Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2017 m. sausio 19 d. 21.00 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (3,56 promilės) namo laiptinėje beldėsi į buto duris, norėjo patekti pas savo žmoną I. G., buvo agresyvus ir nuvertė laiptinėje esančią komodą laiptais ir grasino nužudyti, t. y. papjauti arba pasiėmęs ginklą nušauti, grasinimus girdėjo bute esantys nepilnamečiai vaikai E. G., gim. 2012 m. ir K. G. gim. 2005 m.

Be to, E. G. 2017 m. vasario 19 d. apie 19.30 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metė grumstą į buto langus, išsigando vaikai E. G., gim. 2012 m. ir K. G. gim. 2005 m., vėliau telefonu grasino nušauti.

Be to, E. G. 2017 m. gegužės 1 d. apie 12.00 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.77 promilės) savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, puldamas grasino nužudyti savo žmoną, įsiveržė j butą, metė į nukentėjusią raktų ryšulį, pastoviai sakydamas, kad ją nužudys.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2017 m. sausio 19 d. I. G. pranešė, kad 2017 m. sausio 19 d. 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus E. G. laiptinėje beldėsi į duris, buvo agresyvus, norėjo patekti pas ją į butą, nuvertė laiptinėje esančią komodą ir grasino ją nužudyti, garsinimus girdėjo nepilnamečiai vaikai (b. l. 17, 18).

Iš pareiškimo matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. I. G. pranešė, kad 2017 m. vasario 19 d. 19.30 val. paskambino jos vyras E. G. reikalaudamas susitikti, atsisakius po kelių minučių į jų ketvirtame aukšte esantį butą pasipylė trenksmai, vaikai labai išsigando, iškvietus policijos pareigūnus vėl skambino vyras ir grasino, po įvykių vaikai paniškai bijo tėvo, lankosi pas psichologus, tačiau jis ir toliau nesiliauja gasdinti ir gasinti (b. l. 31 – 32).

Iš pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 1 d. I. G. pranešė, kad 2017 m. gegužės 1 d. 12.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio laiptinėje E. G. nepilnamečių vaikų akivaizdoje puolė ją, grasino nužudyti, keikė necenzūriniais žodžiais (b. l. 35, 36).

Iš nepilnamečio liudytojo aplausos protokolo matyti, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta K. G. nurodė, kad atrodo buvo 2016 m. gruodžio 18 d., bet gali ir klysti. Tai įvyko bute (duomenys neskelbtini), Pašilaičiuose. Tėtis dabar gyvena Justiniškėse, gruodžio mėnesį irgi ten gyveno. Tuo metu namuose buvo ji, mama, brolis ir tėtis. Tėtis atėjo, nes norėjo vaikus, aplankyti. Nebuvo susitarę, atėjo netikėtai. Nežino, kodėl kilo konfliktas, bet gal dėl psichikos, nes nuėjo ir pradėjo daužyti duris. Visada kai ateidavo būdavo nelaimingas, matėsi, kad vartojo alkoholio, nes buvo raudonas veidas, kvapas ir vaikščiojo keistai, svyravo. Nemano, kad dėl maisto pradėjo pykti, bet gal dėl alkoholio, nes tas kas pavartoja alkoholio, tai nesupranta ką daro. Daužė duris, su šakute mosavo, dar grasino, kai paskambino ir pasakė, kad ateis ir iššaudys. Girdėjo mamos ir jo telefoninį pokalbį. Dar būnat prieš tai bute, tai jai pasakė „nebijok, tėtis nervuojasi“. Kitiems šeimos nariams nieko nesakė. Kai viskas vyko, tai buvo baisu, ji bijojo, kad nenužudytų mamos. Vaikams tėtis nieko nedarė, mamai irgi ne. Fizinio smurto nebuvo, o tik psichologinis – tai nemuša, o rėkia, daužo, tu tai viską matai ir tau baisu. Fizinis smurtas būna tada kai muša. Tada niekas nieko nemušė. Policiją iškvietė mama, kai ji pradėjo dusti, išėjo į laiptinę, tuo metu tėtis išbėgo. Mano, kad tėtis išbėgo, nes bijojo policijos. Pirmą kartą jai buvo, kad pradėjo dusti, mano dėl to, kad išsigando. Tėtis paėmė šakutę ir buvo jausmas, kad puls juos visus, sėdinčius ant kėdės, nors gal labiau mamą. Nepamena, ką jis sakė, nors atrodo, kad nieko nesakė, kai mojavo su šakute. Tėtis negyvena kartu, nes geria ir yra psichiškai, psichologiškai nestabilus, nes normalus žmogus nedaužytų durų. Kitas įvykis buvo galbūt balandžio mėnesį. Tai vyko jų namuose (duomenys neskelbtini), po to kieme. Ėjo prie lifto, kai ji pamatė tėtį. Ji norėjo bėgti prie durų ir tėtis ją suėmė pirštais už drabužių, o ne už rankos. Ji suriko „Egis“, nes išsigando ir be to jam negalima ten būti. Brolis ir mama taip pat išsigando. Tada į butą buvo visi įėję. Tėtis vaikštinėjo, kažko ieškojo, žiūrinėjo. Jie buvo išsigandę, brolis rėkė „išeiti“. Ji rėkė - eime į lauką. Mama irgi buvo išsigandusi. Nežino, ko tėtis bute ieškojo. Tėtis sakė „E.“, jis buvo nustebęs, kad jie jo nekenčia ir bijo. Namuose nieko tėtis blogo nepadarė, o kai buvo iškviesta policija, tai paėmė raktus iš savo kišenės ir metė į mamą. Tėtis raktais pataikė į mamą ir ji mano, kad mama išsigando. Ji kvietė policiją, nes jam negali būti laiptinėje, artintis prie mamos, be to ir taip baisu, kad gali namus išdaužyti. Matėsi, kad buvo neblaivus. Dar vieną kartą, kai dar buvo sniego, buvo vakaras ir matė, kad kažkas metė sniego gniūžtę į langą. Nematė, kas metė sniego gniūžtę. Mano, kad taip padarė tėtis, nes vaikai naktimis, 10-11 val. vakaro, nevaikšto ir šiaip mano, kad tai jis galėjo būti. Gniūžtę be jos dar matė mama, gal dar brolis, atrodo, kad tą vakarą jis skambino. Jis nieko nepamena ką jis daro. Namuose nesikalba apie tai kas vyksta su tėčiu, nes nenori susigadinti nuotaikos. Ji visada kai einu pasižiūri, ar yra užrakintos buto durys, kad negalėtų tėtis įeiti. Brolis klausinėja, nes bijo, nes pamena kaip jis daužė. Kitą kartą jie iš kažkur grįžo namo vakare, ji ruošėsi miegoti, išgirdo, kad tuksena, mama pažiūrėjo ir pamatė, kad tėtis, todėl iškvietė policiją. Tada jis buvo pasislėpęs netoli lifto, kur yra šiukšlių dėžė. Pamena, kad atvažiavo 3 policininkai, vienas buvo pas juos, kiti ieškojo tėčio. Vienas policininkas rado ir tėtis pasakė: „kad aš ne čia atėjau“, o po to pasakė „aš atėjau duoti pinigų“ ir davė 10 eurų, 5 jai ir 5 E.. Mano, norėjo juos pagąsdinti, bet kai policiją pamatė, tai apsimetė geru, davė 10 eurų (b. l. 45 – 46).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad E. G. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas ir yra kaltas dėl to, kad panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, tuo jis pažeidė 1996 m. kovo 14 d. Nr. 1-1234 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kur numatyta vaikų teisė į saugią aplinką, 11 straipsnį, kuriame numatyta vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tokią tiesą patvirtina tarpusavyje neprieštaraujantys I. G. pareiškimai ir parodymai, nepilnametės liudytojos K. G. parodymai.

E. G. veika surašytu protokolu kvalifikuota pagal administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip padaryta pakartotinai. Teismas pastebi, kad dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams E. G. yra nubaustas tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 80), dėl ko jo padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Skirdamas E. G. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, E. G. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Pažeidėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, datą ir laiką, patvirtinus jo asmens tapatybę (b. l. 62, 65), teisme buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta E. G. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 627-637 straipsniais, teismas

nutarė:

E. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso:

73 straipsnio 1 dalyje (2017-01-19) skirti įspėjimą;73 straipsnio 1 dalyje (2017-02-19) skirti įspėjimą;73 straipsnio 1 dalyje (2017-05-01) skirti įspėjimą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus E. G. skirti įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.