Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D. K. procesiniai dokumentai įteikti 2020-08-17 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą, jame išaiškinant atsakovo pareigą per 14 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat informuojant atsakovą, jog jam nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2015-10-09 buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L09102015/0055, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę – automobilį VW CARAVELLE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti pagal sutartį periodines įmokas (dokumentas zip. priedų sąraše). Atsakovui perduotos transporto priemonės vertė 2000 Eur, lizingo terminas nuo 2015-10-09 iki 2021-10-09 (dokumentas zip. priedų sąraše). Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis nutraukta 2019-01-22 dėl esminių sutarties pažeidimų, nes atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje nustatyta tvarka (dokumentas zip. priedų sąraše) (Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties bendrųjų nuostatų 14.3 punktas). Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas 2019-01-22 rašytiniu pranešimu (dokumentas zip. priedų sąraše).

2017-02-28 Skolų perleidimo sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis 2017-03-01 Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teises ieškovui ,,PlusPlus Capital“ AS (dokumentas zip. priedų sąraše). Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 2131,92 Eur (dokumentas zip. priedų sąraše). Ieškovas, kaip naujas kreditorius, 2019-07-22 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino (dokumentas zip. priedų sąraše).

Dėl nesumokėtos finansavimo sumos

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo PlusPlus Capital AS ir atsakovo D. K. yra susiklostę sutartiniai išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį tinkamai nevykdė, nustatyta tvarka įmokų nemokėjo, nutraukus sutartį nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovui, perėmusiam reikalavimo teises į atsakovą, transporto priemonės negrąžino. Ieškovo pateiktais duomenimis, likusi atsakovo negrąžinta finansavimo suma sutarties nutraukimo metu buvo 1622,25 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo teismine tvarka (dokumentas zip. priedų sąraše) (CK 6.574 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 787,55 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), paskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 34,02 procentų dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 1622,25 Eur sumą nuo 2020-07-30 iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, t. y. 2021-10-09.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, CK 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius su atsakovu sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L09102015/0055 nutraukė 2019-01-22. Ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip negautas pajamas, prašo priteisti jas paskaičiavęs už laikotarpį nuo 2015-10-09 iki 2019-06-17, t. y. už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki reikalavimo perleidimo dienos – 169,13 Eur (dokumentas zip. priedų sąraše), ir nuo reikalavimo perleidimo dienos 2019-06-17 iki 2020-07-30, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos – 618,42 Eur. Iš ieškovo teismui pateiktų duomenų nėra galima nustatyti tikslios palūkanų sumos, kurios atsakovas nesumokėjo pradiniam kreditoriui iki sutarties nutraukimo momento, t. y. iki 2019-01-22. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nelaikytina kliūtimi netenkinti ieškovo reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios turėtų būti paskaičiuotos už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kurias ieškovas įvardijo kaip negautas pajamas, o taip pat ir dėl negautų pajamų, kurias ieškovas paskaičiavo kaip negautas mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat ir 48 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 1622,25 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-07-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021-10-09, t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos, priteisimo.

Kaip matyti iš reiškiamo reikalavimo, ieškovas negautas pajamas sieja su šalių sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias jis būtų gavęs, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjęs palūkanas. Įvertinus pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo negautas pajamas, kurias jis apibrėžė pagal šalių sudarytą sutartį mokėtina palūkanų suma, yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ieškovas su atsakovu sudarydami išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, už finansuotą pinigų sumą jis gaus nustatyto dydžio užmokestį (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 787,55 Eur negautų pajamų ir 34,02 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1622,25 Eur nesumokėtos finansavimo sumos nuo ieškinio pateikimo teismui 2020-07-30 dienos iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2021-10-09.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,86 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo ,,PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas: 11919806, naudai 1622,25 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du eurus 25 ct) skolos, 787,55 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 55 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas ir negautas pajamas, 34,02 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1622,25 Eur nesumokėtos finansavimo sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą 2020-07-30 dienos iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2021-10-09, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2409,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-08-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad atsakovas D. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad ieškovas ,,PlusPlus Capital“ AS per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.