- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-847-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- N.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo bei atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009-03-09 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 100 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad 2008-05-16 pakvitavimas atitinka sandorio formai keliamus reikalavimus, jis nėra nuginčytas teismine tvarka, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2008-05-16 pakvitavime nurodytas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad ieškovo atsakovui perduota 100 000 Lt pinigų suma buvo avansas už 38/1272 kv. m žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbitni), kuriuos atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui. Teismas konstatavo, kad 2008-05-16 pakvitavimas turi preliminarios sutarties elementų, todėl atsakovui gavus avansą ir atsisakius parduoti pakvitavime nurodytą turtą, jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovo nuostolius, kurie sudaro 100 000 Lt sumokėto avanso.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-03-09 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškovas pakvitavime nurodytą 100 000 Lt sumą laikė kaip skolą ir ieškiniu prašė priteisti skolą, tačiau teismas pakvitavimą laikė nekilnojamojo daikto sandoriu ir priteistą sumą laikė nekilnojamojo daikto kainos dalimi, nors ieškovas tokių aplinkybių teismui nenurodė. Ieškovas neprašė teismo priteisti nuostolių, atsiradusių dėl neįvykdytos prievolės, todėl teismas netinkami taikė materialinės teisės normas. Teigia, kad teismas išnagrinėjo bylą, kuri teisminga Klaipėdos apygardos teismui, kadangi ieškinio kaina buvo daugiau nei 100 000 Lt, nes ieškovo prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos yra ieškinio kainos dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų yra pripažįstamas, kai buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kuri teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.
CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.). Ieškinio suma nustatoma vadovaujantis CPK 85 straipsnio taisyklėmis. CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bylose dėl pinigų išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal išieškomą sumą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, prašydamas iš atsakovo priteisti 100 000 Lt skolą, taigi ieškinio suma nėra didesnė kaip 100 000 Lt, todėl tokia byla teisminga nagrinėti apylinkės teismui (CPK 26 str. 1 d.). Išaiškintina, kad ieškovo prašomos priteisti procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos nėra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, todėl nustatant ieškinio sumą jie nėra į ją įskaičiuojami. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.), todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegia nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų. Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti. Nagrinėjamu atveju šios teisės taikymo taisyklės reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo priteisti skolą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Bylos duomenimis, 2008-05-16 pakvitavimu atsakovas patvirtino, kad iš ieškovo gavo 100 000 Lt už ieškovui parduodamą 38/1272 kv. m žemės sklypo dalį, esančią bendrame 0,1272 ha žemės sklype, ir priklausinį: pastatą - ūkinį pastatą, (duomenys neskelbitni) (b. l. 5). Pinigų gavimo pagrindas – pakvitavimas ? galiojantis ir atsakovo nenuginčytas. Kadangi atsakovas minėto turto ieškovui nepardavė, atsakovui kilo prievolė gautą sumą grąžinti ieškovui. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ieškovės atsakovui perduotus pinigus, atsižvelgė į pakvitavimą išdavusio asmens valią ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atsakovui duota 100 000 Lt pinigų suma yra avansas už 38/1272 kv. m žemės sklypo dalį ir ūkinį pastatą, (duomenys neskelbitni), kuriuos atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo išduotas pakvitavimas laikytinas preliminaria sutartimi, nes atsakovo išduotas pakvitavimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 3 d.), kuriuo atsakovas vienašališkai patvirtino, kad iš ieškovo gavo 100 000 Lt už parduodamą turtą.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso (CK 6.237 str.).
Ieškovas atsakovui perdavė pinigus už ieškovui parduodamą turtą, atsakovas juos gavo, pinigų perdavimo faktas buvo įformintas atsakovui surašant ir pasirašant pakvitavimą, tačiau šalių sutartas parduoti turtas ir pakvitavime nurodytas turtas ieškovui nebuvo parduotas, tokiu atveju ieškovo perduota 100 000 Lt pinigų suma laikytina kaip atsakovo gauta be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi priteistina CK 6.237 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, konstatuodamas, kad atsakovui gavus avansą ir atsisakius parduoti pakvitavime nurodytą turtą, jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui 100 000 Lt nuostolius.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau, patenkindamas ieškovo reikalavimą, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.