Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. N., G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti palikimo priėmimo terminą (dėl D. A. M. palikimo: Šiaulių banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų).

2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama D. A. M.. Teigia, jog laiku nesikreipė į notarą, nes jos sveikatos būklė yra sunki. Turi galūnių arterijų asterosklerozę su protarpiniu šlubumu ir organizmo funkcijų sutrikimus, nustatytas 40 balų bazinis funkcionavimo lygmuo. Yra dalinai amputuota koja, pati viena iš namų neišeina. Pareiškėja nurodo, kad anksčiau neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo. Dėl mamos mirties patyrė stiprų fizinį ir emocinį skausmą.

3. Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra mirusios D. A. M. dukra. (Duomenys neskelbtini) mirė mama D. A. M.. Po motinos mirties ji, būdama pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, įstojo į paveldėjimo bylą. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja sąmoningai nesikreipė į notarą būtent dėl to, kad jai (iš suinteresuoto asmens brolio G. B.) buvo žinoma, jog motinos banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Kito paveldimo turto mirusioji neturėjo (neskaitant turto, kurį paliko testamentu vaikaitei). Pareiškėjos nurodyti neįgalumo argumentai yra nepagrįsti, nes pareiškėja specialių įtaisų (kojos protezas, lazda) pagalba gali savarankiškai judėti. Ji savarankiškai dalyvavo ir mamos laidotuvėse. Pateiktame pareiškime nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai per trijų mėnesių laikotarpį nuo mamos mirties buvo diagnozuotos naujos ligos ar judėjimo suvaržymai, taip pat nėra jokių medicininių duomenų, kad pareiškėja patyrė stiprų fizinį ir emocinį skausmą, sutrukdžiusį kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Jeigu pareiškėja ir negalėjo kreiptis pati į notarus dėl palikimo priėmimo, ji tai galėjo atlikti per atstovą ar pasitelkus socialinės paramos centro pagalbą. Be kita ko, notariniai veiksmai gali būti atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie atliekami, dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą. Pareiškėjos veiksmai, laiku priimti palikimą nebuvo sąlygoti objektyvių priežasčių, kurias nurodo pareiškėja pareiškime (<...sveikatos būklė yra sunki...>, <...patyriau stiprų fizinį ir emocinį skausmą...>). Medicininių duomenų, kad pareiškėjos būklė buvo tiek sunki, kad ji negalėjo laiku kreiptis į notarą, nėra pateikta, todėl tokios pareiškime nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą dėl mirusios mamos D. A. M. palikimo – Šiaulių banke sąskaitoje esančiu lėšų, tačiau duomenų apie šias lėšas teismui nepateikia. Mirusiosios D. A. M. sąskaitoje pinigų likutis (2024 m. kovo 29 d.) yra 5,29 Eur. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti į 5,29 Eur esančias mirusiosios banko sąskaitoje. Pareiškėja galimai elgiasi nesąžiningai, o savo teises priimti palikimą laiku įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam tokiam pareiškėjui, konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

5. Teismo posėdyje pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti. Papildė, kad buvo įsitikinusi, jog po mamos mirties palikimas yra tvarkomas pusės metų bėgyje. Nurodė, kad ji pati savarankiškai negali išeiti iš namų, jai padeda brolis ir jo žmona. Ji turi protezą ir koja yra amputuota, sunkiai vaikšto dėl širdies nepakankamumo. Pas ją kiekvieną savaitę lankosi slaugytoja, ji niekur neina iš namų. Kadangi ji pati niekur neišeina, galvojo palikimą susitvarkyti kartu su broliu, kai jis pasveiks. Brolis sunkiai sirgo, jie kalbėjosi tik telefonu ir susitarė, kad per pusę metų priims palikimą.

6. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. B. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjos brolis. Pareiškėja jau 4 metus neišeina iš namų, nesinaudoja internetu. Jis sesei užtikrino, kad jis viskuo pasirūpins. Iš dalies jis kaltas, kad sesė praleido terminą, nes jis jai taip aiškino.

7. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens V. N. atstovas prašė pareiškimą atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. A. M., kuri buvo pareiškėjos D. P., suinteresuotų asmenų G. B., V. N. mama. Po D. A. M. mirties jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė V. N. ir testamentinė įpėdinė A. A.. Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, prašo jį atnaujinti.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po motinos mirties, svarbia priežastimi nurodo sunkią savo sveikatos būklę ir objektyvų nežinojimą, jog palikimą reikia priimti per 3 mėnesius.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos D. P. mama D. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos 3-asis teritorinis skyrius 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. sausio 9 d. Taip pat sprendime nurodyta, kad D. P. diagnozuota galūnių arterijų aterosklerozė su protarpiniu šlubumu ir organizmo funkcijų sutrikimais, nustatytas 40 balų bazinis funkcionavimo lygmuo.

12. Taigi, bylos duomenys patvirtina sunkią pareiškėjos D. P. sveikatos būklę. Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo V. N. prieštarauja palikimo priėmimo termino atnaujinimui, tačiau iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėja turi judėjimo negalią, turi didelių sveikatos problemų, kas buvo akivaizdžiai matoma ir teismo posėdžio metu. Vien tai, kad pareiškėja dalyvavo mamos laidotuvėse, nereiškia, jog ji galėjo pilnavertiškai įgyvendinti savo teises paveldėjimo procese. Visuotinai žinoma, kad siekiant priimti palikimą reikia eiti į notarų biurą, teikti prašymą dėl palikimo priėmimo, atlikti kitus sekančius notarų pavedimus ir kitus veiksmus dėl paveldėjimo, kas asmeniui su didelėmis sveikatos problemomis yra praktiškai neįmanoma. Sutiktina, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie atliekami, dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą, tačiau pažymėtina, kad tokie notarų veiksmai yra įkainojami, o asmenys, turintys neįgalumą, nėra finansiškai pajėgūs mokėti už papildomas paslaugas. Taip pat tokiems asmenims yra ribotos finansinės galimybės turėti atstovą. Be kito ko, pažymėtina, kad pati pareiškėja posėdžio metu akcentavo, kad buvo užtikrinta, jog palikimą galima priimti per 6 mėnesius, jai buvo taip nurodęs brolis G. B.. Pats G. B. posėdžio metu taip pat nurodė, kad tai iš dalies yra ir jo kaltė, kad sesei suteikė klaidingą informaciją. Taigi, dėl teisinių žinių stokos ir suklaidinimo akivaizdu, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymų nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, teismui nekyla abejonių dėl objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys (teisinių žinių stoka bei sunki sveikatos būklė) ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad terminas D. A. M. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).

17. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus pareiškėjos prašymą, atmestinas suinteresuoto asmens V. N. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po mamos D. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.