- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- 2-14068-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00522-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- I. A., R. M., N. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.11Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. patikslintą ieškinį atsakovams I. A. ir N. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 270,00 Eur už sugadintą lango rėmą bei sudaužytą stiklą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. apie 20.30 val. jo vaizdo kameros užfiksavo, kaip kaimynų I. A. ir R. M. mažametė dukra M. su plaktuku išdaužė jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvigubą lango stiklą bei buvo išlaužtas namo lango rėmas, kuris buvo sutvirtintas medvarščiais. Dėl to ieškovui buvo padaryta 270,00 Eur turtinė žala. Ieškovas, apžiūrėjęs namo valdas, pastebėjo vaikiškos avalynės paliktus pėdsakus, kurie matėsi nuo atsakovų kiemo pusės. Parbėganti M. M. buvo taip pat nufilmuota. Dėl minėto įvykio 2020 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybių patikslinimo metu nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, – turto sunaikinimas ar sugadinimas, tačiau M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus. 2020 m. balandžio 30 d. tyrimas buvo nutrauktas, o I. A. atžvilgiu taikytos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje. Už M. M. padarytą žalą atsako abu jos tėvai, kurie nepakankamai dėmesio skyrė savo mažamečiam vaikui, nekontroliavo jo veiksmų, elgesio, nebuvo atidūs ir rūpestingi ir tuo netinkamai vykdė savo kaip tėvų pareigas, dėl ko ir atsirado ieškovui neigiamos pasekmės – sugadintas lango rėmas bei išdaužtas lango stiklas (b. l. 24).
2. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jis siekė gera valia išspręsti kilusį ginčą, tačiau atsakovai su juo bendrauti, savo jėgomis pašalinti nuostolius ar atlyginti žalą atsisakė.
2.1. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patį įvykį yra užfiksavę vaizdo kameros. Pastebėjęs įvykį, ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nustatyta turto būklė, galimi nusikalstamos veikos vykdytojai. Kada tiksliai įvyko įvykis, ieškovas nurodė neprisimenantis, kadangi tokių įvykių buvo ne vienas, nurodė, kad šiuo atveju kreipėsi į teismą dėl jam priklausančio gyvenamojo namo lango sudaužymo. Ieškovo teigimu, vaizdo kamera užfiksavo tik dalį įvykių, tik galutinį, t. y. lango stiklo sudaužymą, nes iki tol buvo sulaužytas lango rėmas, dėl to matosi tik pati įvykių pabaiga, t. y. kaip mažametis vaikas su plaktuku daužia į stiklą ir jį išdaužia. Ieškovo teigimu, veiksmų galėjo būti atlikta ir daugiau, nes matėsi pėdsakai, tačiau įrodymų dėl tų veiksmų nėra. Ieškovas nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad šiuos veiksmus atliko atsakovų mažametė dukra. Vaizdo kamera užfiksavo tik vidinio stiklo vienos dalies iš dviejų daužymo momentą. Jokių įrodymų, kad atsakovų dukra išlaužė namo lango rėmą nėra, tačiau, ieškovo teigimu, prieiti prie vidinio lango ji negalėjo neišlaužusi lango rėmo, kuris buvo priveržtas medvarščiais ir sutvirtintas metaliniu laikikliu. Su plaktuku daugiau jokių veiksmų nebuvo atlikta, tačiau kiti veiksmai atlikti kitais įrankiais. Ieškovo manymu, atsakovų dukra galėjo atlikti ir veiksmus su laužtuvu, tinkamai jį užkišus reikiamoje vietoje galėjo išlaužti ir su medvarščiais sutvirtintą lango rėmą. Duomenų, kad su plaktuku būtų daužytas lango rėmas, nėra. Atsakovai pripažino, kad jų mažametė dukra išdaužė lango stiklą, o dėl lango rėmo nebuvo kalbėta. Ieškovo teigimu, atsakovai turi daugiau vaikų, jie yra įvairaus amžiaus, todėl ieškovas daro prielaidą, kad tai yra atsakovų vaikų veiksmų pasekmė. Įrodymų, kad atsakovų dukra išdaužė ir išorinio lango stiklą, ieškovas nurodė neturintis. Ieškovas daro tik prielaidą, kad atsakovų dukra ar kiti vaikai galėjo išdaužti ir išorinį lango stiklą, tačiau jam nekyla jokių abejonių, kad tai yra atsakovų vaikų veiksmai.
2.2. Ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra negyvenamas, nuosavybės teise ieškovui ir jo sutuoktinei priklauso apie pusę metų, tikslios turto įsigijimo datos ieškovas nurodė neprisimenantis. Ieškovo žiniomis, namas negyvenamas nuo 2012 m. Namo įsigijimo momentu namo būklė nebuvo bloga (namas buvo su langais, durimis), tačiau atsakovų vaikai namą yra nusiaubę ne kartą, todėl šiuo metu namas yra apdraustas, įrengtos vaizdo kameros, signalizacija. Namo teritorija tik iš dalies yra aptverta neaukšta tvora, kurią taip pat buvo sugadinę atsakovų vaikai, bet įvykio metu kiti asmenys iki namo galėjo patekti laisvai. Namas vaizdo kameromis buvo filmuojamas nuo tada, kai jis buvo nusiaubtas, ieškovo teigimu, tai padarė atsakovų vaikai, kurie landžiojo po namą. Vaizdo kameros buvo įrengtos prieš mėnesį iki užfiksuoto įvykio dėl lango stiklo išdaužimo. Ieškovas nurodė, kad vaizdo kamera fiksuoja vaizdą tik tuomet, kai savo filmavimo zonoje užfiksuoja asmenis, t. y. ji suveikia nuo judesio. Jei atsakovų dukra būtų daužiusi ir išorinį lango stiklą, rėmą, ją kamera turėjo užfiksuoti, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovas nurodė, kad prie jam priklausančio gyvenamojo namo gali prieiti ir kiti vaikai.
2.3. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, ieškovas nurodė, kad šiuo metu tokie langai, kokie yra gyvenamajame name, nėra gaminami, todėl jų sutvarkyti nėra techninių galimybių. Ieškovui nelieka jokio kito varianto, kaip tik pakeisti esamą langą nauju. Prašomą priteisti sumą sudaro naujas langas – remontuoti esamo lango nebeįmanoma. Stiklo vertės ieškovas negalėjo nurodyti, nurodė esąs kategoriškas, kadangi jam reikalingas naujas langas. Lango rėmo vertės ieškovas taip pat negalėjo nurodyti. Ieškovo teigimu, namas statytas 1986 metais, todėl tikėtina, kad ir langai buvo tuo metu sudėti, nes langai yra to laikotarpio. Žalos dydį ieškovas nurodė nustatęs su specialistų (įmonių) pagalba, kurie nurodė, kad langą būtina keisti nauju, remontuoti lango nėra galimybių. UAB „Divenda“ komerciniame pasiūlyme nurodyta suma yra didesnė, nei kad ieškinyje prašoma priteisti suma, tačiau ieškovas nurodė prašantis priteisti visą sumą, nes pasiūlyme nurodytos visos medžiagos ir darbai yra reikalingi ir būtini. Lango demontavimas ir montavimas yra būtinas. Išorinė palangė buvo išplėšta, išlaužta, tačiau ieškinyje šios aplinkybės nenurodytos, laužimo momentas nėra užfiksuotas. Vidinių palangių įrengimas būtinas, nes krentant stiklams vidinės palangės buvo pažeistos. Žala nėra didelė, bet palangė buvo pažeista, buvo pažeisti dažai, yra įlenkimai, įdubimai, nubrozdinimai. Ieškinyje šios aplinkybės nėra nurodytos, nes, ieškovo teigimu, tai nebuvo užfiksuota. Ieškovas nurodė, kad konstrukcijų montavimo medžiagos, vidinių ir išorinių palangių tvirtinimo medžiagos taip pat reikalingos. Palangė taip pat reikalinga, ją būtina pakeisti, o šiuo metu medinių palangių negamina. Išorinė palangė taip pat buvo pažeista. Cinkuotos palangės name nebuvo, pas jį gyvenamajame name buvo ne cinkuota, o medinė palangė, tačiau šiuo metu medinės palangės nėra dedamos. Cinkuota palangė yra konstrukcinis elementas. Konstrukcijų išvežimas irgi būtinas, nes seną langą pakeitus nauju, jo nebus kur padėti. Nurodyta žalos suma ir pasiūlyme pateikta lango ir darbų suma keitėsi galimai dėl kainų pokyčių ar kitų priežasčių. Siūlomo lango konstrukcija yra dvigubas langas, tai yra tie patys du langai, tik kitaip pagaminti. Lango išmatavimai yra 90 cm x 1,20 m. Komerciniame pasiūlyme išmatavimai skiriasi, nes firmos matuoja skirtingai. Ieškovas vadovaujasi abiem teismui pateiktais komerciniais pasiūlymais. UAB „Roda“ pateiktas pasiūlymas yra medinio lango. Iš kokio medžio yra pagamintas ieškovui priklausančiame name esantis medinis langas, nebuvo nustatyta. Ieškovas planuoja statyti plastikinį langą, bet padarė išvadą, kad jis gali būti ir medinis. Iki šiol išdaužtas langas nėra pakeistas.
2.4. Ieškovas nurodė neturintis duomenų, ar atsakovams buvo taikyta administracinė atsakomybė už tėvų pareigų netinkamą vykdymą.
II. Atsikirtimai į ieškinį
2. Atsakovai I. A. ir R. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
3. Atsakovai I. A. ir R. M. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą ar civilinę bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant negauta, todėl civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovo N. M. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui ir jo sutuoktinei L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovas įgijo 2019 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 35–37).
5.1. Ieškovo paaiškinimais, taip pat 2020 m. balandžio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai I. A. ir R. M. su vaikais gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), šalia ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jų dukra. Teismas pažymi, kad nors byloje rašytinių įrodymų dėl M. M. tėvo nėra, tačiau atsakovams neneigiant ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog būtent atsakovas R. M. yra M. M. tėvas, teismas neturi pagrindo abejoti šia ieškovo nurodyta aplinkybe.
5.2. Ieškovui 2020 m. balandžio 22 d. pranešus apie padarytą nusikalstamą veiką ir tikslinant įvykio aplinkybes, t. y. atlikus įvykio vietos apžiūrą, liudytojais apklausus N. M., I. A., atlikus vaizdo įrašo peržiūrą, nustatyta, kad M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), išdaužė N. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą. Aplinkybių patikslinimo metu nustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau M. M. nesant sulaukus amžiaus, nuo kurio yra atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, o I. A. atžvilgiu taikytinos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje (b. l. 6–8). Duomenų apie tai, kad minėtas nutarimas būtų panaikintas, civilinėje byloje nėra.
5.3. Pažymėtina, kad tikslinant duomenis dėl ieškovo pateikto pranešimo, I. A. nurodė, jog jos dukra M. M. pasakojo, kad 2020 m. balandžio 22 d. ieškodama brolio buvo užėjusi į gretimą kiemą, priklausantį ieškovui, su plaktuku, paimtu iš namų, stuktelėjo į namo lango stiklą, kuris išdužo. Atsakovės dukros teigimu, ji taip padarė norėdama pažiūrėti, ar name nėra brolio (b. l. 6–8). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 14), ieškovo paaiškinimais, I. A. aplinkybių tikslinimo metu duotais parodymais nustatyta, kad tarp šalių dažnai kyla konfliktai dėl to, kad atsakovų vaikai vaikšto po ieškovui priklausančio namo kiemą. Taip pat nustatyta, kad atsakovė I. A. neneigė, kad jos dukra M. M. išdaužė ieškovui priklausančio namo lango stiklą, nurodė dėl to besigailinti.
5.4. Ieškovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15, 17, 32), vaizdo įrašas, įvertinus aplinkybių tikslinimo metu atsakovės I. A. nurodytas aplinkybes, patvirtina, kad M. M. lankėsi ieškovui priklausančio gyvenamojo namo kieme ir, panaudojusi plaktuką, išdaužė jam priklausančio gyvenamojo namo vidinio lango vieną iš dviejų stiklo dalių.
Dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą
5. Žalos atlyginimo institutą reglamentuoja materialinės civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.263 straipsnio 3 dalyje įvirtinta nuostata, pagal kurią įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (išskyrus atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip). Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas, o kartu ir žalos atlyginimas, negalimas.
6. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, todėl civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, jei jie įrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei ir tokiu atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, atitinkančią CK 6.250 straipsnyje numatytus jos požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus ir CK 6.275 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
Dėl neteisėtų veiksmų
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovų dukra M. M. 2020 m. balandžio 22 d. priėjusi prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio šiuo metu negyvenamo gyvenamojo namo, plaktuku trenkusi į namo vidinio lango stiklą, jį išdaužė. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad M. M. šiuos veiksmus atliko tyčia, kadangi tam panaudojo su savimi turėtą plaktuką, tyčia su juo trenkė į lango stiklą, o tam, kad jį pasiektų, ėmėsi ir priemonių – palypėjo aukščiau. Nors M. M. savo motinai nurodė, kad tokiu būdu norėjo tik įsitikinti, ar ieškovui priklausančiame name nėra jos brolio, tačiau, teismo vertinimu, atsakovų dukra jau yra pakankamo amžiaus, kad galėtų suprasti, jog tokiais savo veiksmais – trenkdama su plaktuku į dūžtantį daiktą – lango stiklą, jį gali išdaužti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. M. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl jos veiksmai vertintini kaip neteisėti. Pažymėtina, kad ginčo dėl šių atsakovų dukros veiksmų byloje nekilo.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas be minėtų neteisėtų atsakovų nepilnametė dukros veiksmų – namo lango vidinio stiklo išdaužimo, įrodinėjo, jog atsakovų dukra taip pat sugadino (sulaužė) namo lango rėmą, tačiau, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad atsakovų nepilnametė dukra be lango stiklo išdaužimo atliko ir kitus teisei priešingus ieškovo nurodomus veiksmus.
9.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 176 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
9.2. Darydamas pirmiau nurodytą išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovų nepilnametės dukros neteisėtų veiksmų sugadinant jam priklausančio namo lango rėmą, teismas remiasi šiais argumentais.
9.2.1. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad atsakovų dukra ne tik išdaužė lango vidinį stiklą, bet ir atliko kitus veiksmus, lėmusius lango rėmo sugadinimą ir išorinio lango stiklo sudaužymą. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog nors ir ėmėsi priemonių siekdamas apsaugoti savo turtą – įrengė vaizdo kamerą, tačiau jokie atsakovų dukros veiksmai, kurie būtų nukreipti į lango rėmo sugadinimą ar išorinio lango stiklo išdaužimą, nebuvo užfiksuoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, o šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė ir pats ieškovas, kad atsakovų dukra su plaktuku išdaužė tik lango vidinį stiklą, su plaktuku ji daugiau jokių veiksmų, kuriais būtų gadinama atsakovo nuosavybė, neatliko.
9.2.2. Visų antra, teismas pažymi, kad nors ieškovas teigė neteisėtus veiksmus ir žalos faktą įrodinėsiantis ikiteisminio tyrimo institucijos atlikto įvykio patikslinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau, kaip matyti iš nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytų duomenų, įvykio aplinkybių patikslinimo metu buvo nustatyta, jog M. M. išdaužė ieškovui priklausančio lango stiklą, o jokių įrodymų apie tai, kad ji sugadino ir lango rėmą, nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog atsakovė I. A. neginčijo, kad M. M. išdaužė lango stiklą, tačiau jokių aplinkybių dėl to, kad jos dukra būtų atlikusi ir kitus veiksmus, dėl kurių būtų padaryta žala ieškovui priklausančiam turtui, nenurodė ir nepripažino. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties ieškovo pozicija dėl atsakovų dukros atliktų veiksmų nėra nuosekli. Tikslinant įvykio aplinkybes apklaustas ieškovas nurodė, kad atsakovų dukra, priėjusi prie lango, plaktuku trenkė į langą ir jį išdaužė bei apgadino to paties lango rėmą, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas šių aplinkybių nepatvirtino, priešingai, nurodė, kad iš jo pateikto vaizdo įrašo matyti, jog atsakovų dukra M. M. su plaktuku trenkė tik į vieną iš vidinių lango stiklų, taip jį išdauždama, tačiau jokių daugiau veiksmų su plaktuku neatliko. Nors ieškovo paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pozicijos ir nurodomų aplinkybių dėl atsakovų nepilnametės dukros atliktų veiksmų nenuoseklumą, objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo nurodytas aplinkybes, nebuvimą, ieškovo rėmimąsi darant išvadas dėl atsakovų dukros neteisėtų veiksmų prielaidomis ir niekuo nepagrįstomis kaimynų kalbomis, šiuos ieškovo paaiškinimus vertina kritiškai ir atmeta kaip neįrodytus bei nepagrįstus.
9.2.3. Trečia, teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytus argumentus, jog atsakovų dukra negalėjo išdaužti vidinio lango stiklo nesulaužiusi lango rėmo ir neišdaužusi išorinio lango stiklo, kas, ieškovo teigimu, tik patvirtina, kad ji atliko ir šiuos neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad norint išdaužti vidinį lango stiklą yra būtina sulaužyti lango rėmą. Teismo vertinimu, tokiems veiksmams atlikti lango rėmo sugadinimas nėra objektyviai būtinas. Be to, teismo vertinimu, objektyviai nėra būtinas ir išorinio lango stiklo išdaužimas, kadangi gali egzistuoti tokios aplinkybės, dėl kurių išorinis langas nebus kliūtis pasiekti vidinį lango stiklą, pavyzdžiui, išorinis langas bus pravertas ir patekimas iki vidinio lango stiklo nebus apsunkintas. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistavo būtent tokios aplinkybės, t. y. išorinis langas buvo praviras, todėl atsakovų dukra turėjo galimybę išdaužti vidinio lango stiklą nesudaužydama išorinio lango stiklo. Kaip jau buvo minėta, jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad atsakovų dukra atliko ir kitus neteisėtus veiksmus, dėl kurių galėjo būti sugadintas ieškovui priklausantis turtas, byloje nėra. Juo labiau, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tiek lango rėmo sugadinimo, tiek ir išorinio lango stiklo sudaužymo faktus.
9.2.4. Ketvirta, teismas kritiškai vertina subjektyvius ieškovo pamąstymus ir vertinimus, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti atsakovų dukra. Ieškovui neturint jokių jo įtarimus patvirtinančių objektyvių įrodymų, ieškovas savo poziciją grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, paremtais kaimynų pasakojimais ir jo pozicija, kad atsakovų vaikams būnant jam priklausančioje namų valdoje, būtent jie gadina ir niokoja ieškovui priklausantį turtą. Teismas tokius ieškovo argumentus laiko deklaratyvaus pobūdžio, nesudarančius pagrindo spręsti, jog būtent atsakovų dukra M. M. sugadino ieškovui priklausančio gyvenamojo namo lango rėmą ir išdaužė išorinio lango stiklą. Teismas pažymi, jog pats vaikų patekimo į atsakovui priklausančią namų valdą (namų kiemą) faktas, savaime neleidžia preziumuoti, jog būtent jie gadina atsakovui priklausantį turtą. Juo labiau kad ieškovas patvirtino, jog į jo namų valdą be atsakovų vaikų ir konkrečiai atsakovų dukros M. M. be jokių objektyvių kliūčių gali patekti ne tik kiti vaikai, bet ir kiti asmenys, kas tik sudaro pagrindą teismui spręsti, jog nesant jokių konkrečių įrodymų dėl atsakovų dukros M. M. neteisėtų veiksmų, egzistuoja tikimybė, kad ieškovui priklausantį turtą galėjo sugadinti ir kiti asmenys. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovų dukra M. M. sulaužė (sugadino) ieškovui priklausančio namo lango rėmą ir išdaužė išorinį lango stiklą. Ieškovas neįrodė, kad šiuos veiksmus atliko būtent atsakovų dukra, tokią savo poziciją grindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, niekuo nepagrįstais vertinimais, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas įrodė šiuos atsakovų dukros neteisėtus veiksmus.
Dėl kaltės
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėto įvykio metu M. M. buvo devynių metų amžiaus, todėl ji, kaip neveiksnus asmuo, negali būti civilinės atsakomybės subjektas. Esant pirmiau nurodytai situacijai, t. y. kai žala atsiranda dėl nepilnamečių vaikų veiksmų, įstatymų leidėjas atsakingais už padarytą žalą nurodė esant nepilnamečių vaikų tėvus. Toks atsakomybės nepilnamečių vaikų tėvams nustatymas sietinas su tėvų pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus (ne)vykdymu. Nagrinėjamu atveju M. M. tėvai, turėdami pareigą savo dukrą prižiūrėti ir auklėti taip, kad ji savo veiksmais nedarytų žalos kitiems asmenims, šios pareigos tinkamai nevykdė, savo dukros pakankamai neprižiūrėjo, nesiėmė priemonių kontroliuoti savo dukros elgesį, kad ji nepatektų į svetimiems asmenims priklausančią namų valdą ir ten neatliktų veiksmų, lemiančių žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad atsakovai, viso bylos nagrinėjimo teisme proceso metu buvę pasyvūs, neneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos, neįrodinėjo, kad žala atsirado dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių ar kad jų dukros auklėjimas ir jos elgesys atitinkamoje situacijoje buvo tinkamas, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovai neįrodė, jog nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio
10. Ieškovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad dėl M. M. neteisėtų veiksmų – vidinio lango stiklo išdaužimo – jis patyrė turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovų dukros atliktais neteisėtais veiksmais. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo apimties ir dėl atsakovų nepilnametės dukros veiksmais ieškovui padarytos žalos dydžio, pažymi, kad ieškovas neįrodė, jog jis dėl minėtų veiksmų patyrė jo nurodytą 270,00 Eur dydžio turtinę žalą.
11. CK 6.249 straipsnyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinėje teisėje galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, vadovaujantis kuriuo padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 270,00 Eur turtinę žalą, ieškinyje nurodydamas, kad ši žala padaryta išdaužus dvigubą lango stiklą bei išlaužus namo lango rėmą, kuris buvo sutvirtintas medvarščiais. Tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas nurodyto žalos dydžio nedetalizavo, negalėjo nurodyti, kokią prašomos priteisti žalos dalį sudaro išdaužtas lango stiklas (stiklai), o kurią – sugadintas lango rėmas. Ieškovas nurodė, kad žalos dydį grindžia į bylą pateiktais komerciniais pasiūlymais, o jam padaryta žala gali būti pašalinta tik vieninteliu būdu – esamą langą pakeitus nauju, kadangi šiuo metu tokie langai, kokie yra jam priklausančiame name, nėra gaminami, o kitomis priemonėmis atkurti padėtį, buvusią iki pažeidimo, nėra galimybių.
13.1. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas prašomo priteisti iš atsakovų žalos dydžio nedetalizavo, teigė, jog žalos dydį pagrindžia jam pateiktas UAB „Divenda“ komercinis pasiūlymas (b. l. 33), o taip pat UAB „Roda“ komercinis pasiūlymas (b. l. 64). Atsakovo teigimu, jis laikosi griežtos pozicijos, jog jam padaryta žala gali būti atlyginta tik esamą, sugadintą langą pakeitus nauju. Iš ieškovo teismui pateikto UAB „Divenda“ 2020 m. birželio 1 d. komercinio pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui pasiūlyta prekė – PVC (Tikslangai), modelis – StandART PLUS, baltos spalvos, išmatavimai – 950 x 1 200, 1 vnt., kiekis 1,14 kv. m, kaina – 242,10 Eur, o su specialia 40 procentų dydžio nuolaida – 145,26 Eur. Be minėto lango ieškovui pateiktame pasiūlyme nurodyti ir kiti darbai bei prekės / medžiagos: demontavimas – 2,5 kv. m, 10,50 Eur, montavimas – 2,5 kv. m, 25,34 Eur, išorinių palangių tvirtinimas – 2,00 m, 6,08 Eur, vidinių palangių įrengimas – 2,00 m, 6,95 Eur, konstrukcijų montavimo medžiagos – 10,00 m, 9,99 Eur, vidinių palangių montavimo medžiagos – 2,00 m, 2,12 Eur, išorinių palangių tvirtinimo medžiagos – 2,00 m, 0,71 Eur, LMDP300 mm balta palangė – 2,00 m, 21,43 Eur, cinkuota lauko palangė – 2,00 m, 3,77 Eur, senų konstrukcijų išvežimas – 1 vnt., 10,33 Eur. Iš viso bendra darbų ir medžiagų kaina – 97,22 Eur. Bendra UAB „Divenda“ pasiūlymo vertė – 242,48 Eur, plius 21 proc. PVM – iš viso 293,40 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo pasiteiravus, kodėl pasiūlyme nurodyta galutinė lango ir darbų / medžiagų vertė yra didesnė, nei kad prašoma priteisti iš atsakovų suma, taip pat, kurių iš nurodytų pasiūlyme darbų (medžiagų) ieškovas neprašo priteisti, ieškovas šių aplinkybių tiksliai paaiškinti negalėjo, nurodė apie galimą kainų pasikeitimą, kitas galimas aplinkybes, taip pat teigė, kad visos komerciniame pasiūlyme nurodytos medžiagos ir darbai yra būtini ir nei vieno iš jų ieškovas neatsisako. UAB „Roda“ pateiktame komerciniame pasiūlyme Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie medinius (pušies) langus, išmatavimai kurių 900 x 1 200 mm, ir kurių kaina atitinkamai 285,94 Eur bei 259,81 Eur, o abiejų – 545,75 Eur, plius 21 proc. PVM – iš viso 660,36 Eur.
13.2. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų dukros M. M. veiksmų jam padaryta 270,00 Eur dydžio žala. Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje neįrodyta, jog M. M. atliko neteisėtus veiksmus – sulaužė (sugadino) lango rėmą ir išdaužė išorinio lango stiklą. Byloje nustatyta, kad M. M. išdaužė ieškovui priklausančio gyvenamojo namo lango vidinį stiklą (vieną dalį iš dviejų), tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl egzistuojančios būtinybės pakeisti ieškovui priklausančio gyvenamojo namo langą nauju langu. Vien tai, kad atsakovų dukra išdaužė vidinio lango stiklą, teismo vertinimu, nėra pagrindas esamą langą keisti nauju langu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl išdaužto vidinio lango stiklo dalies minėtas langas privalo būti pakeistas nauju langu ir kad pašalinus neteisėtais veiksmais padarytą žalą – išdaužtą lango stiklą pakeitus nauju, langas toliau negalėtų būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Nors ieškovas teigė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi būtinybė pakeisti esamą langą nauju, tačiau pažymėtina, kad ieškovas šį poreikį grindė ne tik vidinio lango stiklo išdaužimu, bet ir lango rėmo sugadinimu (sulaužymu), o taip pat išorinio lango stiklo sudaužymu. Tačiau teismas pažymi, kad nenustačius, jog šiuos veiksmus atliko atsakovų dukra, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų atsakomybės už tuos veiksmus ir žalą, kurios jų dukra nepadarė. Be to, ieškovas nurodo, kad taisyti lango nėra galimybių, nes jis yra senas, šiuo metu tokių langų negamina, todėl pateikė komercinius pasiūlymus dėl naujo lango ir naujo lango sumontavimo bei seno lango demontavimo darbų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vien dalies lango stiklo išdaužimas, teismo vertinimu, nėra pagrindas visą langą keisti nauju langu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padaryta žala negali būti pašalinta pakeičiant išdaužtą stiklą nauju.
13.3. Pirmiau nurodytos teismo išvados nepaneigia ir ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dūžtantis stiklas galimai sugadino ir vidinę palangę. Teismas pažymi, kad egzistuoja tikimybė, jog dūžtančio stiklo šukės galėjo sugadinti medinę vidaus palangę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl dūžtančio lango stiklo ieškovui priklausančio namo vidinė palangė būtų sugadinta (visiškai) ar apgadinta. Juo labiau kad ieškovas jokių aplinkybių dėl sugadintos vidinės lango palangės nebuvo nurodęs nei pareiškime dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, nei tikslinant įvykio aplinkybes, o taip pat nėra nurodęs nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, pateiktame teismui šalinant teismo nurodytus trūkumus. Nesant jokių objektyvių šias aplinkybes dėl palangės sugadinimo patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo spręsti dėl minėto ieškovui priklausančio turto sugadinimo, juo labiau dėl galbūt egzistuojančios būtinybės dėl šių aplinkybių keisti visą ieškovui priklausančio namo langą (ar) vidinę palangę. Teismas pažymi, jog ieškovo pozicija dėl palangių apgadinimo nebuvo nuosekli, kadangi, kaip jau minėta, iki kreipdamasis į teismą jis šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojams nenurodė, tokių aplinkybių nėra ir jo pateiktame ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, aplinkybes dėl palangių sugadinimo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas neigė ir tik teismo posėdyje nurodė aplinkybes tiek dėl išorinės, tiek ir dėl vidinės palangės sugadinimo. Toks ieškovo pozicijos nenuoseklumas dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos apimties ir pobūdžio, leidžia teismui pagrįstai abejoti ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu.
13.4. Be to, teismas, vertindamas ieškovo pateiktą 2020 m. birželio 1 d. UAB „Divenda“ komercinį pasiūlymą, pažymi, kad nors pasiūlyme nurodyto lango išmatavimai yra nurodyti 950 x 1 200 mm, tačiau, pavyzdžiui, vidinės ir išorinės palangių ilgis, šių palangių tvirtinimo ir montavimo medžiagos, palangių tvirtinimo ir įrengimo darbai apskaičiuoti ir jų kiekis nurodytas 2,00 m. Taigi daugiau nei dvigubai didesnis nei kad yra atsakovui priklausančio namo lango plotis. Be to, nors ieškovas nurodo, kad jam priklausančiame name palangės yra medinės, tačiau komerciniame pasiūlyme pateiktos kitokių medžiagų palangės – cinkuota lauko palangė ir LMDP palangė. Tiek pirmiau paminėtos aplinkybės dėl komerciniame pasiūlyme pateiktų medžiagų ir darbų kiekio neatitikimo, tiek ir byloje ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra statytas 1986 m., nuo 2012 metų jis buvo negyvenamas, kas leidžia teismui spręsti apie ieškovui priklausančio namo, o kartu ir jo konstrukcijų – taip pat ir lango tam tikrą nusidėvėjimą, prašant iš atsakovų priteisti turtinius nuostolius, susijusius su seno lango pakeitimu nauju, netgi nevertinant aplinkybių, jog byloje nenustatyta būtinybė dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos pakeisti seną langą nauju, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas, neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nagrinėjamu atveju leistų nepagrįstai ieškovui praturtėti atsakovų sąskaita, nes, teismo vertinimu, viršija dėl atsakovų dukros neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį. Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste kritiškai vertina ir ieškovo pateiktą UAB „Roda“ pasiūlymą, kur nurodyta medinių langų kaina – 660,36 Eur, kadangi, kaip jau buvo pažymėjęs, byloje nenustatytos aplinkybės, jog dėl atsakovų dukros neteisėtų veiksmų egzistuoja objektyvi būtinybė esamą langą pakeisti nauju.
13.5. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu konkrečiai nenurodė, kokią žalą jis patyrė išimtinai dėl sudaužytų lango stiklų, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio, jį nustatys savarankiškai. Teismas pažymi, kad byloje ieškovo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodyti langų išmatavimai yra skirtingi, tačiau iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, kuriose, jo teigimu, yra užfiksuotas ginčo langas, matyti, kad lango su rėmais plotas yra 950 mm, todėl tik lango ir atitinkamai stiklų būtų dar mažesnis. UAB „Roda“ pasiūlyme nurodyta, kad iš dviejų dalių susidedančio lango atskirų dalių plotis yra 450 mm (su lango rėmu), todėl teismas, spręsdamas dėl to, kokio dydžio stiklą išdaužė atsakovų dukra, vertina, kad tokio stiklo plotis maksimaliai gali būti 450 mm, o aukštis – 1 200 mm. Kadangi atsakovų dukra savo veiksmais išdaužė vieną vidinio lango stiklo dalį, maksimaliai reikalingas stiklo kiekis yra 0,54 kv. m. Kaip jau buvo paminėta, ieškovas konkrečiai nėra nurodęs, kokios vertės stiklas buvo išdaužtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas namas ieškovo teigimu buvo statytas 1986 m., sprendžia, kad langams buvo panaudotas įprastas stiklams naudojamas įstiklinti stiklas, kurio kvadratinio metro kaina, teismo sprendimo priėmimo metu viešai skelbiamais duomenimis internete, stiklui esant 6 mm, yra 17,00 Eur, o 8 mm – 26,00 Eur (pavyzdžiui, https://www.stiklaiveidrodziai.com/stiklo-pjaustymas-vilniuje/). Kadangi atsakovų dukra išdaužė lango stiklą, kurio bendras plotas yra 0,54 kv. m, tai nurodyta suma turėtų būti atitinkamai mažinama. Taigi, maksimaliai ieškovo išdaužto lango stiklo (kaip žaliavos) vertė gali būti 14,04 Eur. Teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai gali turėti išlaidų, susijusių ne tik su minėto lango stiklo įsigijimu, bet ir išpjovimu, su jo montavimu bei išdaužto lango stiklo demontavimu, tačiau, teismo vertinimu, nurodytų darbų vertė galėtų būti apie 50,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pakankama ieškovo nuostoliams dėl atsakovų nepilnametės dukros – M. M. atliktų veiksmų – vidinio lango stiklo išdaužimo atlyginti bendra suma yra 70,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma atitinka teisingumo, sąžiningumo principus, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, ir užtikrina ieškovui dėl minėtų neteisėtų veiksmų padarytų nuostolių visišką atlyginimą. Taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovui jų dukters neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
13.6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žalą solidariai, nors ieškinyje teigia, kad abu tėvai už vaiko padarytą žalą atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles. Pažymėtina, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuota CK 6.66 straipsnyje, pagal kurio nuostatas solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nėra dalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.66 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įstatymų leidėjas būtų nustatęs solidarią tėvų atsakomybę už jų vaikų padarytą žalą, taip pat nenustatyta, kad egzistuotų aplinkybės, sudarančios pagrindą šiuo atveju spręsti dėl solidariosios skolininkų prievolės prezumpcijos, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir žalą iš atsakovų priteisti solidariai. Tačiau pažymėtina, kad abu tėvai turi pareigą tinkamai auklėti savo vaiku ir juos prižiūrėti, nei vieno iš tėvų pareigos apimtis šiuo atveju nėra didesnė, todėl spręstina, kad atsakovai I. A. ir R. M. jų nepilnametės dukros veiksmais padarytą žalą turi atlyginti lygiomis dalimis, atitinkamai iš kiekvieno jų priteisiant ieškovui po 35,00 Eur žalai atlyginti. Nenustačius, kad dėl atsakovų nepilnametės dukters veiksmų ieškovas būtų patyręs didesnę žalą, kita jo ieškinio reikalavimų dalis atmestina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
13. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 39). Įvertinus ieškovui iš atsakovų priteistą sumą, laikytina, kad patenkinti 25,93 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovų ieškovui priteistina 5,19 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, atitinkamai iš atsakovės I. A. – 2,59 Eur, o iš atsakovo R. M. – 2,60 Eur.
15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,74 Eur. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, atsakovai valstybei turėtų atlyginti 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau, kadangi iš kiekvieno iš atsakovų valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma, neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos – 5,00 Eur, šios išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970). Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, iš ieškovo valstybei priteistina 7,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290–291, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimą ir 2,59 Eur (dviejų eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 35,00 Eur (trisdešimt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimą ir 2,60 Eur (dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,96 Eur (septynių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.