Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas R. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo 2011-09-21 protokolas Nr. 0663-0110, už tai, kad jis, būdamas įmonės savininku, leido dirbti S. R. ir D. B. automobilių plovėjų pareigose, įmonės veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), esančioje autoplovykloje, nesudaręs su šiais darbuotojais darbo sutarties. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde, remiantis teismų praktika, Konstitucija bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nurodoma, kad nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie gali turėti įtakos bylos baigčiai. Neatsižvelgta, kad darbo sutartys sudarytos 2011-09-15, pranešimas apie įdarbinimą VSDFV pateiktas 2011-09-16, S. R. ir D. B. į plovyklą atvyko ne nuo darbo pradžios, po ko jis, R. G., išvyko tvarkyti formalumų, o tuo metu plovykloje ir buvo atliktas patikrinimas. Byloje nėra tinkamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisės aktų reikalavimai buvo įvykdyti po patikrinimo, teismas, priimdamas sprendimą ignoravo kitus įrodymus. Neaišku kuo remdamasis teismas nustatė darbuotojų priėmimo į darbą faktą, jų funkcijas, laikotarpį, susitartą darbo užmokestį. Vienintelis pažeidimas byloje, kad nebuvo užtikrinta, jog darbuotojams būtų įteiktas antrasis sutarties egzempliorius bei išduoti darbo pažymėjimai, tačiau tai nereiškia ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo, ką patvirtina teismų praktika konkrečiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje R. G. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi neužtikrino, jog S. R. ir D. B., 2011-09-16 autoplovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), būtų leista pradėti dirbti automobilių plovėjų pareigose, įdarbinus juos norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčas byloje kilo dėl pažeidimo padarymo.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išsakomi įvairūs nesutikimo su apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo motyvai, kritikuojama, kad vieniems įrodymams suteikta didesnė reikšmė nei kitiems, nutarimas neatitinka turinio reikalavimų, kadangi nepasisakyta dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo. Tačiau apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. G. kaltės, išklausė jo paaiškinimus, teismo posėdyje apklausė VDI darbuotoją J. V. P., dalyvavusį patikrinime bei surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytojus A. G., S. R., D. B., įvertino rašytinius įrodymus, taip pat motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais neturi pagrindo abejoti. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. B., S. R., A. G. rašytiniai paaiškinimai VDI, liudytojo J. P. parodymai, iš dalies kitų teismo posėdyje apklaustų asmenų (R. G., A. G., D. B., S. R.) parodymai, kiti bylos duomenys (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Palangos skyriaus pranešimas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotonuotraukos autoplovykloje). Remiantis jais nustatyta, kad D. B. ir S. R. autoplovykloje dirbo – plovė automobilius. Nors R. G. ir plovyklos darbuotojai nurodo, kad S. R. ir D. B. atėjo „pasibandyti“ kaip seksis darbas, tačiau tokie paaiškinimai tik leidžia teigti, kad pastarieji autoplovykloje atliko ne ką kita, o darbines funkcijas (tam skirtoje vietoje plovė automobilius). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė D. B., S. R. ir A. G. parodymais duotais teisme, tačiau toks apylinkės teismo sprendimas visiškai pagrįstas. Paminėtų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, teisme jie nurodė kitokias jau R. G. palankias aplinkybes (dėl darbo sutarties pasirašymo), nei tos, kurias aprašė paaiškinimuose VDI, kur buvo nurodę, kad sutarė su R. G., jog atvyks į plovyklą pamėginti padirbėti ir jeigu tiks, įdarbins, darbo sutarčių pasirašę nebuvo, atėjo į plovyklą apie 11 val., be to, liudytojai gali turėti aiškų suinteresuotumą duoti R. G. palankius parodymus, kadangi, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, jie ir toliau dirba R. G. įmonėje. Pirminiai liudytojų paaiškinimai paneigia ir byloje pateiktas darbo sutarčių, kuriose nurodyta, kad jos neva pasirašytos 2011-09-15, t. y. dieną prieš patikrinimą, kopijas. Nors teisme S. R. ir D. B. teigė, kad VDI atstovai jiems pasakė, ką reikia rašyti paaiškinimuose, tačiau, kaip matyti ir iš skundžiamo nutarimo, teismas motyvavo, kodėl mano, jog šie asmenys paaiškinimus vis dėlto rašė savo valia, apygardos teismas su šiais motyvais sutinka.

R. G. laikosi pozicijos, jog tuo metu, kai vyko patikrinimas, jis buvo VSDFV ir pateikinėjo pranešimus apie priimtus į darbą darbuotojus, VSDFV pranešime nurodoma, kad pranešimai apie priimtus darbuotojus pateikti būtent 2011-09-16, į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti 14 val. Tačiau paminėtos aplinkybės nepaneigia fakto, jog darbuotojams pradėjus atlikti darbo funkcijas plovykloje, VDI atstovams dėl patikrinimo atvykus į plovyklą, VSDFV duomenų apie tokius darbuotojus dar neturėjo. Darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog D. B. ir S. R. faktiškai dirbo R. G. įmonėje, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. R. G. laiku nesiėmė priemonių, kad darbo teisiniai santykiai būtų įforminti, nors tą privalėjo pagal galiojančius įstatymus, tai padarė tik po to, kai autoplovykloje apsilankė VDI atstovai. Tokie R. G. veiksmai atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Apeliacinio skundo teiginiai apie išankstinį teismo suinteresuotumą abstraktūs ir niekuo neparemti, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo objektyvumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2011m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.