Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-807-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
1S-807-319/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
E. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-807-319/2016
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje 2016 m. balandžio 25 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam E. G. lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. G., gim. 1983-06-14, nuteistas 2009-12-03 Norvegijos Karalystės Follo 1-osios inst. teismo pagal Norvegijos baudžiamojo įstatymo 233 paragr. 1 d. ir 2 d., baudž. įst. 23 paragr. 1-osios baudž. alternatyvos plg. 232 paragr., b. įst. 233 paragr. 1, 2 d. plg. 49 paragr., b. įst. 229 paragr. pirmosios baudžiamosios alternatyvos plg. 232 paragrafą ir b. įstatymo 223 paragr. 1 d. pažeidimus ir kartu su bausme už b. įstatymo 61 paragr. ir 62 paragr. pažeidimus, galutinė bausmė – 18 metų laisvės atėmimo. 2010-06-24 Borgarting antrosios instancijos teismo sprendimu pirm. instanc. teismo nuosprendis atšauktas nuteistas pagal Norvegijos b. įstatymo 231 paragr. pirmosios baudž. alternatyvos plg. 232 paragr., b. įstatymo 229 paragr. trečiosios baudž. alternatyvos plg. 232 paragr., b. įstatymo 223 paragr. 1 d., b. įstatymo 229 pirmosios baudž. alternatyvos plg. 232 paragr. ir už pažeidimus, 62 – galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

2012-04-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi 2009-12-03 nuosprendžiu paskirta ir 2010-06-24 sprendimu pakeista bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 25 straipsnio 3 dalimi,129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 146 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmės pradžia – 2010-10-12, bausmės pabaiga – 2017-04-30.

2016-04-25 Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo E. G. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis E. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai. Nuteistojo manymu, Komisija neatsižvelgė į tai, kad visi formalieji pagrindai taikyti jam lygtinį paleidimą buvo. Vertino paskirtas nuobaudas, nors jos negalioja, neatsižvelgė, kad jis 5 kartus skatintas už gerą elgesį. Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad jis atsisakė dirbti, yra neteisinga, nes jis planuoja dirbti ir jau yra sutarta dėl darbo konkrečioje firmoje. Teigia, kad kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo įdarbintas nebuvo. Jis aktyviai dalyvauja adaptacijos, integracijos į visuomenę programose, nesusijęs su kriminaline nuteistųjų struktūra. Jis išėjęs į laisvė gyventų pas tėvus, kurių butas buvo pripažintas tinkamas taikyti intensyvią jo priežiūra. Nuteistojo teigimu, šie išvardyti veiksniai leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą poveikį jam, yra formalus ir materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą Taip pat mano, kad lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį. Atsiliepimo į skundą negauta. Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal jam nustatytą individualiame socialinės reabilitacijos planą, viena iš numatytų priemonių buvo įsidarbinti pataisos namuose, tačiau nuteistasis šios priemonės nevykdė ir nesiekė įsidarbinti, dėl ko ir Komisijos 2016-04-25 nutarimu nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktų, nes jis kreipėsi dėl darbo, tačiau neįdarbintas dėl darbo vietų trūkumo, be to, jis laisvėje būtų įdarbintas, ką patvirtina byloje pateikta pažyma iš būsimos darbovietės. Kolegija konstatuoja, kad šios skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo teigiamo požiūrio į darbą. Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. G. siekė aktyviai įsidarbinti, niekuo nepatvirtintos. Bylos duomenys patvirtina priešingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nėra jokių duomenų apie nuteistojo darbinę patirtį iki bausmės atlikimo, atvykęs į pataisos namus dirbti atsisakė be jokios pateisinamos priežasties, vėliau įsidarbinti taip pat nesiekė. Nors ir supranta teigiamą darbo naudą, tačiau reiškias abejones dėl poreikio dirbti. Pažymėtina, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą bausmės atlikimo metu, tuo labiau, kad net ir nustačius socialinės reabilitacijos priemonę – įsidarbinti pataisos namuose, nuteistasis jokio iniciatyvos tą padaryti nerodė. Taigi, įvertinus menką darbinę patirtį ir jo požiūrį į darbą iki bausmės atlikimo bei bausmės metu, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis pilnai galėjo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau to nepadarė, todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tai, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, duoda pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nepaisant to, kad jis nevykdė visų jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. G. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (46 balai). Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia jo neigiamų ir teigiamų poelgių atliekant bausmę pataisos namuose vertinimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo vietoje jis penkis kartus skatintas už gerą elgesį, Vidaus tvarkos taisykles nuteistasis buvo pažeidęs 4 kartus, už ką baustas nuobaudomis. Po paskatinimų sekė ir pažeidimai, kas rodo, jog jo elgesys nebuvo nuosekliai ir tendencingai nukreiptas teigiama linkme. Aptartos aplinkybės kelia abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant kriminogeninius veiksnius ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdė nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijų ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nuteistojo E. G. skundo atmetimo priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas