Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei B. M., institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovė mažina ieškinio reikalavimus ir palaiko ieškinį dėl 400 Lt išlaikymo dydžio ir prašo pakeisti 2002-12-09 sprendimu nustatytą išlaikymą dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės. Nustatyti uzufrukto teisę tvarkyti išlaikymo lėšas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas: išlaidas advokatui ir kelionės išlaidas vykstant į ekspertizės atlikimą Vilniuje. Prašo priešieškinį atmesti.

Dėl ieškinio ieškovė paaiškino, jog 2002 m. kai buvo priteistas išlaikymas dukrai K. buvo tik 5 metukai. Dukra pradėjo lankyti mokyklą, taip pat lanko muzikos mokyklą, dalyvauja konkursuose, koncertuose Lietuvoje, yra pakviesta koncertuoti į Graikiją, kur yra apmokamos tik kelionės išlaidas, o koncertiniai drabužiai, instrumentai kainuoja ir didelius pinigus. Nurodo, kad dukra auga ir jos maistui per mėnesį reikia apie 400 Lt, nors kvitų pateikti negali, nes maistas dažniausiai perkamas turguje, kur kvitų prekeiviai neduoda. Mokykloje dukrai maitinimas nemokamas. Dukrai su sveikata yra problemų ir per mėnesį vaistams reikia išleisti po 30 Lt, kas mėnesį lankosi pas gydytoją. Drabužiams ir avalynei per mėnesį išleidžiama apie 300 Lt, laisvalaikiui – 30-40 Lt. Muzikos mokyklai mėnesio mokestis yra 36 Lt, o lankant A. A. treniruotes per mėnesį sumoka 50 Lt mokestį. Nurodo, kad vaiko poreikiai padidėję, jis auga, daugiau pinigų reikia ir maistui ir aprangai, laisvalaikiui, higienos, mokslo reikmėms. Jos turtinė padėtis po 2002 m. yra pablogėjusi, nes ji yra darbo biržos įskaitoje ir gauna per mėnesį tik 427 Lt, o tuo metu, kai 2002 m. buvo priteistas išlaikymas, jos pajamos buvo apie 2000 Lt. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjusi, nes jo pajamos per mėnesį yra 2700 Lt, o pragyvenimas Airijoje yra panašus, tą aplinkybę žino, nes jų vyresnioji dukra gyvena Airijoje ir jai sakiusi, kas ir kiek kainuoja ir kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje, o jo pajamos gerokai didesnės. Atsakovas savo vaikui net po 150 Lt nemoka nuo tada, kai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o pats gyvena name ir išlaiko kitą šeimą: moterį su jos dviem vaikais ir jos tėvus, bet ne savo vaiką. Atsakovo teikiamas išlaikymas nebuvo reguliarus, tai vieną mėnesį mokėdavo, kitą – ne, todėl vėliau atsiskaitydavo. Nurodo, kad visų išlaidas pagrindžiančių kvitų ieškovė neturi, bet atsižvelgiant į vaiko amžių, tos išlaidos yra reikalingos.

Dėl priešieškinio ieškovė paaiškino, kad su juo nesutinka, nes neabejojo atsakovo tėvyste, o atlikta ekspertizė patvirtino, kad atsakovas yra K. tėvas, todėl prašo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimas nepateiktas, bet gautas prašymas, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu, nes visada dukrą išlaikė ir teikė didesnį atlyginimą kas mėnesį po 500-600 Lt, bet vėliau neteko darbo ir dabar gyvena tik iš bedarbio pašalpos, kuri yra 784 eurai per mėnesį, t. y. 2700 Lt, tačiau nurodo, kad 400 eurų išleidžia būsto nuomai, 216 eurų - maistui, 20 eurų – higienos reikmėms, už telefoną - 25 eurus, 40 eurų rūbams ir avalynei, už elektrą - 23 eurus, 65 eurus už dujas, 10 eurų už šiukšlių išvežimą, 25 eurus už internetą bei 65 eurus išleidžia transporto išlaidoms, iš viso išlaidų turi apie 849 eurus. Yra pasiskolinęs iš I. G., todėl po ieškovės tokio sprendimo kreiptis į teismą nemato prasmės daugiau klimpti į skolas, kadangi tokiu būdu apsunkina savo padėtį. Nurodo, kad jokio nekilnojamojo turto neturi, kad vien dėl jo blogos turtinės padėties išlaikymo dydis negali būti pakeistas, juolab, kad LR gyventojų pajamų garantijų įstatyme yra numatyta, kad 130 Lt yra ta suma, garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, todėl gali teikti tik priteistą 150 Lt išlaikymą, kuris yra net didesnis negu nustatytas 1 MGL. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, ar padidėjo vaiko poreikiai: vaiko liga, sužalojimas, slaugymo išlaidos ir pan. Teikti didesnio išlaikymo vaikui jis negali, nes bedarbio pašalpos vos jam užtenka pragyventi. Prašo ieškinį atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė davė išvadą, kad tikslinga ieškinį tenkinti pagal sumažintą reikalavimą ir padidinti priteistą išlaikymą, nes vaiko poreikiai padidėję, ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, o įstatyme yra įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Priešieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas D. M. yra įrašytas K. M. tėvu (b. l. 5). Atsakovas prašo nuginčyti tėvystę dukters K. atžvilgiu, nes nėra tikras dėl jos. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka ir nurodo, kad nėra pateiktų įrodymų, jog atsakovas nėra K. M. tėvas, be to, ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas yra praleidęs terminą ginčyti tėvystę, nes apie tai, kad jis įrašytas vaiko tėvu jam buvo žinoma nuo 1997 m. vasario 27 d., t. y. nuo vaiko gimimo liudijimo išdavimo, todėl prašo priešieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Pateiktas gimimo akto įrašas Nr.245, iš kurio matyti, kad šalims gimė antras vaikas, vaiko K. M. tėvu įrašytas D. M., gim.(duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. Kauno g. 50A, Šiauliuose. Dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas kreipėsi praėjus 13 metų, kai įstatymas numato 1 metų terminą tėvystei nuginčyti, tačiau atsakovas nurodo, kad tik 2009 m. rugpjūčio mėn. sužinojo iš giminių, kad ne jis gali būti K. tėvu, todėl tik sužinojęs kreipėsi į teismą. Kadangi atsakovas nurodo, kad aplinkybės, jog duomenys įrašyti gimimo liudijime gali neatitikti tikrovės, sužinojo tik 2009 m. rugpjūtį, todėl laikytina, jog senaties terminas nėra praleistas (CPK 178, 396 str.).

Atsakovo prašymu yra atlikta DNR ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, jog atsakovas D. M. yra vaiko K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas 99,99999 proc. tikimybe (b. l. 65-70). Po ekspertizės akto pateikimo atsakovas dėl priešieškinio reikalavimo jokių prašymų nepareiškė, įrodymų, paneigiančių tėvystę nepateikė, o byloje esančiame ekspertizės akte pateikta išvada, jog atsakovas yra vaiko tėvas, todėl priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 3.149-3.153 str.).

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Iš pateikto teismo sprendimo, priimto 2002-12-09 matyti, jog, nutraukiant santuoką tarp šalių, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove B. M. ir priteistas išlaikymas vaikams po 150 Lt periodinėmis išmokomis (b. l. 3). Ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai K., nes padidėjo vaiko poreikiai, o jos turtinė padėtis pablogėjo, atsakovo pagerėjo. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad jis ir taip teikia 150 Lt išlaikymą, kuris yra didesnis už 1 MGL, o teikti didesnio jis neturi galimybės, nes gauna bedarbio pašalpą 2700 Lt, yra skolingas I. G. ir nemato prasmės toliau didinti esančias skolas, be to ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog yra pagrindas didinti išlaikymo dydį. Tačiau atsakovas pats prašyme nurodė, kad dukroms (tuo metu dar buvo dvi nepilnametės dukros) teikė gerokai didesnį nei buvo teismo priteistas išlaikymas. Teismas šį atsakovo teiginį vertina kaip pripažinimą, kad vaiko poreikiai yra padidėję, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad abiem dukrom jis dar 2008 m. pervesdavo 600 Lt (b. l. 128), laikytina, jog abiems po 300 Lt. Šiuo metu dukra Justina jau pilnametė ir kaip nurodė ieškovė, ji pati gyvena ir dirba Airijoje, todėl išlaikyti jos nereikia (b. l. 4). Atsakovui lieka išlaikyti vieną nepilnametę dukrą K.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaiko poreikiai padidėjo, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.201 str. Kai buvo priteistas išlaikymas dukrai K. 2002 m. buvo tik penkeri metukai, todėl ir jos poreikiai buvo mažesni. K. M. pradėjo lankyti mokyklą, muzikos mokyklą, A. A. treniruotes, turi sveikatos problemų, jai reikia skirti daugiau lėšų drabužiams, avalynei bei maistui ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 8, 80-85). Ieškovė nurodo, kad dukra serga, todėl gydymui ieškovė kas mėnesį skiria apie 30 Lt, dėl dukters ligos atliekami tyrimai. Ta liga dukra susirgo kai mokėsi ketvirtoje klasėje. Ieškovė nurodo, kad maistą, drabužius, avalynę dažniausiai perka turguje, todėl pateikti visas išlaidas pagrindžiančių dokumentų ji neturi, nes ten kvitų neišduoda. Ieškovė nurodo, jog maistui išleidžia 400 Lt, nors maitinimas mokykloje nemokamas, o drabužiams ir avalynei per mėnesį reikia 300 Lt. Iš pateikto ieškovės paaiškinimo matyti, jog kai kurios išlaidos vaikui yra užaukštintos, nes per mėnesį drabužiams ir avalynei 300 Lt išlaidų nereikia, be to, nurodo, jog maistui išleidžia 400 Lt, bet ieškovė patvirtina, jog dukra mokykloje gauna nemokamą maitinimą, todėl laikytina, jog išlaidos maistui taip pat užaukštintos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų poreikio maistui, atsižvelgia į Aukščiausiojo teismo senato rekomendaciją taikyti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintas vienos dienos maitinimo normas, kurios maksimalus dydis yra nustatytas 10,9 Lt (2005-07-13 įsakymas Nr. ISAK-1384). Išlaidos aprangai ir avalynei mažintinos taip pat atsižvelgiant į Senato rekomendacijas, konstatuojant, jog kas mėnesį drabužių ir avalynės pirkti yra nebūtina, o pirktos striukės ar žieminio palto užtenka ne vienam sezonui. Iš pateiktų įrodymų darytina išvada, jog būtina ir pagrįsta išlaidų suma dukrai išlaikyti yra 700 Lt per mėnesį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas, dukrai tebuvo penkeri metai, šiuo metu 2011-02-13 jai sukaks 14 metų, todėl 150 Lt skiriamo išlaikymo iš tėvo neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

Sprendžiant klausimą dėl dydžio pakeitimo, svarbu nustatyti ir šalių turtinę padėtį, kaip ji keitėsi nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas po 150 Lt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, nes 2002 m. ieškovė dirbo keliose darbovietėse, jos darbo užmokestis buvo: nuo 1056,11 iki 1500 Lt dirbant UAB ,,Paslaugos Jums“, UAB ,,Robertas ir Donatas“ – 285,56 Lt. 2003 m. – 2007 m. nuo 1290 iki 2400 Lt (b. l. 93-101). Šiuo metu pateikta pažyma, jog ieškovė yra darbo biržos įskaitoje ir kaip nurodė ieškovė, jos mėnesio pajamos yra 427 Lt. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas (b.l. 107-109), transporto priemonių jos vardu registruotų nėra (b. l. 105). Duomenys apie atsakovą gauti iš Sodros ir VĮ ,,Regitra“, iš kurių matyti, jog duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nuo 2002-01-01 iki 2010-12-31 nėra, tik pateikta informacija, jog D. M. vardu veikė kavinė ,,Goda“ (b.l. 102-104). Jo vardu taip pat nėra registruotų transporto priemonių (b.l. 105). Atsakovas nurodo, kad jo gaunamos pajamos Airijoje litais yra 2700 ir pagrindžia tai rašytiniais įrodymais (b. l. 124, 126), nurodo, kad turi 400 eurų išlaidų už nuomą (b. l. 122). Apie tai, kad turi kitų išlaikytinių, teismui duomenų nepateikta, tik ieškovė nurodo, kad jis gyvena su moterimi, kuri turi du vaikus, bet bendrų vaikų, jos duomenimis, neturi. Atsakovo gaunamos pajamos yra 2700 Lt, kurias nurodo pats atsakovas, kai tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos 427 Lt, kuriuos ji gauna iš darbo biržos. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo turtinė padėtis yra bloga, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, nes ši pareiga abiems tėvams yra įtvirtinta įstatyme.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.), būtinas išlaidas. Iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 str.).

Ieškovė nurodo, jog nuo to laiko, kai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, atsakovas nemoka dukrai net ir 150 Lt išlaikymo. Nors ieškovė pateikė ne visus rašytinius įrodymus, teigdama, jog drabužius, avalynę ir maistą perka turguje, kur kvitų neišduoda, bet teismas atsižvelgia į tai, kad nuo 2002 m. kai išlaikymas buvo priteistas po 150 Lt praėjo 8 metai, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai išaugo (CK 1.5 str.).

Byloje yra nustatyta, kad atsakovas gauna 2700 Lt pajamas. Teismui nepateikti įrodymai, jog atsakovas yra nedarbingas, ar kad jam nustatytas nedarbingumo lygis. Šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių. Taip pat nustatyta, kad po išlaikymo priteisimo pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji šiuo metu neturi darbo ir jos pajamos lyginant su atsakovu, yra žymiai mažesnės. Teismas vadovaujasi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu, tačiau atsižvelgia į vaiko interesų prioritetą, į tai, kad priteistas išlaikymas iš atsakovo labai mažas, vaiko poreikiai padidėję, ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, dėl ko gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai, į tai, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikui, todėl pakeistinas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo po 350 Lt (Civilinio kodekso 3.192 str., 3.201str.), nustatant uzufrukto teisę ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (Civilinio proceso kodekso 185 str.). Išlaikymo mokėjimas nustatytinas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2009-10-01, iki pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 3.200 str., CPK 376, 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog ji patyrė 140 Lt išlaidų advokato pagalbai (b. l. 11) ir kelionės išlaidas ekspertizei atlikti 88 Lt, kai vyko į Vilnių 2010-09-27 (b. l. 80-81), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 200 Lt bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 80, 83, 93 str.). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš abiejų šalių priteistinos 9,65 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 str.1d., teismas

n usprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu priteistą 150 Lt išlaikymą ir priteisti iš atsakovo D. M. išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2009-10-01, iki dukters pilnametystės.

Paskirti ieškovę B. M. dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. M. ieškovei B. M. 200 Lt (dviejų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. M. valstybei 78,60 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus, 60 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. M. 3,05 Lt (tris litus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.