Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. R. (A. R.), (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-ir byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. (A. R.), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau-ir protokolas) už tai, kad jis, 2013 m. vasario 5 d., apie 14.47 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko pasėkoje susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nežymiai apgadinti abiejų automobilių kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. Po šio eismo įvykio padarymo, jis būdamas šio automobilio vairuotojas ir susijęs su šiuo įvykiu, iš įvykio vietos pasitraukė, apie eismo įvykį nepranešė policijai ar neužpildė eismo įvykio deklaracijos.

Šiais savo veiksmais jis kaltinamas, kad pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 125., 232. punktų reikalavimus, t.y. kaltinamas padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

A. R. (A. R.) šiuo nutarimu pripažintinas kaltu už tai, kad jis, 2013 m. vasario 5 d., apie 14.47 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko pasėkoje susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A. ir nežymiai apgadino automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, padarydamas nukentėjusiajam E. A. 444, 31 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 125. punkto reikalavimą, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

A. R. (A. R.) kaltu dėl jam surašytu protokolu pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Tą dieną važiavo į darbą. Jis kai prasilenkinėjo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)” išgirdo kažkokį garsą, pažiūrėjo, kad ta mašina, t.y. „(duomenys neskelbtini)” net nesustojo. Paskui tas automobilis „(duomenys neskelbtini)” staiga pamatė, kad jį vejasi ir jį pasivijęs sustojo, užblokuodamas jam važiavimą. Vairuotojas „(duomenys neskelbtini)” jį ištraukė iš automobilio ir pasakė, kad neva jis „(duomenys neskelbtini)” veidrodį sudaužė. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai į įvykio vietą. Paaiškinimą jis rašė, įvykis buvo protokole minimu laiku. Jis vairavo jam priklausantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, vairavimo stažas buvo 3 metai. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Matė, kad priešpriešiais važiavo „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio schemoje pasirašė. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, o „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) važiavo. Kelio danga buvo apsnigta, buvo šlapia. Jo veidrodis jau buvo iki šio įvykio sugadintas. Jau buvo stiklas dužęs. Jis nepajautė, kad tą dieną važiuojant jo automobilio veidrodėlis kontaktuotų su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Nematė nieko taip pat. Jo automobilyje buvo du keleiviai. Viena moteris sėdėjo priekyje, kita gale. O. N. ir O. R.. Jų duomenys nurodyti rašytiniame paaiškinime. Jo keleiviai netrukdė vairuoti automobilio. Keleiviai taip pat jokio kontakto su „(duomenys neskelbtini)“ nepastebėjo. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas kai sustojo jam pasakė, kad jam sugadino veidrodėlį. Jis atsimenu, kad prasilenkė su „(duomenys neskelbtini)“. Nuo tos vietos, kai jo automobilis prasilenkė su „(duomenys neskelbtini)“ iki tos vietos, kai jo automobilį pasivijo vairuotojas buvo gal 1 km, ten dar buvo (duomenys neskelbtini) kaimas. Jis apžiūrėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir jo automobilio veidrodėlius, bet ant to automobilio buvo žymės apgadinimo, o ant jo automobilio nebuvo jokių žymių. Gal galėjo būti, kad jis nepajautė kontakto su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, bet jokių žymių nebuvo. Lauke buvo pliusinė oro temperatūra, jis tą žinojo, nes iš namų išvažiuodamas pažiūrėjo. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas važiavo viduriu kelio, jis nesitraukė į šoną. Kai automobiliai prasilenkė, kaip jis paaiškino ankščiau, jis išgirdo kažkokį garsą, bet nežino kas tai buvo. Garsą girdėjo iš dešinės pusė. Jis pažiūrėjo į veidrodį, tas automobilis nesustojo, pagalvojo, gal koks akmuo stuktelėjo ir nuvažiavau toliau, jei tas automobilis būtų sustojęs, tai ir jis sustotu. Jis vairuodamas žiūrėjo į du veidrodėlius, tik į kairį, tiek į dešinį. Pamatė, kad jį vejasi „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, pradžioje nesuprato, kad tai tas pats „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Tas vairuotojas jam užkirto kelią. Liepė jam išlipti, nespėjo nei diržo atsisegti ir durelių atidaryti, kai jis jį ištempė iš automobilio. Jam pasakė, kad jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ veidrodėlį sugadino. Tas vairuotojas rėkė ant jo, jis jam sakė, kad duotu pinigų už sugadintą veidrodį. Jis pasakė, pas jį viskas automobilyje gerai ir pasakė, kad nemokės. Tada viena iš jo keleivių iškvietė policiją. Mes pareigūnų laukėme. Nukentėjusysis taip pat laukė pareigūnų. Pareigūnai atvažiavo į tą vietą, kur jam nukentėjusysis kelią užstojo. Su pareigūnais nuvažiavo į tą vietą, kur buvo prasilenkimas. Ant kelio nebuvo jokių susidūrimo žymių jis ir pats žiūrėjo, pareigūnai nematė, kad žiūrėtų. Nukentėjusysis nieko nerado. Jis buvo blaivus, gal ir nukentėjusysis buvo blaivus. Jis dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs. Jis neneigia, kad gal ir galėjo veidrodėliai kontaktuoti, bet tai tada buvo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo kaltė, nes jis važiavo viduriu kelio. Automobilių niekas nefotografavo. Jo automobilis buvo apdraustas. Kreipiausi į draudimo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnams pateikė galiojantį draudimo poliusą. Jo automobilio neapžiūrinėjo Jo automobilį apžiūrinėjo draudimo kompanija. Jam pasakė, kad kai bus nustatytas kaltininkas, bus žala atlyginta. Jis nesutinka, kad (duomenys neskelbtini) gatvės plotis 4,4 metrai. Ten gal 4 metrai plotis. Gal pareigūnai blogai išmatavo kelio plotį. Prasilenkimo vietoje jokių ženklų nebuvo. Kelkraščiai buvo, bet jie buvo apsnigti. Kelias toje vietoje asfaltas. Kelias buvo šlapias, asfaltas matėsi. Vairuotojas, kuris mane pasivijo, yra čia esantis nukentėjusysis. Jo keleivė O. N. buvo priekyje, o O. R. sėdėjo gale, t.y. galinės sėdynės viduryje. Kelias toje vietoje buvo lygus, bet buvo sniego kelkraštyje. Kelio plotis buvo matuojamas tik tas, kuriuo galėjo judėti automobiliai. Nebuvo matuojami kelkraščiai. Kelias nebuvo atskirtas skiriamąja juosta. Toje vietoje, kai prasilenkėm su „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo kitų automobilių. „(duomenys neskelbtini)“ automobilį jis pastebėjo kai šis automobilis jį aplenkė ir greitai jį pavijo. Jokių ženklų, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas norėtų, kad jis sustotu nebuvo, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nemirksėjo, nebuvo jokių garsinių signalų. „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje nebuvo kitų keleivių. Jis važiavau arčiau dešinės pusės, nes matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ per vidurį važiuoja. Manė, kad prasilenksime. Jo keleivė sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas kaltas, nes jis per vidurį važiuoja. O. sakė nukentėjusiajam, kad jis viduriu važiavo (b.l. 7, 29-30).

Nukentėjusysis E. A. (E. A.), (toliau-ir nukentėjusysis) teisme parodė, kad viską išdėstė paaiškinime. Jo greitis buvo apie 20-30 km/h. Matė priešais pralekiant automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jis po įvykio iškarto sustojo. Jo automobilio veidrodėlis buvo iki susidūrimo tvarkingas. Jis tik išgirdęs garsą po prasilenkimo sustojo ir apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad veidrodėlis sugadintas. Pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas nesustojo. Jis pavažiavo į priekį, apsisuko ir pradėjo vytis „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Jis pasivijo po kilometro gal. Iki pasivijimo jis mirksėjo vairuotojui ilgomis šviesomis ir garsinį signalą spaudė, kad šis sustotų. Vairuotojas nesustojo, tada automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ užkirto kelią. Priėjo prie vairuotojo, pastukseno į langą. Vairuotojas langą atidarė ir pasakė, kad pas jį viskas gerai. Jis paprašė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipti, bet jis nesutiko. Tada jis paėmė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją už rankos ir išvedė gražiai iš automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo draugė iškvietė policiją. Jis kaltininką sustabdė ir nekvietė policijos iškarto, nes nebuvo įsidėmėjęs „(duomenys neskelbtini)“ numerių. Vėliau jis paskambino policijai, pasakė kur mes tiksliai esame. Gali būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo ir nejausti susidūrimo, nes to automobilio klirensas skiriasi nuo jo, tai yra, tas automobilis žemesnis. Kelio danga buvo truputį drėgna. Du automobiliai laisvai galėjo prasilenkti. Kelias buvo matuojamas su kaltininku. Jis tuo metu su protokolu susipažino. Jis paaiškinimą rašė savo ranka. Eismo įvykio schemą pasirašė, su ja sutinka. Jis tiki pareigūnams dėl kelio pločio nustatymo. Schemą paaiškinime piešė pats savo iniciatyva. Jis į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Veidrodėlių kontaktus pajuto ir iškarto sustojo. Su schemoje nurodytais apgadinimo duomenimis sutinka. Buvo apgadintas pats veidrodis ir išorėje jo esantis užapvalinimas, tai yra išorinė apdaila. Šukių jokių negalėjo būti. Apžiūrinėjo kelio dangą katu su policijos pareigūnais. Mano, kad jo automobilio veidrodėlis buvo apgadintas „(duomenys neskelbtini)“ kairės pusės automobilio veidrodėliu. Jis girdėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas kaltina, kad jis važiavo viduriu kelio. Jis šioje vietoje nebuvo kaltas. Jei būtu kaltas nesišalintu iš eismo įvykio vietas. Kai sustojo jis iškarto įjungė avarinę šviesą. Pamatė, kad tas vairuotojas nestoja, liudininkų nematė, nusprendė vytis tą vairuotoją. Kelio danga buvo drėgna, neapsnigta. Jis norėjo pirma žmogui pasiūlyti, kad deklaracija būtų pildoma, bet jam nedavė pabaigti kalbos, o keleivė iškvietė policiją. Keleivė nesuvokė, matyt, viso įvykio, nesakė man, kodėl kvietė policiją. Mano automobilis buvo draustas „BTA“ draudimo kompanijoje. Vairuotojo pažymėjimą turėjo, vairavimo stažas nuo 1996 m. Važiavo vienas. Kai buvo kontaktas, jis nepastebėjo, kad yra keleivių. Jis paėmė už rankos tik kaltininką, kad jis pamatytų kokią žalą padarė. Dėl to mano, kad A. R. nenukentėjo, pareigūnai siūlė rašyti pareiškimą, jei būtų sužalojimai. Jis kreipėsi į savo draudimo kompaniją. Jie apžiūrinėjo automobilį. Buvo nustatyta žala. Jis savo lėšomis automobilio veidrodėlį sutvarkė. Policija nefotografavo automobilio. Klirensas yra atstumas kėbulo apatinės dalies nuo kelio paviršiaus. Kiekvienas kontaktas tarp automobilių turi būti juntamas, bet gal žmogus nesaugiai vairavo, gal muzika garsiai grojo. Bet išgirdus garsą reiktų sustoti. Jis patvirtina savo parodymus, kuriuos šiandien davė. Jis sustojo, kai buvo kontaktas. Iškarto neskambino policijai, nes nepastebėjo numerių „(duomenys neskelbtini)“ automobilio numerio. Jis turėjo telefoną. Kai pradėjo vytis automobilį ir mirksėjo šviesomis. Policijai nepranešė, nes manė, kad turi sustabdyti tą vairuotoją ir pasiūlyti susitarti. Kai jis priėjo prie vairuotojo sustabdęs jį, norėjo privesti vairuotoją prie savo automobilio, nes žmogus nenorėjo pripažinti, kad padarė žalą. Labai šaukė vairuotojo keleivė ir keikėsi. Jis norėjo susitarti su vairuotuoju. Sutinka, kad kelio danga nebuvo užsnigta, kelio skiriamosios juostos nebuvo. Nuo jo išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo apie 100-200 m. Pareigūnai matavo tik plotį kelio, kur vyko įvykis. Mes neradome jokių apgadinimo pėdsakų ant kelio. Jie turėjo būti ant kelio. Galėjo daug automobilių pravažiuoti ir susmulkinti detales. Mes net smulkių detalių neradome. Jis važiuodamas dešine kelio puse neužvažiavo ant sniego prasilenkiant. Nežino ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo užvažiavęs. Jis kai sustojo neišlipo iš automobilio, pamatė tik, kad veidrodėlis apgadintas iš salono (b.l. 27, 30-31).

Liudytojas D. Č. parodė, kad buvo kontaktas tarp dvejų prasilenkiančių automobilių kurie nei vienas nepasiliko eismo įvykio vietoje. Vyko tarp automobilių vairuotojų konfliktas. Jis kaip policijos pareigūnas kartu su kolega A. S. tyrė eismo įvykio aplinkybes. A. R. dėl eismo įvykio vietos neprieštaravo. Eismo įvykio kelkraščiu buvo snieguoti. Jis su kolega nustatė automobilių apgadinimus. Vairuotojai prasilenkdami susikabimo veidrodėliais. Ar buvo atidaryti automobilio langai iš vairuotojo pusės negali pasakyti. Vairuotojas „(duomenys neskelbtini)“ emocingai kaltino vairuotoja „(duomenys neskelbtini)“ dėl eismo įvykio. Vairuotojas „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsigandęs. Automobiliams prasilenkti nekonstatuojant buvo galima jeigu vairuotojai būtų pasirinkę saugų greitį. Jeigu abu vairuotojai jautė automobilių kontaktą, tai abu turėjo sustoti (b.l. 61-64).

Liudytojas O. R. parodė, kad ji eismo įvykio metu važiavo keleive automobilyje kurį vairavo A. R., sėdėdama automobilio galinėje sėdynėje per vidurį. Nesnigo nelijo, kelias buvo apledėjęs. A. R. važiavo lėtai, dešinio kelio pusėje. Automobilio prasilenkimo metu ji nepajuto jokio kontakto bet girdėjo trenksmą kažkokį tai greičiausia iš kairės pusės. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas sakė susitarti geruoju. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pasivijęs „(duomenys neskelbtini)“ jėga ištraukė A. R. iš automobilio (b.l. 61, 64-66),

Eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad eismo įvykio vietos plotis yra 4, 4 m. Apgadinti abejų automobilių kairės pusės šoniniai veidrodėliai. Sprendžiant iš šių automobilių sugadinimų ir iš vairuotojų paaiškinimu susidūrimas įvyko kairės pusės šoniniais veidrodėliais. Eismo įvykio vietoje jokių eismo įvykio pėdsakų nerasta, automobiliai buvo iš šios vietos patraukti. Abiejų transporto priemonių vairuotojai privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o prasilenkiant palikti saugų tarpą iš kairio šono. Negalima nustatyti tikslių automobilių judėjimo trajektorijų ir todėl negalima nustatyti, kurio iš vairuotojų ar abiejų vairuotojų veiksmai,- važiavo nepalikdamas saugaus tarpo iš kairio šono, -sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Važiuojamosios dalies plotis-4,4 m., t.y. viena eismo juosta yra 2,2 m pločio. Automobilių gabaritų pločiai yra apie 1,8 m., todėl abiems automobiliam užtenka savo eismo juostos pločio saugiam važiavimui neįvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Sprendžiant iš tyrimui pateiktų automobilių išorinių sugadinimų nuotraukų, eismo įvykio vietos plano ir atlikto tyrimo, šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobiliai važiuodami priešingomis kryptimis prasilenkiant kontaktavo kairės pusės šoniniais veidrodėliais. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldami papildomo pavojaus eismu, sutarti dėl eismo įvykio aplinkybių, privalėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus dėl eismo įvykio, kviečia į eismo įvykį policiją (b.l. 94-97).

Motyvuojamoji dalis

Be to, A. R. (A. R.) kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, liudytojo parodymais, draudimo bendrovių „Gjensidige“ ir „BTA“ dokumentais ir kitais įrodymais (b.l. 1-2, 4-5, 8, 11, 13, 35, 36-57, 73-86).

Vertindamas visus įrodymus visumoje, nors kaip nustatyta eismo įvykio ekspertizės metu negalima nustatyti transporto priemonių judėjimo trajektorijų, teismas pripažįsta, kad A. R. (A. R.) ir nukentėjusysis vienu laiku vairuodami šiuos automobilius prasilenkimo metu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- ir KET) 125. punkto reikalavimus dėl kurių kaltės vyko eismo įvykis, nes jie abu nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir prasilenkdami ne paliko saugaus tarpo iš kairio šono, nors abiems transporto priemonėms pagal jų gabaritų pločius užtektų eismo įvykio vietoje prasilenkti ir neapgadinti kairės pusės šoninius veidrodėlius.

Įvykio metu nežymiai apgadintas svetimas (nukentėjusiojo) turtas. KET 3. p. nurodyta, kad kokia yra šiose taisyklėse vartojama eismo įvykio sąvoka, o būtent, įvykis kelyje kurio metu judant transporto priemonei apgadintas bet koks įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje įrodytas įvykis atitinka KET 3 p. vartojama eismo įvykio sąvokai.

A. R. (A. R.) ir nukentėjusysis įvykus eismo įvykiui neįvykdė KET 231.1., 232. punktų reikalavimų, nes jie abu su juo susiję nedelsiamai nesustojo ir nepažymėjo eismo įvykio vietos šių taisyklių 97.2. ir 98. p. nustatyta tvarka, nesitarė, dėl eismo įvykio aplinkybių ir nesprendė būtina kviesti policiją į eismo įvykio vietą ar nekviesti jos, pildyti eismo įvykio deklaraciją, o jai nesant jos blanko, tai ant švaraus popieriaus lapo braižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir deklaracijoje ar lape pasirašyti, o iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

Dėl KET 125., 231.1., 232. p. pažeidimo, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 2 d. nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas.

Dėl KET 231.1. p. pažeidimo, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. A. R. (A. R.) administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat nesurašytas.

A. R. (A. R.) surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuota ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 d. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuria asmuo yra susijęs.

Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo parodymų teisme galėjo būti, kad „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas galėjo ir nejausti susidūrimo, nes to automobilio klirensas skiriasi nuo jo, tai yra, tas automobilis žemesnis. Klirensas yra atstumas kėbulo apatinės dalies nuo kelio paviršiaus. Kiekvienas kontaktas tarp automobilių turi būti juntamas, bet gal žmogus nesaugiai vairavo, gal muzika garsiai grojo. Bet išgirdus garsą reiktų sustoti. Iš A. R. (A. R.) ir liudytojos O. R. parodymų nustatyta, kad automobilių prasilenkimo metu jie girdėjo garsą, trenksmą kažkokį tai greičiausia iš kairės pusės, bet automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nesustojo ir toliau važiavo. A. R. (A. R.) būdamas susijęs su eismo įvykiu, pažeidžiant KET 125., 232. p. reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos netyčia, nes po automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimo transporto priemonė vairavo neviršijant važiavimo greičio ir šita faktinė aplinkybė įrodo, kad jis pilnai nesuvokė transporto priemonių susidūrimo fakto, bet turėjo galimybę suvokti ir sustoti, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad eismo įvykio nėra.

Remiantis išdėstytu A. R. (A. R.) nėra tyčios dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

Nukentėjusysis būdamas susijęs su eismo įvykiu, pažeidžiant KET 125., 231.1., 232. p. reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio vietos esant būtinam reikalingumui siekiant tikslo sužinoti kokia transporto priemonė ir kas iš vairuotojų yra tai pat susijęs su šiuo įvykiu.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta veika, gali būti konstatuota tik nustačius asmens tyčią, todėl pagal ATPK 130 str. 1 d. A. R. (A. R.) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (tyčios). Nukentėjusysis gi veikė būtojo reikalingumo atveju ir šita aplinkybė, daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. taip pat negalimą (ATPK 250 str. 1 d. 1, 4 p.).

A. R. (A. R.) dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

A. R. (A. R.) dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. atsakomybę sunkina tai, kad jis jam inkriminuotą pažeidimą 2013-02-05 padarė, t.y. per vienerius metus po 2012-11-15 baustumo už analogišką pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytą administracinį teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir tai, kad pažeidimu padaryta 444, 31 Lt turtinė žala nežymi nukentėjusiajam ir kuriam draudimo bendrovė atlygino patirtą žalą, į A. R. (A. R.) asmenybę ir turtinę padėtį. Jis, dirba, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai, gyvena šeimoje, eismo įvykio metu turėjo trijų metu vairuoto stažą, administracine tvarka baustas, ATPK 36 str. pagrindu pažeidimas padarytas nepasibaigiant nuobaudos paskirtos už paskutinį pažeidimą vykdymo terminui, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nėra, o esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą piniginė nuobauda-bauda, dydį nustatant nuo vidurkio iki maksimumo (b.l. 14, 16, 22-25).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-15 nutartimi administracinės nuobaudos skurimo terminas pratęstinas iki 2014-02-25 (b.l. 68).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-dvi kompaktinės laikmenos su automobilių „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 57, 86).

Nutarimui įsiteisėjus A. R. (A. R.) grąžintinas jo vardu išduotas ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyryje saugomas vairuotojo pažymėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-98-269/2013 dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant A. R. (A. R.) veikoje šio pažeidimo sudėties (tyčios).

Nutarimui įsiteisėjus A. R. (A. R.) grąžinti jo vardu išduotą ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyryje saugomą vairuotojo pažymėjimą.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktines laikmenas su automobilių „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.