Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo autorius taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas netinkamai vertino liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Kauno apylinkės teismas, visiškai neįvertino esminės aplinkybės, jog A. J. „šūdo gabalu“ apeliantas pavadino savo asmeninėje namų valdoje, siekdamas, jog minėtas asmuo be jo leidimo nepatektų į jam priklausančią namų valdą. Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į nuosavybę ir tik nuosavybės savininkas sprendžia, kurie asmenys turi teisę į ją patekti. Apeliantas iš savo kiemo nebuvo išėjęs, jis buvo provokuojamas A. J. būnant savo asmeninėje namų valdoje, kadangi nesutiko į savo kiemą įsileisti A. J., su kuriuo santykiai jau kurį laiką buvo konfliktiški. A. J. pats išprovokavo konfliktą, kurio metu jis buvo pavadintas „šūdo gabalu“, tačiau asmenys girdėję šiuos žodžius nebuvo pašaliniai, kurių rimtį šie žodžiai galėjo pažeisti, tai buvo A. J. prašymu atvykę liudytojai. Mano, kad šioje administracinės bylos medžiagoje nėra nei vieno neginčytino įrodymo, kuris patvirtintų apelianto netinkamą elgesį viešoje vietoje bei kuris patvirtintų, kad jis A. J. atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius ar kėlęs nepagrįstą triukšmą ir tokiu būdu pažeidęs žmonių rimtį. Apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas teisingai bylai išspręsti aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutarimą.

V. T. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas V. T., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. T. kaltės padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, V. T. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 174 str. įrodo liudytojų A. J., L. S., K. J. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 29-32), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-06-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), A. J. pareiškimas (b. l. 4), pareigūno S. N. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), A. J., K. J., L. S., V. T. paaiškinimai (b. l. 7-10) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. T. 2014-06-02, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie pašalinių žmonių vartodamas necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius įžeidžiamai kibo prie piliečio A. J., tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį, tačiau tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N438-59/2011). ATPK nedetalizuoja viešosios tvarkos sąvokos, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010).

Apelianto skundo argumentai, kad veiksmai buvo atlikti privačioje, jo gyvenamojo namo teritorijoje, t. y. ne viešoje vietoje, todėl nebuvo galima taikyti ATPK 174 str. nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teismų praktika vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2619/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-973/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad žodinis konfliktas įvyko prie V. T. namų, tai yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Liudytojai A. J., L. S., K. J. patvirtino, jog konflikto metu jie stovėjo prie V. T. namo esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo nuėję ir prie (duomenys neskelbtini) gatvės, V. T. buvo savo gyvenamojo namo kieme, asmenis skyrė tvora, tačiau tai netrukdė V. T. atlikti ATPK 174 str. nurodytus veiksmus, šiuo atveju įžeidžiamai kibti prie A. J., pastarojo atžvilgiu pavartojant frazę „šūdo gabale“. Kadangi A. J. kaip ir kiti liudytojai stovėjo gatvėje, o kelias taip pat laikytinas vieša vieta, keliu turi teisę naudotis ir kiti asmenys, todėl neabejotinai konstatuotina, kad V. T. pažeidimas buvo nukreiptas į konkretų viešoje vietoje esantį asmenį. Be to, konfliktą matė ir girdėjo kiti viešoje vietoje buvę asmenys, t.y. jau paminėti liudytojai L. S., K. J., pastarasis buvo nustebęs dėl tokių V. T. veiksmų, kuomet jis pradėjo rėkti A. J. atžvilgiu vartodamas frazę „tu šūdo gabale“. Liudytoja L. S. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad A. J. ir V. T. vienas kitam garsiai reiškė įvairias pretenzijas, ji prašė V. T. nesikeikti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. T. veika atitinka ATPK 174 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, t.y. padaryta viešoje vietoje pažeidžiant žmonių rimtį.

Taip pat nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pavartodamas frazę „šūdo gabale“ V. T. išdėstė savo asmeninę nuomonę apie A. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasirinktas žodžių junginys yra akivaizdžiai įžeidžiančio turinio, peržengiantis nuomonės reiškimo ribas ir yra nepriimtinas civilizuotoje visuomenėje. Tokio pobūdžio frazė nukreipta prieš konkretų asmenį ATPK 174 str. prasme neabejotinai laikytina įžeidžiančia, demonstruojanti neigiamą asmenybės vertinimą. Akivaizdu, jog šitaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų, kurie yra nesuderinami su visuomenėje priimtu elgesiu, esmę.

Nors apelianto manymu, A. J. pats išprovokavo konfliktą, siekdamas patekti į jo gyvenamosios valdos teritoriją, todėl ir buvo pavadintas „šūdo gabalu“, tačiau ši pozicija paneigta liudytojo A. J. parodymais (b. l. 30), jog pastarasis nė neketino patekti į V. T. kiemą. Be to, kilę ginčai turi būti sprendžiami teisiškai, korektiškai, o ne pažeidžiant nustatytas elgesio taisykles, geros moralės normas, įstatymų reikalavimus, kaip šiuo atveju pasielgė V. T.. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 174 str. apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-59/2011), todėl analizuojamu atveju visai nesvarbus V. T. paaiškinimas, kokie A. J. veiksmai kėlė jo pasipiktinimą.

Administracinė nuobauda V. T. skirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra baustas administracine tvarka, į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai skyrė minimalią ATPK 174 str. sankcijoje numatytą nuobaudą – 100 Lt baudą, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.