- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2048-294/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui Irmantui Gaideliui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis Irmantas Gaidelis 2017-12-04 patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą. A. K. prašo pripažinti, kad 2007-01-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu pareiškėjas turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipoteką į jam priklausančias 46/100 namo dalis, o nustatyti hipoteka yra tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu.
Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad 2009-06-03 nebuvo naujai įregistruota hipoteka, o atkurtas įrašas apie buto įkeitimą 1995-05-15 iki 1997-02-06 sutarties pagrindu, todėl nėra pagrindo teigti, kad hipoteka, atsiradusi po 2007-01-15 sprendimo pagrindu turi pirmumo teisę.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą šalys informuotos specialiame interneto tinklapyje patalpinant tekstą apie teismo sudėtį, teismo posėdžio vietą ir laiką bei teismo nutartimi (CPK 133 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu (savo esme) prašo nustatyti sprendimo pirmumą.
Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.
Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis.
Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui.
Šiuo atveju antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 2-4343-868/2014 neturi teisės spręsti dėl tam tikrų teismų sprendimų pirmumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, turi teisę pagal proceso normas kreiptis dėl proceso atnaujinimo (jeigu iš tiesų yra, jo nuomone, naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pan.). Tuo tarpu esant aiškiam teismo sprendimui (kaip teismo nurodyta, atsisakius aiškinti sprendimą), ir esant aiškiam sprendimo vykdymui, nėra teisinio pagrindo pagal pareiškėjo įrodymais nepagrįstus teiginius spręsti dėl neva esančios sprendimų kolizijos.
Kadangi teismo sprendimai privalo būti vykdomi, antstolis atlieka teisėtus vykdymo veiksmus, o tik pareiškėjo sprendimų aiškinimas neturi teisinio įpareigojimo antstoliui.
Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skundu prašo stabdyti išieškojimą. Šiuo atveju įstatymas nenumato antstoliui teisės sustabdyti bylą nesant teisinio pagrindo. Pagal CPK 625 str. 1 d., CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tai priklauso nuo pareiškėjo nurodomų ir antstolio nustatytų aplinkybių. Teismas konstatuoja, jog CPK 626 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 626 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. Šiuo atveju nėra nei vieno iš aukščiau nurodytų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus, todėl skolininko prašymas pagrįstai netenkintinas.
Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis, priimdamas patvarkymus dėl vykdymo, elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą.
Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. K. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.