- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- e2S-454-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00657-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Citadele“, Valst. mokesčių inspekcija, "Julianus Inkaso", "Citadelė "bankas, Antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontora
- Kreditorius
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Citadele“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. P. pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareikštą suinteresuotiems asmenims kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Citadele“ bankas, antstolių R. A. ir D. P. kontorai, antstoliui R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, I. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Ž. P. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kuriuo prašė: iškelti Ž. P. fizinio asmens bankroto bylą; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų 413,00 Eur sumą mėnesiui; paskirti bankroto administratoriumi UAB „Skolvalda“.
2. Pareiškime nurodė, kad bendra pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriams suma yra 175 681,48 Eur. Įsipareigojimų sumokėjimo terminai suėję. Pareiškėjas turi vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų (iki 2020-07-07), kuriam kas mėnesį mokamas 153,00 Eur išlaikymas. Nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pareiškėjas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumas, ilgą laika pagerinti savo finansinę būklę buvo sudėtinga. Laikotarpiu nuo 2004 m. metų iki 2019 m. pareiškėjo finansinė padėtis nuolat buvo sunki. Pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys yra Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-143/2004, kuriuo pareiškėjas kartu su kitais kaltinamaisiais pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. Teistumas pareiškimo pateikimo teismui dieną yra išnykęs. Teismo nuosprendžiu solidariai iš pareiškėjo ir kitų kaltinamųjų buvo priteista padaryta žala valstybei, kuri šiuo metu sudaro 173 441,85 Eur. Pareiškėjas turėjo itin mažas pajamas, išlaikė nepilnametį sūnų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu buvo vykdomi išieškojimai pagal teismo nuosprendį, todėl pareiškėjo mokumas buvo itin ribotas. Be viso to, 2006 m. pareiškėjas patyrė galvos traumą, po kurios apie 6 mėnesius buvo gydomas reabilitacijoje, negavo pajamų, gydymo išlaidos buvo pakankamai didelės, todėl nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Gaudamas itin mažas pajamas, 2015 m. sudarė vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ (UAB „Julianus Incaso“ 2017-07-17 iš UAB „SB lizingas“ įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą). Minėti pinigai buvo naudojami kasdieninėms išlaidoms, dalis jų buvo skirtos sveikatos gerinimui bei vaiko išlaikymui. Pareiškėjas visą laiką aktyviai siekė įsidarbinti, tačiau dėl sveikatos būklės, nustatyto darbingumo bei išsilavinimo to padaryti negalėjo. Susidarė situacija, kai prasidėjus priverstiniam išieškojimui ir areštavus banko sąskaitas bei praradus darbą, pareiškėjas nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų, nes gaunamų pinigų vos pakako išgyventi. Nuo 2020-01-06 pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas, kurios sudaro apie 438,95 Eur per mėnesį. Pareiškėjas nesudarė jokių nenaudingų sandorių, nepirko prabangos prekių, elgėsi sąžiningai ir atsakingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens Ž. P. bankroto bylą.
4. Teismas nurodė, kad, nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą.
5. Teismas byloje konstatavo, kad pareiškėjo skolinių nenurašomų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję kitiems turimiems kreditoriams, suma neviršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA), t. y. asmens turtinė būklė neatitinka pirmiau nurodytoje teisės normoje nustatyto nemokumo kriterijaus. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą Ž. P..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) Ž. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjui Ž. P. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, netinkamai pritaikė teisės normas, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo pareiškėjo 2020-02-02 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, 2020-03-12 rašytiniuose paaiškinimuose bei 2020-04-07 prašyme dėl bylos nagrinėjimo pareiškėjui ir jo atstovams nedalyvaujant pateiktų argumentų. Teismas nepasisakė dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijos pakeitimo, kurį visuose procesiniuose dokumentuose akcentavo pareiškėjas. Teismas vadovavosi ne aktualia bylos nagrinėjimo dienai FABĮ redakcija, vertino tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių filialo, kaip pagrindinės kreditorės, 2020-03-06 atsiliepime pateiktus argumentus. Pažymėtina, kad toks materialinės tesiės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 330 str.).
6.3. Pagal nuo 2020-01-01 galiojančią FABĮ redakciją nenurašomos fiziniam asmeniui už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas paskirtos baudos. Pareiškėjui 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusius nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 249 straipsnio 1 d. paskirta 30 parų arešto; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 15 parų arešto. Subendrinus bausmes, paskirta 45 parų arešto bausmė. Nei BK 249 str., nei BK 182 str. nenumatyta bauda kaip alternatyvi bausmė. Dėl šios priežasties 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu papildomai priteista žala valstybei nėra laikoma bauda. Teismas nepagrįstai sutapatino 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu solidariai su kitais nuteistaisiais pareiškėjui priteistą žalą bei 2004-12-01 nuosprendžiu paskirtas bausmes (sankcijas).
6.4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo Nr. KT5-N4/2047 nurodytos teisės normos aiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra laikomas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Esant nepagrįstiems teismo argumentams dėl valstybei priteistos žalos nenurašymo fizinio asmens bankroto procedūrų metu, nepagrįstu tampa ir argumentas, jog pareiškėjas nėra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.
6.6. Įvertinus turimą informaciją apie įsiskolinimo likučius kreditoriams, akivaizdu, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma daug viršija 25 MMA – 169 600,06 Eur. Vertinant tai, kad pareiškėjas yra nepajėgus šių įsipareigojimų įvykdyti, pareiškėjo nemokumo būsena yra akivaizdi.
6.7. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrista. Teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė tik dalį pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktų ir paaiškintų aplinkybių. Teismas nutartyje neaprašė esminių procesiniuose dokumentuose pateiktų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu, sveikata, įvykdytų įsipareigojimų kreditoriams dydžiais. Dėl šios priežasties teismas pažeidė CPK 270 str. 3 dalyje nustatytus reikalavimus.
6.8. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje visiškai nepasisakė apie esminį teisinio reguliavimo pasikeitimą, t. y. nuo 2020-01-01 įsigaliojusią FABĮ 29 straipsnio 7 d. redakciją. Teismas nevertino įstatymo redakcijos pasikeitimo ir įtakos pareiškėjo teisei bankrutuoti. Teismas išimtinai vadovavosi tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių filialo atsiliepimo argumentais. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesto, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino FABĮ 29 str. 7 d. ir pagrįstai sprendė, kad valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, reikalavimai, kilę iš nusikalstama veika padarytos žalos, kilusios iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, skirtų pridėtinės vertės mokesčiui grąžinimui, atlyginimo negali būti nurašyti.
7.2. Atskirajame skunde apeliantas pabrėžia Konstitucinio teismo nutarimą esant neaktualiu, tačiau nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Konstitucinio Teismo nutarimai tampa neaktualiais. VMI prie FM sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017-05-19 nutarimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje.
7.3. Įstatymų leidėjas FABĮ 29 str. 7 d., tiek 2015-12-22 galiojusioje redakcijoje, tiek nuo 2020-01-01 galiojančioje redakcijoje dalyje, nustatančioje reikalavimus dėl žalos, reglamentavo analogiškai. Būtent todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė negaliojančią FABĮ 29 str. 7 d. redakciją bei taikė neaktualią Konstitucinio teismo praktiką, yra nepagrįsti.
7.4. VMI prie FM nuomone, apelianto būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytos nemokumo būklės, nes turima 2 242,63 Eur skolinių įsipareigojimų suma, kurių mokėjimo terminai suėję, neviršija 25 MMA.
7.5. Pažymėtina, kad įstatyme nekeliamas reikalavimas perkelti visų procesinių dokumentų turinius į teismo nutarties aprašomąją dalį, o nustatyta išdėstyti tik santrauką šalių reikalavimų ir atsikirtimų. Apelianto nepasitenkinimas pirmosios instancijos teismo aprašomojoje dalyje esamu santraukos turiniu, VMI prie FM nuomone, nėra pagrindas naikinti teisėtos ir teisingos teismo nutarties.
7.6. FABĮ teismo neįpareigoja pasisakyti dėl visų pareiškimo reikalavimų nustačius nors vieną sąlygą FABĮ 5 str. 8 d. Pastebėtina, kad kitų pareiškimo argumentų vertinimas nekeistų sprendimo esmės.
7.7. VMI prie FM nuomone, apeliantas yra nesąžiningas, nesiekė atsiskaityti su valstybe atlyginant jai padarytą žalą, todėl nėra teisinio pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi minėtas asmuo atitinka FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintą sąlygą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantui (pareiškėjui) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
10. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
11. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai aiškinamas būti negali.
12. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad pareiškėjo kreditoriai pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą yra: 1) valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, – 173441,85 Eur žala (priteistas žalos atlyginimas pagal 2004-12-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį), 2) Antstolių R. A. ir D. P. kontora (318,71 Eur); 3) Antstolis R. K. (191,39 Eur); UAB „Julianus Inkaso“ (1732,53 Eur).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti Ž. P. fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis sena FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją, galiojusią nuo 2018-05-29 iki 2019-12-31, kuri numatė, kad: „FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad „plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.“.
16. FABĮ (2020-01-01 galiojanti redakcija) 29 straipsnio 7 dalis numato, jog, plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi negaliojančia FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, todėl buvo neteisingai išnagrinėta byla. Šis pažeidimas yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 330 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pažeidus materialinės teisės normas, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, pernagrinėjant bylą, vadovaujantis galiojančia FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
19. Nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją grąžinti iš naujo pirmos instancijos teismui nagrinėti, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinės bylą iš esmės ir joje bus priimtas kitas procesinis sprendimas.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 330 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.