipsnio 2 dalyje, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to šioje dalyje nuosprendis dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu E. V. veiką kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Prokurorės teigimu, E. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, kadangi jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir prievartaudamas R. D. ir L. G. turtą, 2010 m. liepos 26 d. apie 16.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieš L. G. panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė du smūgius į krūtinę ir pilvą. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo L. G. ir nuteistojo E. V. parodymus, neteisingai konstatavo, jog E. V. sudavė L. G. ne siekdamas išreikalauti pinigus, o dėl staiga kilusio pykčio, kad jis vienas turi rūpintis pinigų surinkimu. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, nes apklausiamas teisme nuteistasis E. V. parodė, jog L. G. į krūtinę ir į šoną du smūgius sudavė tada, kai paklausus, kaip sekasi rinkti pinigus, L. G. jam atsakė, kad nežino ar mokės. E. V. patvirtino, kad E. G. sudavė norėdamas paraginti, kad reikia mokėti. Esant tokiems nuteistojo E. V. parodymams, be to, nukentėjusiajam L. G. patvirtinus, kad šiam E. V. vieną – du kartus nestipriai sudavė už nieką, sakydamas, jog galvotų dėl tų pinigų, o nukentėjusiajam R. D. nurodžius, jog šiam skambino L. G. ir pasakė, kad pas pastarąjį E. V. buvo atvažiavęs išmušti pinigų ir L. G. gavo kelis smūgius, turėjo būti daroma išvada, jog L. G., prievartaudamas turtą, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, fizinio smurto panaudojimas prievartaujant turtą gali pasireikšti kaip bet koks neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į jo gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų kančių sukėlimą, laisvės atėmimą, bejėgiškumo ar kitos nenatūralios būklės sukėlimą. Fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis taikomas tais atvejais, kai jis naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo forma. Nagrinėjamu atveju, prokurorės teigimu, būtent dėl šios priežasties E. V. ir panaudojo fizinį smurtą prieš L. G.. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. G. nurodė, jog E. V. jam sudavė nestipriai ir sudavimas nebuvo skausmingas, prokurorės nuomone, nėra pagrindas šalinti iš kaltinimo fizinio smurto panaudojimo aplinkybės, nes šie parodymai patvirtina, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį L. G. buvo panaudotas.
Prokurorės nuomone, E. V. pripažinus kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei įvertinus tai, kad E. V. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ir pašalino padarytą žalą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra neteistas, mokosi, jam turėtų būti paskirta bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė prašo tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamųjų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“//,,Teismų praktika“, 2003, Nr. 19, p. 203).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas, kadangi jame padarytos išvados dėl E. V. nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos neteisingai įvertintais įrodymais, kas nulėmė netinkamą veikos kvalifikavimą ir neteisingos bausmės paskyrimą. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Nuosprendis savo turiniu dėl turto prievartavimą kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto nebuvimo E. V. veiksmuose nėra įtikinantis, jame padarytos išvados kelia pagrįstų abejonių. Fizinio smurto panaudojimo aplinkybes liečiantys įrodymai ir teismo išvados dėl jų nuosprendyje išdėstyti dviprasmiškai, nesudaro logiškos visumos. Teismas aprašomojoje (motyvuojamoje) nuosprendžio dalyje nurodė, kad ,,nukentėjusiojo L. G. ir kaltinamojo E. V. parodymais nustatyta, kad E. V. buvo atvykęs pas L. G. į darbą paklausti, kada L. G. turės reikalaujamus pinigus, tačiau L. G. pasakius, kad jis taip greitai negali surinkti tokios didelės pinigų sumos R. V. sudavė du kartus nestipriai kumščiu L. Ž. į pilvą ir šoną. Iš nukentėjusiojo L. G. ir kaltinamojo E. V. parodymų matyti, kad E. V. sudavė L. G. ne šiais veiksmais siekdamas išreikalauti pinigus, o dėl staiga kilusio pykčio, ką teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusysis L. G., nurodęs, jog E. V. susinervinęs jam sudavė nestipriai į pilvą ir šoną, sakydamas, kad ne jis vienas turi rūpintis pinigų surinkimu. Duomenų, kad dėl E. V. suduotų smūgių L. G. būtų pajutęs skausmą, būtų buvusi sutrikdyta jo sveikata, nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje nėra patikimų duomenų konstatuoti, kad E. V. L. Ž. sudavė nestiprius 2 smūgius į krūtinę ir pilvą, prievartaudamas nukentėjusiojo turtą. Dėl to fizinio smurto L. G. atžvilgiu panaudojimo aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina“. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma pripažinti, kad tie smūgiai, kurių sudavimo neneigia ir pats nuteistasis E. V., buvo suduoti ne, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl staiga kilusio pykčio, o būtent dėl to, kad L. G. paspartinti, paraginti, kad būtų perduoti pinigai, kurių E. V. reikalavo prievartaudamas turtą.
Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis (BK 181 straipsnio 2 dalis) taikomas tais atvejais, kai jis naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“//,,Teismų praktika“, 1996, Nr. 3-4, p. 92). E. V. buvo be kita ko, kaltinamas, kad tęsdamas nusikalstamą veiką 2010 m. liepos 26 d. apie 16 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą – fizinį smurtą, t. y. suduodamas L. Ž. du smūgius į krūtinę ir į pilvą, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. G. perduoti savo turtą – 2000 Lt. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. V. dėl šios kaltinimo dalies parodė, kad jis sudavė L. G. į krūtinę ir kažkur į šoną du smūgius, pasakydamas, kad jį irgi spaudžia dėl tų pinigų. Smūgius sudavė paraginimui, kad reikia mokėti (t. 1, b. l. 186). Nukentėjusysis L. G. parodė, kad E. V. pasakė, kad jis galvotų dėl tų pinigų, ne jis vienas turi galvoti, sudavė apie 1-2 kartus į pilvą ir šoną, gal į krūtinę, bet nestipriai, sudavimas nebuvo skausmingas (t. 1, b. l. 188). Nukentėjusysis R. D. parodė, kad prieš sumokant E. V. pinigus, L. G. pasakė, kad pas jį E. V. buvo atvažiavęs išmušti iš jo pinigų. Jis sakė gavęs kelis smūgius. Jam E. V. sakė, kad, jeigu jie nesurinks pinigų per nustatytą terminą, tai bus blogai (t. 1, b. l. 187, 188). Iš minėtų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad po fizinio smurto panaudojimo L. G. nunešė 1700 Lt ir padavė E. V., R. D. padavė 900 Lt. E. V. pasakė, kad reikės dar sumokėti. L. G. nunešė E. V. ir atidavė 300 Lt (t. 1, b. l. 188). Nuteistojo E. V. ir nukentėjusiųjų L. G. bei R. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismui teisiamajame posėdyje, patvirtina aplinkybę, turinčią bylai išspręsti teisingai – svetimas turtas buvo prievartaujamas panaudojant fizinį smurtą kaip nukentėjusiųjų įbauginimo formą, priverčiant nukentėjusiuosius perduoti reikalaujamus pinigus. Tai atitinka turto prievartavimo, panaudojant fizinį smurtą, požymius, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą, fizinį smurtą kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“//,,Teismų praktika“, Nr. 23, p. 319). Šiuo atveju kvalifikacijai yra visiškai nesvarbu smurto intensyvumas, smūgių stiprumas, pakanka to, kad pavartotu fiziniu smurtu L. G. buvo įbaugintas ir priverstas perduoti E. V. savo turtą (pinigus), kuriuos jis ir R. D. skubiai skolinosi iš kitų asmenų, o R. D. tam reikalavimui įvykdyti dar paėmė 500 Lt SMS kreditą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį, pašalinant veiką kvalifikuojantį požymį – fizinio smurto panaudojimą.
Nuosprendis keistinas. E. V. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 181 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad E. V., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, prievartavo turtą iš R. D. ir L. G., o būtent 2010 m. liepos 2 2d. apie 9 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už tariamą ,,rimtų“ žmonių draugo gaudymą, atvirai reikalavo iš nukentėjusiųjų R. D. ir L. G. perduoti turtą – 2000 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. 2010 m. liepos 2 6d. apie 16 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, t.y. suduodamas L. Ž. du smūgius į krūtinę ir pilvą, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį L. G. perduoti pinigus, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. V. apie 18 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), toliau reikalaudamas R. D. ir L. G. perduoti savo turtą, reikalaujamą pinigų sumą sumažino iki 5000 Lt, po ko R. D. ir L. G. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu E. V. perdavė dalį prievartaujamų pinigų – R. D. perdavė 900 Lt, L. G. 1700 Lt. 2010 m. liepos 27 d. apie 20 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), L. G. E. V. perdavė 300 Lt.
Šiame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. E. V. parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarytas tiesiogine tyčia dėl žemų (savanaudiškų) paskatų prieš du asmenis, ir į apygardos teismo nuosprendyje nurodytas E. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pirmiau neteistas, mokosi Šiaulių suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, nukentėjusieji jam neturi pretenzijų, prašo jo griežtai nebausti, taip pat į tai, kad pavartoto fizinio smurto pobūdis nesukėlė sveikatai žymių padarinių, jam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,
n usprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti:
E. V. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.