Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. parodė, jog, išėję iš pataisos namų, I. K. prašė grąžinti jam priklausantį telefoną (SIM kortelę), tačiau nukentėjusioji telefono negrąžino. Tuomet jis dėl telefono grąžinimo kreipėsi į teisėsaugos institucijų atstovus, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų, kad telefonas būtų grąžintas. Kaltinamasis paaiškino, jog tame telefone yra įrašyti jo darbiniai kontaktai. Pasinaudojęs šiais kontaktais, jis galėtų gauti darbą. Dėl teisėsaugos institucijų atstovų veiksmų jam kilo psichinis-nervinis priepuolis, jis buvo afekto būsenoje. Iki 2017 m. lapkričio 21 d. su I. K. susitikdavo, bendravo gerai. Nukentėjusiosios yra ne kartą prašęs, jog ji telefone surastų reikiamus kontaktus Norvegijoje, Vokietijoje. Nukentėjusioji vis žadėdavo tai padaryti, tačiau pažadų nevykdė. Jis visais būdais norėjo susigrąžinti telefoną. J. S. pripažino, jog jis 2017 m. lapkričio 21 d. rašė žinutes I. K.. I. K. reiškė pretenzijas dėl melagingų parodymų baudžiamojoje byloje, kurioje jis anksčiau buvo nuteistas. Parašė žinutę, kurioje nurodė „Tai kur cinizmo ir degradacijos viršūnė“, nes I. K. išgrynino jo pinigus, ilsėjosi Antalijoje. Jis į nukentėjusiosios sąskaitą anksčiau buvo pervedęs didelę pinigų sumą. Jie gyveno kartu, tačiau buvo susipykę. I. K. jį buvo išvijusi iš namų, todėl jam buvo išnuomotas butas, tačiau nukentėjusioji pati pas jį ateidavo, nakvodavo, gamindavo valgyti. Jis siūlė I. K. senąjį butą palikti jos dukrai ir kartu gyventi naujai išnuomotame bute. I. K. nusprendė likti senajame bute, o jis gyveno naujai išnuomotame bute. Jie su nukentėjusiąja susipyko ir ši kitoje baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus, pasakė, jog jie kartu negyvena. Melagingus parodymus ji galimai davė iš keršto. Jis žinutėse nukentėjusiajai reiškė pretenzijas dėl melagingų parodymų, pinigų paėmimo, nurodė, kad jai už savo veiksmus reikės atsakyti teisme, jog, jeigu jie kartu negyvens, ji jam yra skolinga. Rašė, kad nukentėjusioji turi atsiprašyti jų sūnaus, kadangi ji išleido sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. J. S. nuomone, I. K. gali būti nuteista už melagingų parodymų davimą, todėl jų sūnus gali likti be tėvų ir pinigų. Rašydamas apie duodamą terminą reikalams susitvarkyti, jis turėjo galvoje tai, kad ginčai bus sprendžiami įstatymuose nustatyta tvarka. Nukentėjusiajai buvo duotas laikas iki Naujųjų metų, nes po to turėjo prasidėti teismo procesas. Su nukentėjusiąja normaliai bendravo iki 2017 m. lapkričio 21 d., vėliau suprato, kad bendros kalbos neras. J. S. nurodė, jog 2017 m. gruodžio 29 d. buvo šoke, pateko į ligoninę dėl psichinio-nervinio priepuolio, iš ligoninės buvo išleistas 2018 m. sausio 10 d. Jis nežinojo, ką daryti, buvo pasirašęs pasižadėjimą neišvykti, todėl negalėjo vykti dirbti į užsienį, negalėjo bendrauti su vaikais ir I. K., užeiti į namus net nakčiai. Jis 2018 m. sausio 12 d. neturėjo kur dingti, neturėjo pinigų net paskambinti, galėjo rašyti tik SMS žinutes. Savo sūnui N. S. mobiliojo ryšio telefonu nurodė prisijungimus prie „Facebook“ paskyros, kad jis susisiektų su darbdaviais, kurie galėtų pagelbėti kaltinamajam. Sūnus Maskvoje rado darbdavį ir su juo susitarė, kad kitą dieną apie pietus darbdavys susisieks su kaltinamuoju. J. S. aiškino, jog jis neturėjo kompiuterio, todėl pasakė sūnui, kad 2018 m. sausio 13 d., kai darbdavys 12.00 val. paskambins, jis ateis ir lauks prie namo, o sūnus išneš į lauką kompiuterį, kuriuo kaltinamasis asmeniškai susisieks su darbdaviu. Jis 2018 m. sausio 13 d., maždaug nuo 11.00 val., susirašinėjo su sūnumi. Sūnus parašė, kad kol kas niekas nesusisiekė. Sūnui rašė, kad turi jam džinsus, kuriuos perduos. Vaikščiojo netoli namo ir laukė sūnaus. Prie namo yra vieta, kur dedami nereikalingi daiktai. Ten kaltinamasis pamatė kibirėlį su kažkokiu turiniu ir tą kibirėlį paėmė. Tuomet pamatė privažiuojantį taksi automobilį. Tuo metu jis buvo visiškai sušalęs, po ligoninės dvi dienas nieko nevalgęs, streso būsenoje, nes prieš jį buvo pradėta byla, nors turėjo būti grąžintas telefonas, jis būtų galėjęs dirbti. Iš namo išėjo I. K., su kuria jie persimetė keliais žodžiais. Ji pasakė, kad policijoje viską apmokėjo ir neturi, apie ką kalbėti. Tokioje šoko būsenoje apliejo nukentėjusiąją kibirėlio turiniu. Kaltinamasis teigė, jog nežinojo, kas buvo kibirėlyje, jeigu būtų buvęs kompotas, būtų apliejęs kompotu. Nukentėjusioji suriko, o jis užėjo už namo kampo. Kai apipylė nukentėjusiąją kibirėlio turiniu, ji turbūt sėdėjo taksi automobilyje. Taksi vairuotojo iš viso nematė. Į taksi automobilį I. K. įlipo per galines dureles iš keleivio pusės. Kai I. K. pradėjo rėkti, jis atsitokėjo, suprato, kad ten ne vieta konfliktui, tuomet nuėjo už namo. Pajuto, kad jį pasivijo vairuotojas ir sulaikė. Kibirėlyje buvęs skystis turėjo benzino kvapą. Kibirėlis buvo uždarytas. Kai apipylė, greičiausiai kibirėlio net neišmetė. Jis neatsiminė, ar ką nors laikė kitoje rankoje. Greičiausiai tuo metu, kai apipylė nukentėjusiąją, žiebtuvėlio neturėjo. Nukentėjusiosios padegti nenorėjo. Apie benziną suprato iš kvapo, kai apipylė nukentėjusiąją. Suprato, kad ten benzinas, kai atidarė kibirėlį. Tuo metu buvo šoke, nes tris mėnesius gyveno kaip valkata. Indas buvo nuo majonezo ar grietinės. Kai rado indą, pažiūrėjo, jautė kvapą. Galvojo pasišildyti, jeigu tektų ilgai laukti sūnaus. Telefono kortelė pateko pas I. K., kai jie susipyko, kai 2015 m. rudenį buvo parašytas pareiškimas. Telefonas jam buvo labai reikalingas, nes telefone buvo kontaktai iš viso pasaulio. Kaltinime nurodytas žinutes nukentėjusiajai rašė, nes ji ėmė pinigus ir juos švaistė. Negalvojo, kad 2018 m. sausio 13 d. susitiks I. K.. Apipylė I. K. kibirėlio turiniu, nes buvo streso, šoko būsenoje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. parodė, jog įvykio dieną, apie 12.00-13.00 val., išsikvietė taksi, kadangi turėjo važiuoti matuotis suknelės. Kai ji išėjo į lauką, taksi automobilis jau laukė. Taksi vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. Taksi automobilis stovėjo tiesiai priešais laiptinę, iš kurios ji išėjo. Kai ji išėjo iš laiptinės pamatė praeinantį žmogų. Nukentėjusioji teigė, kad ji norėjo įlipti į automobilį pro keleivio pusės dureles, o minėtas žmogus kažkiek paėjo į šoną ir pašaukė ją vardu. Ji net nesuprato, kad tai J. S., nes jis ėjo nuleidęs galvą, jo drabužiai atrodė kaip valkatos, ant nugaros buvo kuprinė. Kai jis pašaukė, suprato, kad tai J. S.. Prieš sėsdama į automobilį pasakė, kad jiems nėra apie ką kalbėtis ir įsėdo į automobilį. Jis užlaikė automobilio duris ir vieną kelį padėjo ant sėdynės, ant kurios ji sėdėjo. Tuomet ji truputį pasitraukė į vairuotojo pusę. Jis įkišo galvą į automobilį ir automobilio viduje atidarinėdamas kibirėlį pasakė, jog ji palauktų. Nukentėjusioji teigė, kad ji pagalvojo, jog kibirėlyje esantis skystis yra rūgštis, nes prieš grasinimus, už kuriuos J. S. atliko bausmę, jis žmonėms sakydavo, kad ją apipils rūgštimi. Nukentėjusioji aiškino, jog J. S. buvo priklausomas nuo alkoholio jau nuo 2001 metų. Su laiku jo priklausomybė alkoholiui augo. Jis trylika metų buvo nuolat vežiojamas po įvairias gydymo nuo alkoholio įstaigas. Jai visa tai nusibodo, todėl J. S. pasakė, kad, jeigu jis nepasitaisys, jį paliks. Dar gyvenant kartu jis sakydavo, kad jeigu jį paliks, jis kažką pasidarys sau, bet prieš tai padarys nukentėjusiajai. Kiek žino, jis bandė ieškoti rūgšties. Įvykio dieną, kai jis apipylė, pagalvojo, jog tai rūgštis, net nepagalvojo, kad tai benzinas. Tuo momentu ji palenkė galvą į apačią, galvojo, kad, jeigu pils rūgštį, tai tegul geriau apipila nugarą, o ne veidą. Kai pajuto benzino kvapą, paprašė taksisto pagalbos. Tuo metu ji tiesiog sustingo, negalvojo iššokti pro kitas duris, šalia kurių buvo. Vėliau taksistas nusivijo J. S. ir ji tik tuomet išlipo iš automobilio. Tuo metu, kai taksistas už namo kampo buvo parklupdęs J. S. ant kelių, ji pribėgo, pasilenkė prie kaltinamojo ir verkdama paklausė, kodėl jis taip daro. Jis atsakė, kad, kai išeis, padarys tą patį dar kartą. Nukentėjusioji teigė, kad J. S. rankoje pamatė žiebtuvėlį. Automobilyje J. S. jos padegti nepavyko, nes jį sulaikė taksistas, todėl jis vėl ją bandė padegti. Kai pasilenkusi pamatė, kaip jis spragsi žiebtuvėliu, taksistui pasakė, kad atimtų žiebtuvėlį. Taksistas pasakė, jog žiebtuvėlio neatiminės, geriau užlauš ranką, kad liktų įrodymas. Vėliau atbėgo dukra, šuo ir nukentėjusioji grįžo namo, nes jai reikėjo važiuoti pas dizainerę. Lauke jautė, kad dešinės kojos oda dega. Nusiėmus lateksines kelnes, vos nusiėmė timpas, labai skaudėjo. Koja buvo apsvilusi. Ji pasakė savo dukrai, kad kviestų greitąją. Greitosios darbuotoja užfiksavo paraudimą. Nukentėjusioji teigė, jog ją norėjo vežti į ligoninę, tačiau ji atsisakė, nes reikėjo važiuoti matuotis suknelę. Kai įėjo į namus, matė, kad sūnus verkdamas iš koridoriaus išbėgo į kambarį. Nuo to laiko jie su sūnumi apie įvykį nekalbėjo. Tuo metu, kai J. S. atidarė kibirėlį ir ją apipylė šio kibirėlio turiniu, iš kvapo suprato, jog tai benzinas. Nematė, ar tuo metu J. S. turėjo dar ką nors rankoje, matė tik kibirėlį. Žiebtuvėlį jo rankoje pamatė tik prie namo kampo. Automobilyje žiebtuvėlio nematė, nes sėdėjo palenkusi galvą. Kai buvo apipilta, nematė, kas įvyko toliau, nes buvo palenkusi galvą. Jai atrodė, jog taksistas suprato, kad vyksta konfliktas, nes ji J. S. pasakė, jog jiems nėra apie ką kalbėtis ir J. S. atidarinėjo automobilio keleivio pusės dureles. Nukentėjusioji paaiškino, jog, kai išeiginėmis dienomis išeina iš namų, sūnus labai mėgsta pamojuoti jai pro langą. Savaitgaliais jis būna prie virtuvės lango, nes jam draudžiama eiti į balkoną, kad neiškristų. Virtuvėje yra vienas langas ir jo neuždengia balkonas. Sūnui į balkoną eiti griežtai draudžiama, todėl jis visada žiūri pro langą, ypač savaitgaliais. Ji neprisiminė, kad J. S. taksi automobilyje būtų bandęs uždegti žiebtuvėlį. Jis spragsėjo žiebtuvėliu tuo metu, kai taksisto jau buvo paguldytas už namo kampo. Nematė, ar J. S. bandė apipilti taksistą. Nežino, ar kaltinamasis pats buvo apsiliejęs benzinu. Kai taksistas J. S. parklupdė ant kelių už kampo ir laikė, ji pribėgo, pasilenkusi rusų kalba paklausė kaltinamojo, kam jis taip daro, ką ji jam padarė. Jis pasakė, kad padarys tai dar kartą, ir dešinėje rankoje laikydamas žiebtuvėlį pradėjo juo spragsėti. Automobilyje žiebtuvėlio spragsėjimo garso negirdėjo. Pas J. S. matė vieną žiebtuvėlį. Atrodo, jog kibirėlio talpa buvo 500 mililitrų, tai buvo pats didžiausias kibirėlis nuo majonezo. Žino, kad kibirėlis buvo pilnas, nes buvo apipilta nuo galvos iki kelnių, netgi iki batų. Ji turėjo išmesti ir paltą, ir batus. Automobilis visas buvo apipiltas benzinu. Atsimena momentą, kad taksi automobilį reikėjo pavaryti į šoną, kol taksistas laikė J. S., dukra pavarė automobilį į priekį ir pasakė, kad automobilyje buvo neįmanoma kvėpuoti, nes visas automobilis apipiltas. Vakare prieš šį įvykį su J. S. nebendravo, įvykio dieną jis žinučių nerašė. Jeigu būtų rašęs ar grasinęs, niekur net nebūtų važiavusi. Vairuotojas ištraukė kaltinamąjį iš automobilio. Nukentėjusioji teigė, kad santykius su J. S. nutraukė 2010 metais, bet dar palaikydavo ryšį. J. S. pas ją ateidavo, po porą dienų nakvodavo. Nuo 2015 metų santykius nutraukė visiškai, nes suprato, kad gyvenimo kartu nebus, kaltinamasis piktnaudžiavo alkoholiu, savo elgesio nekeitė. Kai jis suprato, kad ji į kaltinamąjį nebereaguoja, prasidėjo kerštas. Ji atvažiuodavo iš darbo, statydavo po langais automobilį. Vieną kartą pamatė, kad visas automobilis ir jo stiklai apdaužyti plyta. Automobilis buvo nepataisomas. Nukentėjusioji mano, kad kaltinamasis jai bandė keršyti gadindamas automobilius. Per metus jis taip padarė tris kartus. Nuo 2015 metų daug kartų kreipėsi į policiją, pateikdavo jo rašytas žinutes, bet niekas nereagavo. J. S. nuolat ją stebėdavo, sekdavo. Kaltinamasis suprato, kad ji į automobilių daužymą nereaguoja, todėl pradėjo rašyti grasinančio turinio žinutes. Pataisos namuose jis atsidūrė dėl grasinimų. Iš pataisos namų jis dar labiau pradėjo grasinti. J. S. išėjus iš pataisos namų, tarp jų nebuvo jokių santykių, ji vengė susitikimų. Jis rašė grasinimus, jog neduos jai gyventi, kad ji visą laiką kalta, jeigu su juo negyvens, tai jai liko labai mažai laiko. Pačios baisiausios žinutės buvo iki gruodžio mėnesio, nes jis žinutėse klausė, kiek duoti laiko, kad sutvarkytų visus reikalus, nes reikės kažkam atiduoti sūnų, nes vis tiek ją nužudys. Nežinojo, ko tikėtis per Kalėdas ir Naujuosius metus, kadangi jau buvo labai baisaus pobūdžio žinutės, jog gyvenimo nebus, duota laiko iki Naujųjų metų. J. S. žinutėse rašė, kad viskam susitvarkyti duoda laiko iki Kalėdų, daugiausiai iki Naujų metų. Nukentėjusioji teigė, kad kaltinamajam rašė mažai žinučių, nes bandė jo neprovokuoti. Po to, kai su kaltinamuoju nutraukė santykius, jis prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Keletą kartų, kai jis kartu buvo parduotuvėje, simboliškai nuėmė po 40 Eur. Kai J. S. pardavė motinos butą, kiekvienam vaikui išdalino po lygią pinigų sumą, dalį pinigų pasiliko sau. Kaltinamasis buvo informuotas, kad iš sūnui duotų pinigų bus nupirktas automobilis. Daugiau jokiais pinigais jis absoliučiai nepadėjo. A. S. buvo skirta lyg tai 8000 Eur. Žinute „Tai kur cinizmo ir degradacijos viršūnė. Viena ranka čiupti pinigus, o kita sodinti. Už tai ir atsakyti reikia.“ buvo kalbama apie tai, kad jis vaikui skyrė pinigus ir šiuos pinigus ji paėmė, nors jie kartu ėjo į banką ir pinigus jis pats pervedė. Ši žinutė išgąsdino, nes ji nesuprato, ko iš jos norima. I. K. teigė, kad ji nežino, ką reiškia žinutė, kurioje nurodoma, kad reiks atsakyti. Apie 30000 Eur sumą ji nieko nežino. Žinutė dėl pinigų pervedimo jos neišgąsdino, nes pinigai buvo pervesti laisva valia. Apie teismus ir kreipimąsi į advokatus nebuvo kalbama. Pinigų grąžinti jis neprašė. Jis sakė, kad nukentėjusioji kalta dėl to, kad jis neteisėtai pasodintas. Teisminiais procesais jis negrasino, nesakė, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas. Iki žinutės, kuria buvo duotas laikas iki Kalėdų ar Naujųjų metų, nieko tarp jų neįvyko. Jis žinutėse klausdavo, kada jie susitiks pakalbėti. Ji keletą kartų bandė su kaltinamuoju susitikti ir pakalbėti. Vienas iš bandymų pakalbėti buvo tuomet, kai vaikščiodama su sūnumi susitiko jį prie parduotuvės. Bandė pakalbėti apie jo ateitį, tačiau suprato, kad nebėra apie ką kalbėti. Po to jis dar kelis kartus žinutėse rašė, jog reikia susitikti ir pakalbėti, tačiau nebuvo apie ką kalbėti. Jie visada turėjo tik vieną bendrą telefono numerį. Kortelėje buvo surašyti asmeniniai, bendrų draugų, darbo kontaktai. Telefono numeris liko pas ją, nes kaltinamasis gerdavo ir pastoviai pamesdavo telefonus. Kai pirkdavo kaltinamajam telefonus ir SIM korteles, perrašydavo kontaktus, bet užgėręs kaltinamasis vėl juos pamesdavo. Jai tai nusibodo, todėl telefono numeris liko pas ją. Šiame telefono numeryje jokių įsidarbinimo kontaktų nebuvo. Iš telefono kaltinamasis jokių kontaktų nereikalaudavo. Kai jam reikėdavo kontaktų, jis „Facebook“ pats surasdavo. Kaltinamasis turi „Facebook“, kompiuteriu naudotis moka. Jis kartais internetu naudodavosi, nes matydavo, kad jis stebėjo jos nuotraukas „Facebook“. Tai buvo tuo metu, kai jis išėjo iš pataisos namų. Su J. S. ir A. S. 2016 metais buvo išvykę į Turkiją. Tuo metu kartu jau nebegyveno. Turėjo bendrą vaiką, todėl palaikydavo šiokius tokius ryšius. J. S. paprašė, kad vaikas nors per atostogas pamatytų, jog jie kartu. Tada sutiko kartu pailsėti, kad vaikas būtų su tėvu ir motina. Kaltinamasis neprašė atiduoti SIM kortelės. Niekada nenusiiminėjo nuo J. S. kortelės kas mėnesį po 2000 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. D. parodė, jog jis apie 12.00-13.00 val. atvažiavo pasiimti kliento. Laukė kliento, tačiau jis vėlavo, todėl išlipo pramankštinti kojas ir pamatė link taksi automobilio ateinančią moterį. Moteris atėjo iš laiptinės. Taksi automobilis stovėjo prie gretimos laiptinės. Nukentėjusysis aiškino, jog atidarė moteriai automobilio duris ir ėjo sėstis į vairuotojo vietą. Išgirdo, kai moteris pradėjo rėkti, ir atsisukęs pamatė, jog į automobilį braunasi vyriškis, t. y. kaltinamasis. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta ir ką jis nori padaryti, bet iš pagalbos šauksmo suprato, jog reikia padėti. J. D. aiškino, jog jis griebė kaltinamąjį už kuprinės ir ištraukė iš automobilio. Ištraukęs vyriškį, pasiteiravo moters, ar jai viskas gerai. Moteris prašė kviesti policiją. Automobilyje pajuto stiprų benzino kvapą. Moteriai pasiūlė policiją kviesti pačiai, taip pat pasakė, jog sulaikys kaltinamąjį, kadangi jį išmetus iš automobilio šis ėmė bėgti. Pasivijo kaltinamąjį ir pargriovęs jį laikė. Vyriškis buvo apsipylęs benzinu, turėjo žiebtuvėlį, kurį bandė uždegti. Vyriškiui griebė už rankos, kurioje šis laikė žiebtuvėlį, ją užlaužė ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Nukentėjusysis teigė, jog jis prastai supranta rusiškai, todėl negalėjo nurodyti, ką kaltinamasis aiškino nukentėjusiajai, tačiau girdėjo daug keiksmažodžių ir buvo matyti, jog kaltinamasis yra agresyviai nusiteikęs. Po to, kai sulaikė J. S., prie jų buvo priėjusi nukentėjusiosios dukra ir kaimynas, kuris paklausęs ar nereikia pagalbos, pasišalino. J. D. teigė, kad nukentėjusioji priėjo prie jo ir J. S. tuo metu, kai telefonu kalbėjo su policija. Pirmą kartą kaltinamojo rankoje žiebtuvėlį pamatė, kai jį traukė iš automobilio. Ne iš karto kaltinamąjį pavyko ištraukti iš automobilio, kadangi jis priešinosi. Kaltinamasis iki pusės buvo įlindęs į automobilį ir priešinosi, t. y. jį bandė ištraukti, o šis vis tiek lindo į automobilio vidų. Tuo metu nukentėjusioji buvo keleivio sėdynėje už vairuotojo vietos. Nukentėjusysis lyg ir atėmė iš J. S. žiebtuvėlį bei jį išmetė, bet kaltinamasis jį vėl pasiėmė. Kai pamatė kaltinamojo rankoje žiebtuvėlį, jis lindo prie nukentėjusiosios. Kaltinamasis žiebtuvėlį brūžino, bet jo ranka buvo šlapia, todėl žiebtuvėlis neužsidegė. Kaltinamasis turėjo paprastą žiebtuvėlį su ratuku. Prieš įvykį matė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji apie kažką kalbėjosi. Pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo link vairuotojo vietos. Tuo metu, kai kaltinamasis pylė benziną, nukentėjusysis tikriausiai jau buvo automobilyje. J. D. teigė, kad ant jo benzino neužtiško, tačiau automobilio galas buvo permirkęs. Kaltinamasis turėjo pilną kibiriuką benzino. Nukentėjusiojo vertinimu, incidento metu grėsė pavojus, kadangi automobilio galas buvo apipiltas benzinu, benzino bakas yra automobilio gale po sėdyne. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie yra užfiksuoti teisingai. Kaltinamasis daug kartų brūžino žiebtuvėlį, tikrai ne vieną sykį. Jis net ir lauke, kai jį pasivijo, bandė žiebtuvėlį įžiebti. Kaltinamąjį traukiant iš automobilio, šis rėkė, jog padegs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. parodė, jog ji, išėjusi į balkoną, pamatė automobilį, kurio durys buvo atidarytos. Taip pat ji matė bėgančią I. K., kuri šaukė „stabdykite jį“. Tuomet ji iš virtuvės pakvietė anūkę ir paprašė nubėgti pažiūrėti, kas ten darosi. Anūkė išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Liudytoja aiškino, jog ji pati išėjo iš balkono, kas vyko nestebėjo. Po kiek laiko atėjo anūkė ir pasakė, kad mama apipilta benzinu, o už namo kampo gulėjo sulaikytas J. S.. Šis įvykis vyko 2018 metų žiemą, sausio ar vasario mėnesį. Tuo metu namuose buvo ji, anūkė ir mažasis anūkas A. S.. Anūkė virtuvėje kepė sausainius, o A. S. žiūrėjo pro virtuvės langą. Jis visada, kai išeina I. K., mojuoja jai rankyte. Pro buto balkoną matosi namo kampas. Automobilis stovėjo prie virtuvės lango ir pro virtuvės langą matėsi. I. K. namo grįžo vėliau nei anūkė. Kai I. K. grįžo namo, ji visa buvo apipilta benzinu. Jos šlaunis buvo raudona. I. K. anksčiau kojos skausmu nesiskundė. I. K. atbėgusi pasakojo, kad ją apipylė. Apie skaudančią koją pasakė greitosios pagalbos darbuotojai. Iki šio įvykio ant kojos paraudimo nebuvo. Anūkas apie įvykį pasakojo, kad stovėjo automobilis, o mama bėgo. Kas vyko prie automobilio, anūkas nepasakojo, o liudytoja jo neklausinėjo, nes jis labai nervuotas. J. S. buvo prie namo kampo, taksistas jį buvo paguldęs ir prispaudęs. I. K. su J. S. negyveno nuo 2009 ar 2010 metų. Ji išsinuomojo kitą butą ir išėjo iš J. S. buto. Tuo metu anūkui buvo aštuoni mėnesiai. Iki 2015 metų dukra pas J. S. ateidavo, ten ji ruošdavo valgyti ir jam, ir vaikams, ir jo mamai. J. S. iš pataisos namų išėjo 2017 metų rudenį. Kai išėjo iš pataisos namų, jis pas I. K. nebeateidavo. Gal jie ir pasimatydavo, tačiau į namus jis neateidavo. J. S. yra mačiusi prie parduotuvės, kuri yra netoli nuo dukters gyvenamosios vietos, tačiau su juo nebendravo. J. S. grasindavo liudytojos dukrai dėl anūko. Gerai grasinimų neprisimena, tačiau dukra duodavo paskaityti žinutes iš telefono. J. S. rašė, kad neilgai reikės laukti, daugiau neprisimena. Žinutėse buvo žodžiai, kad berniuką reikės kažkam prižiūrėti. Tai buvo grasinimai dukrai. Jis rašė tokias žinutes, nes dukra jį paliko. Liudytoja nurodė, jog ji į J. S. ir nukentėjusiosios gyvenimą nesikišo, nes dirbo ir retai atvažiuodavo pas dukrą. Dukra jai pasakojo, jog, kai ji sėdo į automobilį, pribėgo J. S. ir pasakė palaukti, jog jis nori pasikalbėti, tuomet ją apipylė. Vėliau J. S. pradėjo bėgti, o taksistas jį sulaikė. Nukentėjusioji sakė, kad J. S. rankose turėjo žiebtuvėlį. Ką darė su žiebtuvėliu, nesakė. Sakė, kad turėjo kibiriuką nuo majonezo. J. M. aiškino, jog J. S. pažįsta nuo 2002 metų, kai dukra pradėjo su juo gyventi. Kartu su jais nėra gyvenusi, gyveno ir dirbo Švenčionėliuose. Su jais susitikdavo retai. Iš pradžių J. S. buvo geras, po to pradėjo gerti. Dukra su J. S. skyrėsi dėl šio girtavimo. Nežino, ar namuose J. S. keldavo skandalus. Dukra ir anūkai anksčiau gyveno J. S. priklausančiame bute. Nesidomėjo, ar J. S. dukrai duodavo pinigų pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Dukra tokių dalykų nepasakojo. Liudytoja teigė, kad ji pati niekada nematė, jog J. S. su dukra elgtųsi nederamai. I. K. yra sakiusi, kad J. S. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje dėl girtavimo. Dukra iki šiol naudojasi tuo pačiu telefono numeriu, jis nesikeitė, jos numerio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini), šis numeris buvo bendras dukros ir J. S. telefono numeris. Dukrai skambindavo retai, minėtu numeriu J. S. niekada neatsiliepdavo. Įvykio metu J. S. atpažino iš pilkos striukės ir kepurės, nes anksčiau porą kartų matė jį taip apsirengusį. J. S. veido nematė, tik pagalvojo, kad tai yra jis. Anūkė pasakė, jog tai iš tikrųjų yra J. S.. J. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, pasakojo, ką matė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, jog ji įvykio dieną buvo namuose. Ryte su broliu virtuvėje kepė sausainius. Mama ruošėsi važiuoti matuotis suknelės. Atvažiavo taksi, mama išėjo iš namų, broliukas, išeinant mamai, žiūrėjo pro langą. Močiutė tuo metu buvo kambaryje. Bekepant sausainius, močiutė pakvietė į balkoną pažiūrėti, kas vyksta. Atbėgus liudytoja pamatė, kad prie namo kampo stovi pasilenkusi mama su kažkokiu vyru, apačioje gulėjo kitas vyras. Iš karto išbėgo į lauką ir pamatė ant žemės sėdintį J. S. ir vaikinuką, kuris laikė užlaužęs J. S. rankas. Mama verkė. Liudytoja paklausė, kas atsitiko. Mama pasakė, jog J. S. ją apipylė benzinu ir bandė padegti. Kaip suprato, vyriškis, kuris sulaikė J. S., buvo taksi vairuotojas. Taksi automobilis stovėjo viduryje kiemo. Tuo metu iš kiemo išvažinėjo automobiliai, todėl liudytoja patraukė taksi automobilį nuo kelio. Ant taksi automobilio galinės sėdynės buvo labai didelė dėmė ir jautėsi labai stiprus benzino kvapas. Tuomet priėjo prie mamos ir pradėjo ją raminti. Atvažiavo policija ir greitoji. Mama nuėjo namo persirengti, o liudytoja liko su taksi vairuotoju ir J. S.. Atvažiavus policijai ir greitajai, greitosios darbuotojai nuėjo į jų namus. Kai policininkai įsodino J. S. į automobilį, paklausė, ar dar bus reikalinga. Kai buvo atsakyta, kad ji nebus reikalinga, grįžo į namus. Namuose greitosios pagalbos medikai mamai kažkuo tepė koją, nes nuo apipylimo buvo likusi žymė. Mama buvo su lateksinėmis kelnėmis. Kai benzinas pataikė ant kelnių, nudegino mamai koją, liko paraudimas. Tada mama susiruošė ir jos kartu su mama išvažiavo. Liudytoja mamą nuvežė pas siuvėją. Pro langą, prie kurio stovėjo brolis, matėsi ta vieta, kur stovėjo taksi automobilis, nes taksi automobilis stovėjo prie jų laiptinės. V. K. nurodė, kad ji J. S. rankose matė žiebtuvėlį. Mamai iš karto pasakė, kad yra žiebtuvėlis. Šalia gulėjo baltas kibirėlis nuo majonezo. Ką J. S. sakė policijos pareigūnams, kai buvo sulaikytas, neprisimena. Taksi automobilis buvo patrauktas dar prieš atvažiuojant policijos pareigūnams. J. S. kažką sakė mamai, tačiau žodžių tikrai neprisimena. Važiuojant pas siuvėją, mama pasakė, kad, kai ji išėjo iš namų ir priėjo prie taksi automobilio, ją pašaukė vardu. Ji atsisuko ir pradžioje J. S. nepažino. Tuo metu, kai sėdo į automobilį, ji kaltinamajam pasakė, jog neturi apie ką su juo kalbėti. Sėsdama į automobilį, ji pajuto, kad ant jos kažką pila ir spėjo paslėpti veidą, nes pagalvojo, jog tai rūgštis, kadangi prieš pirmą teismą buvo grasinimas, jog bus apipilta rūgštimi. Tuo metu, kai mamą apipylė, mama matė, kad J. S. nori įžiebti žiebtuvėlį ir paprašė taksi vairuotojo pagalbos. Tada J. S. pradėjo bėgti nuo automobilio, o taksi vairuotojas jį nusivijo ir pagavo prie namo kampo. Liudytoja nurodė, kad brolis apie įvykį nieko nepasakojo. Su broliu stengiasi šia tema nekalbėti. Anksčiau J. S. grasino mamai, kad nužudys, subjauros. Rašė, kad jam gaila, jog jos vaikui liko 100 dienų matyti savo mamą. Jis taip rašė, kai buvo kalėjime. Po to, kai J. S. išėjo iš pataisos namų, mama sakė, kad matė jį prie „Iki“ parduotuvės. Žino, kad J. S. mamai rašinėjo žinutes, vaikščiojo prie namų. Jis buvo atvažiavęs prie mamos darbo, kai mama dirbo sporto klube PC „Panorama“. J. S. mamai rašė grasinančias žinutes, kad atkeršys, sugadins jos gyvenimą. Mama rodė žinutes. Būdavo, kad mama jai net siuntė „screenshotus“ į „messingerį“. Žinutės buvo prieš Kalėdas, per Kalėdas, prieš Naujuosius metus. Liudytoja neatsiminė žinučių turinio, susijusio su Kalėdomis ar Naujaisiais metais. Buvo tokia žinutė, kad mamai liko laiko iki Kalėdų, ilgiausiai iki Naujų metų. Mama su J. S. pradėjo gyventi 2001-2002 metais. Kažkuriuo metu mamos ir J. S. santykiai pablogėjo, nes jis pradėjo vis dažniau išgėrinėti. Jis gerdavo iki tokios būsenos, kad jį reikėdavo vežti į ligoninę, kad statytų lašelines. Mama sakė, jog J. S. ją bauginti pradėjo nuo automobilių gadinimo. Mama galutinai su J. S. išsiskyrė 2015 metais, o kartu nebegyveno nuo 2010 metų. Į kitą butą išsikraustė, kai gimė vaikas. Per bendrus gyvenimo metus J. S. prieš mamą fizinio smurto nenaudojo, būdavo žodiniai barniai. V. K. teigė, jog matė, kai policija paėmė žiebtuvėlį. Žiebtuvėlis gulėjo prie majonezo dėžutės. Kai mama su J. S. gyveno kartu, jie turėjo bendrą telefono numerį. Mamai skambindavo telefono numerio, kurio paskutinieji skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Kai išsiskyrė, J. S. daug kartų keitė telefoną, nes gerdamas pamesdavo. Apie SIM kortelę nieko negali pasakyti. Gali būti, kad 2014 metais J. S., I. K. ir jų bendras vaikas kartu buvo Turkijoje. Ar buvo išvykę antrą kartą, neprisimena. Iš balkono buvo galima matyti, kas vyko prie namo kampo. Jie gyvena trečiame aukšte ir namo šonas puikiausiai matosi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, jog, patruliuojant su kolega, gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 104, Vilniuje, yra sulaikytas asmuo, kuris bandė padegti savo buvusią sugyventinę. Atvykęs į įvykio vietą, prie namo pastebėjo ant žemės pasodintą žmogų su užlaužta už nugaros ranka. Ranką laikė J. D.. Priėjus prie asmenų, kartu buvo ir nukentėjusioji, kuri paaiškino, jog ji išsikvietė taksi, planavo kažkur vykti ir einant į taksi automobilį prie taksi automobilio priėjo ar pribėgo jos buvęs sugyventinis, apipylė ją skysčiu, pagal kvapą panašiu į benziną, ir bandė ją padegti su žiebtuvėliu, tačiau žiebtuvėlis nesuveikė. Tuomet taksi vairuotojas tą moterį nustūmė ar apgynė. Asmuo, kuris bandė apipilti benzinu, bandė bėgti, tačiau taksi vairuotojas prie namo kampo jį sulaikė. Taksi vairuotojas pasakė, kad sulaikyto vyro rankoje yra žiebtuvėlis. Liudytojas tą žiebtuvėlį iš jo rankos paėmė ir išmetė į šoną. Tikriausiai vėliau jį pridėjo prie tarnybinio pranešimo. Netoliese buvo indelis nuo majonezo. Liudytojui buvo paaiškinta, kad tame indelyje buvo degus skystis, su kuriuo buvo apipilta moteris. Klausinėjant sulaikyto asmens, kas įvyko, šis labai trumpai paaiškino, kad norėjo moterį padegti, keršydamas už tai, kad ji jam sugadino visą gyvenimą, tačiau, kaip sugadino, nepaaiškino. Su kaltinamuoju bendravo lietuvių ir rusų kalbomis. Liudytojas paaiškino, jog tarnybiniame pranešime trumpai užfiksuoja įvykį. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta, kadangi ant moters kojos matėsi nudegimas. Moteris paaiškino, kad benzinas suveikė su jos lateksiniais batais ir dėl to atsirado nudegimas. Nudegimas buvo ant kojos. Moteris liudytojui rodė nudegimą. Nudegimo vietą matė tuo metu, kai buvo bute. Nukentėjusiosios vaikai nieko nematė, nieko negirdėjo ir paaiškinti nieko negalėjo. Su jais bendrauti tikslo nebuvo, nes jie pasakė, kad nieko nematė. Kaltinamasis sakė, kad norėjo padegti, nes moteris sugadino jam gyvenimą.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Daiva Gužauskienė paaiškino, jog jos kaip naftos produktų eksperto kompetencija yra nustatyti degių skysčių pėdsakus ir priskirti juos degumo klasei. Klausimai, susiję su benzino savybėmis, yra gaisrų specialistų kompetencijoje. Ekspertė nurodė, jog dega ne pats skystis, o skysčio garai, susimaišę su oru. Būtinai turi būti ugnies šaltinis. Kas būtų atsitikę, jeigu automobilyje būtų pavykę uždegti ar įskelti žiežirbą, priklauso nuo koncentracijos. Sprogimas yra tas pats degimas, tik uždaroje patalpoje yra didesnė benzino garų koncentracija. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad ant kelnių ir tuščio kibirėlio yra benzino pėdsakai. Benzinas su vandeniu nesimaišo, todėl kažko kitko nustatyti nebuvo įmanoma. Skysčiai (vanduo ir benzinas) išsisluoksniuoja, nes tai skirtingos sudėties medžiagos. Dega garai, o ne pats skystis. Benzinas yra ypač degus skystis, užsidega nuo trumpalaikio uždegimo. Benzinas negali būti penkių procentų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K.M. parodė, jog nukentėjusioji buvo iškviesta pas ją į apklausą ir apklausos metu išaiškėjo, jog jos telefone yra išsaugotos žinutės. Nukentėjusiajai sutikus ir davus savo telefoną, liudytoja paprašė kolegų pagalbos. Jie nuvažiavo pas specialistus ir ištraukė tas žinutes. Po to liudytoja tas žinutes atspausdino ir pridėjo prie daiktų pateikimo protokolo. Tokius veiksmus vertino kaip nukentėjusiosios savanoriškai pateiktas žinutes. Žinutės buvo įkeltos į „ekselinę“ lentelę. Jei gerai pamena, tai buvo ištrauktos visos konkretaus laikotarpio žinutės. Liudytoja teigė, jog tikriausiai buvo ištrauktos visos žinutės, jos nebuvo atrinkinėjamos. Tose žinutėse užfiksuoti ir nukentėjusiosios žodžiai, t. y. buvo ištrauktos įeinančios ir išeinančios žinutės.

Liudytojas A. S., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog jis nežino, ką tėtis padarė. Žino, kad tėtis kažką negero padarė mamai. Tėtis turėjo kažkokį buteliuką, o jame buvo toks skystis, kuriuo apipylė mamą. Jis matė tamsiai apsirengusį žmogų, matė, kai privažiuoja taksi, prieina tas žmogus ir apipila mamą skysčiu. Mama pasakojo, kad tas skystis buvo benzinas. Tas žmogus atidarė duris, po to apipylė mašiną. Gerai, kad mama tą kartą buvo su kelnėmis, tačiau koją visgi nudegino. Be to, taksistas padėjo mamai. Atrodo, kad įvykis nutiko pavasarį, nes sniego jau nebuvo. Jis buvo nesenai atsikėlęs. Tą dieną nereikėjo eiti į mokyklą. Nežino ar buvo laisvadienis ar atostogos. Mama norėjo išeiti, bet priėjo tėtis prie laiptinės, mama nespėjo atidaryti automobilio durų, o kai atidarė duris, taksistas jai padėjo. Jis matė pro langą. Mama pasakė, kad ją apipylė, ir jis pats matė. Koja nuo nudegimo buvo juodos spalvos. (t. 1, b. l. 130-132)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. S. atsisakė duoti parodymus. Jis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus laisva valia, tačiau nepagalvojęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. parodė, jog jo mama gyvena Ignalinoje, todėl su ja jis negyvena, nes mano, jog tenai negalėtų susirasti darbo. Kai mama išsiskyrė su tėčiu J. S., jis gyveno su juo ir su I. K.. Jis I. K. daug geriau pažįsta nei savo mamą, net ir šiuo metu gyvena su I. K.. Pas I. K. jis gyvena laikinai, nes planuoja susirasti darbą, tuomet išsinuomoti butą. Jis 2017 metų rugsėjį grįžo iš Anglijos, tad tik nuo to momento ir gyvena su I. K.. Iš pradžių jie visi gyveno tėčio bute, tačiau po brolio gimimo I. K. su tėčiu ir vaikais V. K. bei A. S. išsikraustė į kitą butą, o jis su sese ir močiute liko sename bute. Kai I. K. su tėčiu susipykdavo, šis grįždavo į seną butą, tačiau po poros dienų vėl pareidavo pas I. K.. Taip tęsėsi maždaug iki 2015 metų, kol I. K. su tėčiu galutinai išsiskyrė. Kodėl jie išsiskyrė, nežino, buvo per mažas ir nesuprato, tačiau žino, kad jie barėsi. Kodėl barėsi, taip pat negali paaiškinti. Liudytojas nemanė, kad I. K. su tėčiu išsiskyrė dėl to, kad jis pradėjo gerti. Jo manymu, kad tėvas kaip tik pradėjo gerti, nes pykosi su I. K.. Iš pradžių tėtis išgėrinėdavo ilgai, bet nedaug, po ko tie išgėrinėjimai padažnėjo, nes jam pradėjo nesisekti. Jis pats su tėvu, po to kai grįžo iš Anglijos, labai retai bendravo. Po to, kai tėvas išėjo iš įkalinimo įstaigos, su juo matėsi gal tik kokius penkis kartus. Susitikdavo atsitiktinai „Iki“ parduotuvėje prie namų arba kai susitardavo pasimatyti. Tėtis kelis kartus prašė pinigų, bet nedaug – 6 Eur. Kam jis prašė, jis net nelabai suprato, o ir pats atsitiktinai susitikęs kartą davė jam pinigų, kad nusipirktų valgyti. Jam 2018 m. sausio 12 d. parašė tėtis, paprašė per „Facebook“ surasti jo draugus iš Rusijos, nes norėjo pasiprašyti pas juos darbo Maskvoje. Jis pažadėjo surasti ir tėtis paprašė pabūti kartu su juo, nes jam šalta, jis neturi kur eiti. Tai buvo apie 18.00 val., jis ruošėsi pas draugą, tad tėtis su juo troleibusu nuvažiavo nuo Žirmūnų iki Šilo tilto. Kol trumpam užbėgo pas draugą, tėtis palaukė šalia esančioje „Maxima“ parduotuvėje, o po to vėl troleibusu grįžo iki Žirmūnų. Kai grįžo namo apie 19.00 val., tėtis pasakė, kad eis miegoti į devynaukščio laiptinę ir jie išsiskyrė. Tą dieną jis neturėjo nei jokio kibirėlio, nei benzino. Jis apskritai neturėjo pinigų, nes jis tėčiui už paskutinius pinigus nupirko batono. Kai jie tą dieną išsiskyrė, jis apie I. K. nieko neklausinėjo. Tėvas keletą kartų yra klausęs, kaip I. K. laikosi, kur ji yra, kada grįš, tačiau jis tėvui į tai atsakydavo, kad nieko nežino. Apie tai, kad tą vakarą tėtis I. K. dar parašė SMS žinutę, jis nieko nežino, I. K. nieko nesakė. Tėvas jam 2018 m. sausio 13 d., apie 09.00 val. parašė ir paprašė išeiti, iš ko jis suprato, jog tėvas yra Žirmūnuose prie namo. Tėvas pasidomėjo, ar jis surado jo nurodytus draugus ir jis atsakė, kad draugus surado, tačiau jie neatrašė, pasakė tėvui, kad, kai jo draugai atrašys, tada ir pasimatys, o dabar jis miega. Tuomet jis dar išgirdo, kaip I. K., būdama kitame kambaryje, savo mamai skaito SMS žinutę, gautą iš jo tėčio. Liudytojas negalėjo pasakyti, kas tai per žinutė, bet ten buvo kažkas apie brolį, kad jis neva auga su bobomis ir kas iš jo išaugs. Tuomet jis tėčiui parašė, ko jis vėl lenda, jeigu ruošiasi išvykti į Rusiją, tegu palieka viską ramybėje, tačiau jis į tai nieko neatrašė, tik pasiteiravo, kada išvažiuoja I. K.. Liudytojas atrašė, kad nežino, jog jam visa tai jau atsibodo. I. K. dirba tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, jeigu yra klientų. Apie tai, kad I. K. ruošėsi išvažiuoti ir visiškai ne į darbą, jis net nežinojo. Taigi po susirašinėjimo jis užmigo ir jau maždaug apie 13.30 val. jį prikėlė I. K. mama, sakydama eiti į lauką padėti, nes jo tėtis kažką pridarė. Tuomet jis apsirengė ir išėjo į lauką, pamatė, kad ant žemės guli sulaikytas tėtis. Jau buvo atvykusi tiek policija, tiek medikai. Lauke jau buvo V. K., kuri pasakė, kad tėtis I. K. apipylė benzinu. Jis priėjęs pasiteiravo tėčio, kodėl jis taip daro, tačiau šis nieko neatsakė. Tad jam tik pasakė, jog susitiks po 10 metų ir išėjo, o tėtį išvežė policija. Jis pats jokių SMS žinučių apie tai, kad tėtis grasina I. K., nematė, tik žino iš I. K. žodžių, kad ji gaudavo tokias SMS, tačiau jis tik pagalvodavo, kad ką tėvas gali padaryti, jog šis tik grasina žodžiais, ir tikrai nesitikėjo, kad tėvas gali realiai kažką padaryti. (t. 1, b. l. 118-119)

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, jog I. K. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki grįžo iš įkalinimo įstaigos. Jie turi bendrą vaiką – A. S.. Į įkalinimo įstaigą buvo uždarytas 2016 m. rugsėjo 3 d., teismas jį nuteisė už grasinimus I. K.. Laisvės atėmimo bausmė pasibaigė 2017 m. rugsėjo 1 d., tą dieną buvo paleistas. Po laisvės atėmimo bausmės ir jo paleidimo I. K. neįleidžia jo namo, tačiau jie bendravo. Bendrauja telefonu, kalba arba susirašinėja SMS pranešimais, susitinka atsitiktinai arba iš anksto susitarę. Su I. K. 2015 metais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, tikslios datos nepamena, tarp jo ir I. K. įvyko konfliktas. Nenorėjo ginčytis, todėl jis išėjo gyventi pas savo motiną. Su savimi turėjo savo mobilųjį telefoną. Po kelių dienų, kai jo motinos nebuvo bute, I. K. paėmė kai kuriuos savo daiktus ir paminėtą mobilųjį telefoną. Minėtame telefone buvo jo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Šią SIM kortelę jis nupirko 2003 metais spaudos kioske. Visi draugai gali patvirtinti, kad šis numeris priklauso jam, ten visi jo draugų kontaktai. I. K. turėjo savo mobilųjį telefoną ir savo SIM kortelę, numerio jis nepamena. Nuo 2015 metų iki šiol prašo I. K., kad ji grąžintų jo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesutiko ir iki šiol naudojasi šia kortele. Žino, kad skambinant ar rašant SMS pranešimus į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), atsilieps I. K.. Ar ji turi kitas SIM korteles – kitus telefono numerius, jis nežino. Taip pat nežino, ar ji naudojasi tuo pačiu telefono aparatu, kurį ji paėmė 2015 metais. Jis mano, kad ji naudojasi kitu telefono aparatu. Tai, kad I. K. naudojasi jam priklausančia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 2017 m. kovo 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-94893-16 duomenys. I. K. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. fiziniu susidorojimu negrasino. Minėtu laiku I. K. dukrai V. K. jis negrasino. Minėtu laiku tik prašė I. K. grąžinti SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). I. K. ir jos dukrai nesakė, kad jas nužudys, sunkiai sutrikdys jų sveikatą. To niekada nebuvo. Apie vaikus iš viso kalbos nebuvo. Rašydamas SMS pranešimus į savo SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi I. K., norėjo išsiaiškinti su ja santykius, paklausti, kaip jie gyvens toliau, kaip augins mažametį sūnų. SMS pranešimuose I. K. sakė, kad ji turės už viską atsakyti prieš teismą, tą ir turėjo omenyje ir SMS pranešime „už tai ir atsakyti reikia“. Rašydamas SMS pranešimą „apie ateitį nesvajok“ turėjo omenyje, kad kreipsis į teismą, kuris gali I. K. skirti laisvės atėmimo bausmę už jos melagingus pareiškimus ir parodymus, dėl kurių buvo nuteistas. Rašydamas SMS pranešimą, kad ji turi laiko nuo Kalėdų iki Naujųjų metų, turėjo omenyje, kad ji turi laiko prisiimti atsakomybę už savo melagingus pranešimus į policiją ir teismus prieš jį. Nei motyvo, nei tikslo, nei priežasčių nužudyti ar sunkiai sutrikdyti I. K. sveikatą jis neturėjo ir neturi. Ji supranta, kad laisvės atėmimo bausmė už neva grasinimus jai jam buvo skirta dėl jos melagingų parodymų. Ji nuolat sakė, kad su juo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, nors iš tikrųjų buvo kitaip. Jie gyveno ir bendrą ūkį vedė apie penkiolika metų, t. y. iki jis buvo patalpintas į įkalinimo įstaigą. Pranešimuose policijai ji sakydama, kad iš jo banko sąskaitos nuėmė pinigus, nes jie gyveno kartu, prieštarauja pati sau. Jis kreipsis į advokatą, nes yra surinkęs visų policijos įstaigų ir teismų sprendimus, kuriuose I. K. duoda skirtingus parodymus. (t. 1, b. l. 142)

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. taip pat parodė, kad nuo 2015 metų pas jį ir I. K. prasidėjo santykių krizė, dėl ko jie laikinai išsiskyrė, vėliau vėl jos iniciatyva suėjo ir taip kelis kartus skyrėsi ir vėl gyveno kartu kaip šeima. Kiekvieną kartą, kai jie pykosi, jo sugyventinė I. K. slapčia tai įrašydavo į diktofoną, savo žodžius ištrindavo, o jo pateikdavo policijai. Ji turi draugę Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate, kuri ją pakonsultavo dėl visos eigos, todėl kiekvieną kartą, kai jie pykdavosi, I. K. kviesdavo policiją. Tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas ir sugyventinė jau žinojo, kad bus teismas, ji naudojosi jo banko kortele, kiekvieną dieną nuimdavo po 800 Eur, taip nuėmė daugiau kaip 2000 Eur, naudojosi jo mobiliojo ryšio telefonu ir panašiai. Kai ateidavo šaukimai į teismą ir policiją, ji nepasakydavo, todėl jis juose nedalyvaudavo ir dėl to buvo suimtas. Jis 2018 m. sausio 13 d., apie 13.20 val., buvo šalia namo, esančio Žirmūnų g. 102, Vilniuje, kur gyvena sugyventinė I. K., taip pat jo vyresnysis vaikas. Jis turėjo 0,9 l talpos kibiriuką su benzinu, buvo truputį daugiau nei pusė, nes jis norėjo pagąsdinti savo sugyventinę, kadangi ji labai myli save, nuolat darosi plastines operacijas, todėl ir norėjo parodyti, kad jos grožis gali labai greitai dingti ir ji bus tada niekam nereikalinga, norėjo tokiu būdu pasiekti tai, jog ji pradėtų kontaktuoti ir ieškoti kompromisų. Pamatė, kad iš laiptinės išėjo I. K., ir jis priėjo prie jos. I. K. laukė taksi automobilis. Jis paklausė, kur ji važiuoja, tačiau ji nekreipė į jį dėmesio. Jis, kol I. K. dar neuždarė automobilio durelių, apipylė ją iš kibiriuko, specialiai taikė ant palto, o ne ant veido. Žiebtuvėlį jis turėjo, nes rūkė, pademonstravo jį I. K., tačiau uždegti nenorėjo. Norėjo pagąsdinti ją bei parodyti, kad tai, kas jai gyvenime yra svarbiausia, yra labai laikina. Jokio fizinio skausmo nenorėjo jai sukelti ir nemano, jog jai atsirado nudegimas dėl benzino, galimai ji susižalojo per treniruotę. Dar kartą pažymi, kad jokio tikslo nužudyti ar sužaloti savo buvusią sugyventinę I. K. neturėjo, taip pat fizinio skausmo sukelti jai nenorėjo. (t. 1 b. l. 158)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, jog 2016 metais ji kreipėsi į policiją dėl to, kad jos buvęs sugyventinis J. S. po išsiskyrimo pradėjo jai grasinti. J. S. pradėjo ją ir vaikus gąsdinti dėl sveikatos sutrikdymo, sakė, kad sudaužys automobilį ir panašiai. J. S. buvo sudaužęs tris jos automobilius. Dėl minėto įvykio J. S. 2016 metais buvo nuteistas. Vėliau, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėnesį iš J. S., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę, sulaukė skambučio. Pokalbio metu jis pasakė, kad ji turi 100 dienų, kol jis išeis iš įkalinimo įstaigos, jog atiduotų kam nors vaiką, kadangi, kaip ji suprato, vaikas liks be mamos. Taip pat jis rašė įvairias žinutes, kurias ji pateikia. Ji iš J. S. nuo 2017 metų lapkričio mėnesio pradėjo gauti įvairias garsinančio pobūdžio SMS žinutes. Vienoje SMS žinutėje, rašytoje 2017 m. gruodžio 20 d., buvo parašyta, kad ji turi laiko iki Naujųjų metų. Gavusi šią SMS žinutę ji labai išsigando dėl savo sveikatos. Nukentėjusioji pažymėjo, kad ji dėl J. S. į policiją kreipėsi ne pirmą kartą. Kiek jai žinoma, jis buvo policijoje oficialiai dėl grasinimų įspėtas, tačiau jam tai nepadėjo ir jis toliau grasina. Ji bijo dėl savo ir vaikų sveikatos, dėl to kreipėsi į policiją ir nori sulaukti pagalbos. Taip pat ji su J. S. yra susitikusi Žirmūnuose, prie parduotuvės IKI, esančios Žirmūnų g. 106, tačiau ji su juo stengiasi bendrauti maloniai, dėl to jis nieko nepadarė, elgėsi normaliai. (t. 1, b. l. 58)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. taip pat parodė, jog 2018 m. sausio 13 d., apie 13.20 val., ji užsisakė taksi automobilį iš įmonės ir po kelių minučių gavo SMS žinutę, kad automobilis jau yra prie namo laiptinės. Išėjusi iš namo, ji sutiko savo buvusi vyrą J. S., kuris pasakė „I., ateik čia.“. Kai ji įlipo į automobilį, pasakė jam, kad neturi, apie ką su juo kalbėtis. Tuo metu į automobilį atsisėdo ant galinės sėdynės iš dešinės pusės. Nespėjus uždaryti automobilio durų, J. S., laikydamas rankose plastikinį kibirą nuo majonezo, priėjo ir atidaręs jo dangtį į ją, sėdinčią automobilyje, išpylė benziną, apipylė visą dešinės pusės kūno dalį. Ji slėpė veidą, nes galvojo, kad jis nori ją apipilti rūgštimi. I. K. aiškino, jog ji paprašė taksi vairuotojo pagalbos. Vairuotojas išlipo iš automobilio, o J. S., rankose laikydamas plastikinį kibirą bei raudonos spalvos žiebtuvėlį, pradėjo bėgti. Taksi vairuotojas J. S. sulaikė už namo, o ji tuo metu iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo vietoje. J. S. nuolatos jai grasina, kad susidoros, apipils veidą rūgštimi ir t. t. Jau nebe pirmą kartą ji rašo pareiškimus. J. S. jau buvo teistas. Jis daug kartų gulėjo psichiatrijos ligoninėje, gydėsi nuo alkoholizmo. Grįžusi ji juto didelį deginantį skausmą ant dešinės kojos. Norėjo persirengti, nusiėmė juodos spalvos lateksines kelnes ir pastebėjo, kad ant dešinės kojos yra nudegimas bei didelis paraudimas. Greitoji medicinos pagalba atėjo pas ją į butą ir ją apžiūrėjo, norėjo vežti apžiūrai į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Iš pradžių skausmo nejuto, kadangi buvo šoko būsenoje, labai išsigandusi. (t. 1, b. l. 83)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. taip pat parodė, jog su J. S. ji pažįstama nuo 2000 metų, o nuo 2002 metų pradėjo kartu gyventi. Jiems 2009 metais gimė sūnus. Maždaug apie 2010 metus ji išsikraustė iš J. S. namų, nes jis buvo priklausomas nuo alkoholio ir į prašymus nustoti gerti nebereaguodavo. Nors ji ir išsikraustė iš jo namų, tačiau iki 2015 metų ji vis dar su juo palaikydavo santykius, su juo bendraudavo, nes vis dar tikėjo, kad jis galbūt pasitaisys ir nustos gerti. J. S. vežiodavo į išblaivinimo įstaigas, prašė įvairiausių gydytojų pagalbos, jis žadėdavo pasitaisyti, tačiau, kai jį išblaivindavo, jis pamiršdavo visus pažadus. J. S. metė sportą, pradėjo daug dažniau gerti ir ne tik alkoholį, bet ir visus odekolonus. Vaikai ne kartą buvo radę tuščius buteliukus nuo skalavimo skysčio, tuščius alkoholio butelius. Jie bandė viską slėpti namuose, tačiau jis net atsidarydavo kvepalus ir juos gerdavo. Namuose nebuvo įmanoma laikyti jokių skysčių, kurių sudėtyje buvo alkoholio, nes jis viską išgerdavo. Jis, būdamas neblaivus, prisigėręs visokių surogatų, net lauke kokioje dėžėje susirangęs miegodavo ar ant suolo. Jį tokį matydavo vaikai. Nukentėjusioji ne kartą J. S. sakė, kad jį paliks, į ką šis atsakydavo, kad, jei jį paliks, jis ją nužudys, o po to ir pats nusižudys. Apie 2015 metus ji jau nebeiškentė tokio jo elgesio, jis nebandė taisytis, nenorėjo gydytis, tad su juo nutraukė visus ryšius. Į jo skambučius ji neatsakinėjo, tada pasipylė grasinimai SMS žinutėmis, už ką J. S. 2016 m. spalio 27 d. buvo nuteistas. Jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, niekas nepasikeitė, jis toliau grasino. Kadangi savo mobiliajame telefone ji yra įsirašiusi programą, kuri įrašinėja visus pokalbius, tai jis žinodamas nebeskambina, o rašydavo SMS žinutes. Net kalint J. S. siuntinėjo grasinančias žinutes, ji ne kartą kreipėsi į policiją ir pateikdavo šias žinutes kaip įrodymą, tačiau dėl jos pareiškimų buvo priimami nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. J. S. niekada tiesiogiai nerašydavo grasinimų, o tik užuominomis. Dar kai J. S. buvo įkalinimo įstaigoje, iš jo buvo gavusi vieną žinutę, kad jai liko 100 dienų pasirūpinti vaiku. Tai ji suprato kaip grasinimą ir, kai 2017 m. gruodžio 20 d. iš J. S. sulaukė SMS žinutės, kurioje jis klausia, kiek jai laiko duoti, ar iki Kalėdų, ar iki Naujųjų metų, ji labai išsigando, suprato, kad jis realiai gali įvykdyti grasinimus. Ji labai bijojo ne tik dėl savo gyvybės, bet ir dėl savo vaikų, tad kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą ir prašė išduoti „Saugos mygtuką“, tačiau ji taip jo ir negavo, nes visi pasirodė neveikiantys, ji jokios pagalbos nesulaukė. Per šventinį laikotarpį ji jokių žinučių negavo, tačiau po Naujųjų metų vėl pradėjo gauti SMS žinutes. Vienoje iš žinučių J. S. parašė, kad be reikalo ji kreipėsi į policiją, jog jai niekas nepadės ir kad M. jam pasakė, kad jis ją sumuš. Kas tai per M., ji nežino, jokio M. ji nepažįsta ir tiesiogiai iš jokio M. grasinimų nesulaukė, tik pats J. S. jį buvo paminėjęs SMS žinutėje. Kiek ji žino, kurį laiką J. S. gyveno nakvynės namuose prie Stoties ir vienoje iš savo žinučių parašė, jog greitai ji turės draugų Žirmūnuose. Šią žinutę ji suprato, kad jis vėl pradės ją persekioti. J. S. žinojo jos darbo grafiką, jis žinojo, kokiu keliu ji vaikšto, kada eina į parduotuvę, o kadangi jis yra sudaužęs jos automobilius, ji nebeturi automobilio ir, kai reikia, naudojasi tik taksi paslaugomis, labai retais atvejais, kai dukrai nereikia automobilio, naudojasi jos automobiliu. Ji 2018 m. sausio 12 d. baigė darbą apie 19.00 val. ir ruošėsi nueiti į parduotuvę ir po to pėsčiomis eiti namo, tačiau jai paskambino dukra ir pasakė, kad atvažiuos paimti. Ji užėjo į parduotuvę, apsipirko. Jau buvo atvažiavusi dukra ir maždaug apie 20.00-20.30 val. grįžo namo. Vos tik įėjusi į namus ji pamatė, kad yra gavusi SMS žinutę iš J. S., kur buvo parašyta, kad jis ją matė, nes ji praėjo pro jo namą. Namų jis neturėjo, jis jau buvo pardavęs ir gyveno gatvėje. Todėl ji mano, kad jis jos laukė jau 12 dieną ir galbūt būtų pasikėsinęs nužudyti, tačiau nesitikėjo, jog namo grįš ne pėsčiomis, o parveš dukra. Ji 2018 m. sausio 13 d., apie 13.00 val., suplanavo išvažiuoti, išsikvietė taksi. Apie 13.20 val. jai paskambino taksi vairuotojas ir pasakė, kad jau atvažiavo. Tuomet ji apsirengė ir išėjo į kiemą. Jos laiptinė yra ketvirta nuo kelio. Išėjusi iš laiptinės ji pamatė, kad taksi stovi prie pat laiptinės, o pats taksistas stovi lauke. Išėjusi iš laiptinės ji matė, kad kelkraščiu praeina žmogus. Jis vilkėjo vatinę striukę ir kepurę ant galvos, ji net nepažino šito žmogaus, jis atrodė kaip valkata. Ji praleido šį žmogų, o tada priėjo prie taksi automobilio ir kaip tik tuo momentu tas praėjęs pro ją kelkraščiu žmogus kreipėsi į ją pašaukdamas vardu. Jis stovėjo nuo jos apie 1-2 metro atstumu. Ir tik tada ji žmogų pažino iš balso, tai buvo J. S.. Ji jam atsakė, kad neturi su juo ką kalbėti, ir įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės iš keleivio pusės. J. S., stovėdamas prie taksi automobilio, jai tarsi sulėtintai sakė „I., palauk“. Tada ji pamatė jo rankose nedidelį kibirėlį, kurį jis vis bandė atidaryti, tačiau jam tai nelabai pavyko. Ji labai išsigando, ją ištiko šokas, kadangi jis buvo grasinęs, kad apipils rūgštimi. Tuomet sėdėdama automobilyje ji pradėjo sėdyne trauktis toliau, o J. S. pusiau įlindo į automobilį ir apipylė ją kibirėlyje buvusiu turiniu. Ji manė, kad pas jį kibirėlyje gali būti rūgštis, todėl, tikėdamasi, jog jis apipils, užsidengė veidą ir pasilenkė. Kai buvo apipilta, pajuto benzino kvapą. Jis apipylė visą jos dešinę pusę, sušlapo ne tik paltas, bet ir kelnės, batai. Tuomet pas jį rankose ji pamatė žiebtuvėlį raudonos spalvos ir jis jį vis bandė uždegti. J. S. nieko nesakė, tiesiog būdamas įlindęs pusiau į automobilį ir jau apipylęs ją benzinu vis bandė uždegti žiebtuvėlį. Ji pradėjo rėkti, paprašė pagalbos ir tuomet pamatė, kaip taksi vairuotojas ištempia J. S. iš automobilio. Taksistas liepė iškviesti policiją. Pamatė, kad J. S. bėga, o taksistas jį pradėjo vytis, todėl ji taip pat išlipo iš taksi automobilio. Pamatė, kad taksistas pasivijo J. S. ir jį parklupdė. Ji matė, kad netoliese mėtosi tas pats kibirėlis, kuriame J. S. atsinešė benziną. Ji pasilenkė prie J. S., paklausė, kodėl jis taip elgiasi, ir tuomet pamatė, jog jis rankose turi žiebtuvėlį ir jis jį vėl bando uždegti. Jis žinojo, kad ji visa apipilta benzinu, ir dar kartą bandė uždegti žiebtuvėlį. Tuomet ji suriko, kad pas jį žiebtuvėlis ir kad taksistas jį atimtų, tačiau taksistas atsakė, jog neatims, o geriau užlauš jo ranką. Taksistas J. S. ranką su žiebtuvėliu laikė tol, kol neatvažiavo policija. Taip pat, kol laukė atvažiuojant policijos pareigūnų, J. S. dar pasakė, kad jis išėjęs vis tiek tą patį padarys. Jie sulaukė, kol atvažiuos policija, ir J. S. sulaikė. Ji nuėjo namo. Nusirengusi kelnes, kurios buvo lateksinės, ji pamatė, kad dešinė koja ties blauzda yra paraudusi. Mano, kad įvyko alerginė ar cheminė reakcija, todėl paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Į ekspertizę ji iškarto nesikreipė, kadangi po kelių dienų šis paraudimas praėjo, tačiau po to, kai ją apipylė benzinu, ji jautė deginantį skausmą kojoje. Matyt pamačiusi pro langą, kas įvyko, į lauką buvo išbėgusi ir jos dukra. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, ar dukra kažką matė. Taip pat, kai ji grįžo į namus, sūnus pradėjo verkti ir ji sužinojo, kad jis pro langą matė, kas įvyko. Su sūnumi ji nesikalbėjo, tik vieną dieną jo atsargiai paklausė, ar jis matė, kas įvyko. Sūnus atsakė, kad matė. Jai gresia realus pavojus ir ji bijo ne tik dėl savo gyvybės, bet ir dėl savo vaikų. (t. 1, b. l. 88-90)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. D. parodė, jog jis dirba pagal individualią veiklą ir teikia pavėžėjimo paslaugas. Jis 2018 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., gavo iškvietimą į Žirmūnų g. 102, Vilniuje. Jis sustojo prie šio namo ir laukė išeinančios klientės. Kadangi ji šiek tiek užtruko, jis išlipo iš automobilio parūkyti ir stovėjo prie automobilio. Kaip tik tuo metu pamatė link automobilio einančią klientę. Matė, kad prie jos priėjo vyriškis. Tas vyriškis prie klientės priėjo maždaug 2-3 metrų atstumu ir kažką pasakė. Ką pasakė, jis negirdėjo, tačiau išgirdo, kaip klientė atsakė: „J., atstoj“. Nukentėjusysis aiškino, jog jis stovėjo lauke, todėl atidarė galines automobilio dureles iš keleivio pusės ir klientė įsėdo į automobilį. Jai įsėdus į automobilį, jis uždarė automobilio dureles ir nuėjo prie vairuotojo vietos, norėjo sėstis į automobilį, tačiau neatsisėdo, nes pamatė, kad tas vyriškis atidarė galines iš keleivio pusės dureles ir kažką pasakė klientei, o ši jam kažką atsakė. Apie ką tiksliai buvo kalbama, jis negali atsakyti, nes nekreipė dėmesio, o, be to, jie kalbėjo rusiškai, o jis rusų kalbą nelabai gerai moka. Iš pradžių jis pamanė, kad jie turi važiuoti kartu, tačiau netrukus klientė pradėjo šaukti „Padėkite“. Jis tuoj pat apibėgo aplink mašiną. Bėgdamas pro langus matė, kad vyriškis pusiau įlindęs į automobilį, o klientė nuo jo atsitraukusi, ji jau buvo beveik prie kitų vairuotojo durelių iš vairuotojo pusės. Taip pat jis pamatė, kad vyriškis dešinėje rankoje laiko žiebtuvėlį ir bando jį uždegti, tačiau jam nepavyksta. Jis tuoj pat pribėgo prie to vyriškio ir jį sugriebęs už rūbų ištraukė iš automobilio. Automobilyje jautėsi benzino kvapas, klientė sėdėjo visa šlapia, o ir pats vyriškis buvo apsipylęs benzinu. Prieš tai, kai vyriškis priėjo prie automobilio, matė, kad šis rankose turi baltos spalvos kibirėlį. Kaip klientę apipylė, jis nepamatė, tačiau, kai vyriškį jau traukė iš automobilio, automobilio salone labai jautėsi benzino kvapas, todėl suprato, kad kibirėlyje pas vyriškį buvo benzinas. Klientę vyriškis apipylė sėdinčią jo automobilyje Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini). Vyriškis rėkė, kad padegs, bet, kaip ir sakė, jam vis nepavyko įžiebti žiebtuvėlio. Nukentėjusysis manė, jog žiebtuvėlio jam nepavyko uždegti, kadangi jo rankos buvo šlapios. Bandant ištraukti vyriškį iš automobilio, šis vis bandė įžiebti žiebtuvėlį. Tuomet jis viena ranka suėmė vyriškį už striukės, o kita ranka už jo dešinės rankos ir vyriškį ištraukė iš automobilio, nusviedė jį ant žemės. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti kaip, tačiau vyriškiui iš rankų jis ištraukė tą turėtą žiebtuvėlį ir numetė ant žemės. Koks tai buvo žiebtuvėlis, negalėjo nurodyti, nes neprisimena. Vyriškis turėjo ne vieną žiebtuvėlį. Jis tuoj pat įkišo galvą į automobilį ir paklausė, ar viskas gerai, ir tuomet pamatė, kad tas vyriškis atsistojo ir pradėjo bėgti. Jis klientei pasakė kviesti policiją, o pats pradėjo vytis tą vyriškį. Vyriškį jis vijosi gal apie kokį 10-15 metrų. Pakišo koją ir vyriškis nukrito veidu į žemę. Jis užlaužė vyriškiui kairę ranką, bet tada pamatė, kad vyriškis dešinėje rankoje laiko kitą žiebtuvėlį. Kaip ir minėjo, vyriškis pats buvo taip pat permirkęs benzinu, tad bijodamas, kad neužsidegtų ir kartu nesusižalotų jis pats, paleido vyriškio kairę ranką ir sugriebė dešinę, užlaužė už nugaros, o kita ranka jį laikė prispaudęs už sprando. Vyriškis tą antrą žiebtuvėlį laikė rankose, kol atvažiavo policija. Antras žiebtuvėlis, kurį vyriškis išsitraukė, buvo pats paprasčiausias ir raudonos spalvos. Atvažiavus policijai, vyriškį jie sulaikė, ištraukė iš jo rankos žiebtuvėlį. Kur buvo kibirėlis ir kur jį rado policijos pareigūnai, nežino. Automobilį bandė išvalyti pats, pirko buitinę chemiją, tačiau kvapo nepavyko išvalyti. (t. 1, b. l. 99-100)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. D. taip pat parodė, kad automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo senelio S. V. D. vardu, tačiau jis priklauso jam asmeniškai, jis pats už automobilį mokėjo pinigus, jį remontuoja, rūpinasi ir juo naudojuosi tik jis. Kaip ir minėjo, automobilis tik registruotas senelio vardu. Jo automobilio vertė šiai dienai yra 1000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio jis neteiks. (t. 1, b. l. 101)

Iš nukentėjusiojo J. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 12.00 val., gavo iškvietimą į Žirmūnų g. 102, Vilniuje. Jis sustojo prie namo, esančio Žirmūnų g. 102, Vilniuje, išlipo iš automobilio ir laukė. Tuomet pamatė link automobilio einančią klientę. Matė, kaip prie klientės priėjo vyriškis. Vyriškis prie klientės priėjo maždaug 2-3 metrų atstumu ir kažką pasakė. Nukentėjusysis atidarė galines automobilio dureles iš keleivio pusės ir klientė įsėdo į automobilį. Jai įsėdus į automobilį, uždarė jo dureles, nuėjo prie vairuotojo vietos, norėjo sėsti į automobilį, tačiau neatsisėdo, kadangi pamatė, kaip vyriškis atidarė galines keleivio pusės dureles ir kažką pasakė klientei, o ši jam kažką atsakė. Apie ką buvo kalbama, nurodyti negalėjo. Iš pradžių pamanė, jog vyriškis turi važiuoti kartu, tačiau klientė pradėjo šauktis pagalbos. Nukentėjusysis paaiškino, jog jis apibėgo aplink automobilį ir per langus matė, jog vyriškis yra pusiau įlindęs į automobilį, o klientė yra nuo jo atsitraukusi ir jau buvo beveik prie vairuotojo durelių. Matė, kad vyriškis dešinėje rankoje laiko žiebtuvėlį ir bando jį uždegti, tačiau jam nepavyksta. Pribėgęs prie vyriškio, sugriebė jį už rūbų ir bandė ištraukti iš automobilio, tačiau, pamatęs jo rankoje laikomą ir bandomą uždegti žiebtuvėlį, viena ranka griebė už striukės, o kita ranka už dešinės vyriškio rankos ir ištraukė vyriškį iš automobilio, nusviedė jį ant žemės. Automobilyje jautėsi benzino kvapas, klientė sėdėjo visa šlapia, pats vyriškis buvo apsipylęs benzinu. Prieš vyriškiui prieinant prie automobilio, matė, kad jis rankose turi baltos spalvos kibirėlį. Nematė, kaip klientė buvo apipilta, tačiau, kai vyriškis buvo traukiamas iš automobilio, automobilio salone jautė benzino kvapą, todėl suprato, kad kibirėlyje buvo benzinas. Vyriškiui iš rankų ištraukė turėtą žiebtuvėlį ir numetė jį ant žemės. Tuomet vyriškis atsistojo ir pradėjo bėgti, todėl pradėjo jį vytis. Vijosi apie 15 metrų. Pakišo koją vyriškiui ir šis nukrito, jam užlaužė kairę ranką. Tuomet pamatė, kad dešinėje rankoje vyriškis laiko kitą žiebtuvėlį. Vyriškis pats buvo permirkęs benzinu, todėl bijodamas, kad jis neužsidegtų, paleido vyriškio kairę ranką ir sugriebė dešinę ranką, užlaužė už nugaros, o kita ranka jį laikė prispaudęs už sprando. Vyriškis žiebtuvėlį laikė rankoje, kol atvažiavo policija. (t. 1, b. l. 104-113)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2018 m. sausio 13 d., apie 13.00 val., jos dukra susiruošė išvažiuoti pas dizainerę ir išsikvietusi taksi, išėjo. Po kelių minučių, kai jau I. K. buvo išėjusi iš namų, ji išėjo į balkoną, nes norėjo pasižiūrėti, koks oras ir pamatė, kad prie laiptinės stovi taksi automobilis, kurio durelės praviros, o nuo šio automobilio bėga I. K. ir šaukia „Laikykit, laikykit“. I. K. bėgo link namo kampo ir pažiūrėjusi į tą pusę pamatė, jog ant žemės guli J. S., o jį laiko kažkoks vyriškis. J. S. iškart atpažino, nes jis vilkėjo tuos pačius rūbus kaip ir visada. Ji tuomet pakvietė anūkę ir pasakė, kad ji eitų į lauką pažiūrėti, kas ten darosi. V. K. išbėgo į lauką, o ji išėjo iš balkono ir nematė, kas ten vyksta. Maždaug po pusvalandžio į butą atėjo I. K.. Pirmiausia ji pajuto, kad I. K. rūbai yra prasmirdę benzinu ir tada ji pasakė, kad J. S. ją apipylė benzinu. Pasakė, kad ji įsėdo į taksi automobilį, bet ją sulaikė J. S. sėdinčią taksi automobilyje, apipylė su savimi atsineštu benzinu. I. K. sakė, kad J. S. su savimi turėjo ir žiebtuvėlį, bandė jį uždegti, bet gal nespėjo. J. S. buvo sulaikytas taksi vairuotojo. I. K. iš J. S. dažnai gaudavo grasinančias žinutes. Liudytoja teigė, kad I. K. jai rodė šias žinutes. Ji prisimena tik paskutinę grasinančią žinutę, kurią rodė I. K.. J. S. rašė, jog I. K. ruoštųsi, nes sūnų reikės kažkam kitam auginti. Pažodžiui žinučių nebeatkartos, gali patvirtinti, jog šitų žinučių buvo daug. (t. 1, b. l. 134-135)

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, jog jos mama I. K. su savo sugyventiniu J. S. išsiskyrė apie 2010 metus, nes šis dažnai išgėrinėdavo. Jie tuomet su mama išsikraustė iš J. S. namų, tačiau mama su J. S. palaikė santykius, nes turėjo bendrą sūnų. Nuo 2015 metų mama nustojo bendrauti su J. S., nes jis nenorėjo gydytis, pradėjo nuolat gerti. Mama jam nustojo net pinigus duoti, kad jis tik nepirktų alkoholio, bet buvo pastebėta, kad jis namuose išgerdavo net ir kvepalus, tualeto oro gaiviklius. Ji yra ne kartą namuose radusi tuščius butelius nuo skalavimo skysčio. Jos santykiai su J. S. pablogėjo maždaug nuo 2013 metų, kai jis, būdamas neblaivus, sudavė jai. Dėl šio fakto ji kreipėsi į policiją, tačiau vėliau su juo susitaikė. Nuo to momento jie pradėjo nuolat ginčytis, pyktis. J. S. liudytojai asmeniškai negrasindavo, tačiau, kai mama su juo išsiskyrė, grasinimų sulaukdavo ji. J. S. grasindavo ir jai, tačiau tai darydavo per mamą, t. y. mama gaudavo žinutes, kad ją apipils rūgštimi, o juos – vaikus tiesiog subjauros. Taip pat prisimena ir vieną žinutę, kai J. S. parašė mamai žinutę, kad jai beliko 100 dienų ir jų sūnus neturės mamos. Kaip tik buvo likę 100 dienų iki J. S. paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Dėl kiekvieno tokio grasinimo buvo kreiptasi į policiją, tačiau tyrimai nebuvo pradėti. Mama buvo įbauginta ir realiai bijojo dėl savo gyvybės, nes grasinimai nesiliovė. 2017 gruodžio mėnesį mama vėl gavo SMS žinutę, kad jai liko laiko iki Kalėdų ar maksimum iki Naujųjų metų. Ji šitos žinutės nematė, tačiau jai tai papasakojo mama. Dėl to mama vėl kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Liudytoja aiškino, kad ji 2018 m. sausio 12 d. paskambino mamai ir pasakė, kad po darbo ją pasiims, ir apie 18.00-20.00 val., tiksliau laiko nurodyt negali, ji atvažiavo pasiimti mamos. Kartu nuvažiavo į parduotuvę, esančią prie namų, apsipirkti ir mamą parvežė namo, o pati dar išvažiavo. Kai vėliau grįžo namo, mama pasakė, kad gavo dar vieną SMS žinutę iš J. S., kurioje jis rašė, kad jis ją matė, nes ji praėjo pro šalį. Mama 2018 m. sausio 13 d. turėjo išvažiuoti su reikalais. Ji buvo pažadėjus mamą nuvežti, bet iš vakaro ji grįžo vėlai, tad pasiūlė mamai važiuoti su jos automobiliu. Mama nežinojo, ar ras, kur pastatyti automobilį, todėl apie 13.00 val. išsikvietė taksi. Atvažiavus taksi automobiliui, mama išėjo, o ji su broliu ir močiute liko namuose. Ji buvo virtuvėje, kai išgirdo, kad jai šaukia močiutė greičiau ateiti į balkoną pasižiūrėti. Ji nuėjo į balkoną ir per langą pamatė, kaip prie namo kampo mama tupi prie kažkokio vyro, o tą vyrą laiko kitas vyriškis. Pamanė, jog kažkas atsitiko, išėjo į lauką ir nubėgo prie mamos. Tuomet pamatė, jog ant žemės sėdi J. S., o taksi vairuotojas užlaužęs jam rankas. Mama buvo isterijoje, apsiverkusi. Ji pradėjo klausinėti, kas atsitiko, ir mama pasakė, kad ją apipylė benzinu ir bandė padegti. Buvo iškviesta policija ir laukė jos atvažiuojant. Taksi automobilis buvo pastatytas taip, kad iš kiemo negalėjo išvažiuoti kiti automobiliai, o pats taksistas laikė J. S., todėl ji sėdo į taksisto automobilį, kad jį patrauktų. Įsėdus į automobilį, ji pajuto benzino kvapą, o ant galinės sėdynės pamatė mamos rankinuką ir suprato, kad mamą benzinu apipylė būtent automobilyje, nors pati to nematė. Mama buvo visa apipilta benzinu, buvo šlapia, todėl jai pasakė eiti persirengti. Ne už ilgo atvažiavo policija ir sulaikė J. S.. Ji matė, kad netoli J. S. buvo ir kibirėlis, kurį policija paėmė. Taip pat paėmė ir žiebtuvėlį. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Kaip tik atvažiavus medikams, jai paskambino mama ir pasakė, kad jai nuo benzino apdegė koja. Medikai nuėjo pas juos į namus apžiūrėti mamos. Kai policijos pareigūnai išsivežė J. S., tuomet ji grįžo namo, medikai kaip tik išeidinėjo iš jų namų. Pamatė, kad mamos koja ties blauzda yra paraudusi, ir mama pasakė, jog jai labai skauda. (t. 1, b. l. 115-116)

Iš I. K. 2017 m. gruodžio 22 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki protokolo-pareiškimo pateikimo jos buvęs sugyventinis J. S. pastoviai bando ją įbauginti grasinančio pobūdžio žinutėmis, kuriose, kaip ji supranta, rašo, kad gali padaryti kažką blogo, sutrikdyti jos sveikatą. Ji bijo dėl savo vaikų saugumo, kadangi žinutėse minimi ir vaikai. Grasinimai nesiliauja, nors J. S. ne vieną kartą buvo įspėtas pareigūnų. J. S. buvo teistas dėl grasinimų I. K.. (t. 1, b. l. 11)

Iš I. K. 2018 m. sausio 13 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2018 m. sausio 13 d., apie 13.20 val., Žirmūnų g. 102, Vilniuje, J. S. prie namo laiptinės, jai sėdant į taksi automobilį, apipylė ją benzinu iš plastikinio kibirėlio bei laikydamas rankoje žiebtuvėlį norėjo ją padegti. Taksi vairuotojas J. S. sulaikė. Grįžusi namo pastebėjo, kad nuo benzino ant dešinės kojos yra nudegimas, ji juto fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 19)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad ką tik pranešėją buvęs vyras apipylė benzinu. Jį sulaikė taksi vairuotojas. Pranešimo pradžios data ir laikas yra 2018 m. sausio 13 d. 12.14 val. (t. 1, b. l. 22)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, kuri yra Žirmūnų g. 102, Vilniuje, nustatė, kad I. K. išėjus prie pavėžėjo paslaugas teikiančio automobilio Ford, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. D., atsisėdo ant minėto automobilio galinės dešinės pusės sėdynės. Tuo metu prie automobilio pribėgo I. K. buvęs vyras J. S. ir iš plastikinio indelio su užrašu „Vilniaus“ apipylė moterį benzinu, bandė uždegti su žiebtuvėliu. Moteriai į pagalbą atbėgo J. D., kuris atitraukė vyrą nuo moters. Vyras pradėjo šalintis iš įvykio vietos link Žirmūnų g. 104 namo, kur jį sulaikė J. D. ir I. K.. Sulaikytas vyras bandė pats pasidegti. I. K. paaiškino, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes koja buvo apipilta benzinu, dėl ko įvyko cheminė reakcija ir sukėlė nudegimą. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino, tik sakė, kad norėjo padegti žmoną. (t. 1, b. l. 36-37)

Iš specialisto išvados Nr. 11-158 (18) matyti, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiosios I. K. kelnių yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Tirti pateiktame plastiko kibirėlyje su užrašu „Majonezas Vilnius“ yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. ( t. 1, b. l. 46-47)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. K. savo noru pateikė susirašinėjimą SMS žinutėmis (10 lapų) su J. S.. Iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 21 d. 15.22.13 val. buvo siųsta trumpoji žinutė „Tai kur cinizmo ir degradacijos viršūnė. Viena ranka čiupti pinigus, o kita sodinti. Už tai ir atsakyti reikia.“, 2017 m. lapkričio 21 d. 16.52.57 val. buvo siųsta žinutė „O tu nepamiršai kad skolinga 30000e tai neatsipalaiduok. Už viską reikia mokėti. Ir sumokėsi“, 2017 m. lapkričio 21 d. 18.46.48 val. buvo siųsta žinutė „Tu geriau patylėtum. Visas Vilnius matė tavo pretenzingą elgesį. Nuo V. ir Ž. iki S. ir kiemsargio stebėjosi mano kantrybe ir tavo chamiška trauka pinigams. Iš manęs juokėsi už 800e barščių pripylė ir į gatvę. Na štai šliundra kantrybė baigėsi. Apie ateitį nesvajok, viskas.“, 2017 m. gruodžio 20 d. 18.12.56 val. buvo siųsta žinutė „Negaliu perskaityti ką tu užkoduotai parašei. Bet žinok tu atėmei iš jo vaikystę bet kuriuo atveju. Grįši namo, atsiprašyk jo. Manei leisti pinigus, ilsėtis Antalijoje, darytis plastines, paimti 10000e ir, kad netrukdyčiau, pasodinti? Ir dar... Na ir įžūlumas. Kas toliau bus su A?“, 2017 m. gruodžio 20 d. 19.27.35 val. „Na brangioji kada? Kiek dienų tau duoti, kad susitvarkytum visus reikalus? Po tavo Kalėdų? Na iki naujųjų metų tikrai.“. (t. 1, b. l. 60-81)

Iš specialisto išvados Nr. G 295/2018 matyti, jog 2018 m. sausio 13 d. I. K. nustatytas dešinės kojos paraudimas (GMP duomenimis), 2018 m. sausio 25 d. I. K. apžiūros metu išorinių sužalojimų požymių, randų, odos pigmentacijos pokyčių, nurodyto buvusio odos paraudimo dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, nėra. Nustatytas odos paraudimas galėjo būti alerginės odos reakcijos ar odos sudirginimo išraiška, odą paveikus benzino ir tuo metu dėvėtų kelnių audinio cheminės reakcijos produktais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 1, b. l. 97)

Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-144/2018 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (t. 2, b. l. 84)

Iš ekspertizės akto Nr. 75U-I-3/2019 matyti, jog J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 13 d. nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo laikinojo psichikos sutrikimo būklėje, fiziologinio afekto būsenoje. J. S. šiuo metu nustatomi mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji nematė, ar J. S. tuo metu, kai brovėsi į automobilį, rankoje turėjo žiebtuvėlį, ji negalėjo prisiminti, ar automobilyje buvo spragsima žiebtuvėliu. Žiebtuvėlį J. S. rankoje ji pamatė tik tuo metu, kai taksistas jį sulaikė. Tuo metu ji priėjo prie kaltinamojo, kurį buvo sulaikęs taksistas, šis spragsėjo žiebtuvėliu. Vis tik tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigia fakto, jog kaltinamasis iš tikrųjų automobilyje ketino padegti nukentėjusiąją. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji paprasčiausiai tiksliai nebeatsimena visų įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu I. K. aiškino, jog tuo metu, kai kaltinamasis šalinosi nuo automobilio, ji jo rankose matė kibirėlį bei žiebtuvėlį (t. 1, b. l. 83), vėlesnės apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu, kai J. S. lindo į automobilį, jo rankoje matė žiebtuvėlį, kurį šis bandė įžiebti, po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas ir nukentėjusioji prie jo priėjo, kaltinamasis vėl bandė įžiebti rankoje turėtą žiebtuvėlį (t. 1, b. l. 88-90). Taigi akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog J. S. turėjo žiebtuvėlį ir bandė jį įžiebti. Faktą, jog iš tikrųjų J. S. įvykio metu turėjo žiebtuvėlį, kurį bandė įžiebti po to, kai nukentėjusioji buvo apipilta benzinu, o tuo pačiu ir nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina liudytojų V. K., L. S. bei J. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat iš dalies paties J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Iš liudytojos V. K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, jog I. K. aptariamo įvykio dieną jai papasakojo, kad, kai buvo apipilta benzinu, ji matė, jog J. S. nori įžiebti žiebtuvėlį. Iš liudytojo L. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat matyti, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio paaiškino, kad ji buvo apipilta skysčiu, turinčiu benzino kvapą, ją buvo bandoma padegti su žiebtuvėliu, tačiau žiebtuvėlis nesuveikė. Iš liudytojos J. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jai dukra pasakojo, kad įvykio metu J. S. rankose turėjo žiebtuvėlį, tačiau nesakė, ką jis su žiebtuvėliu darė. Pagarsinus šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad jie buvo užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. nurodė, jog po įvykio I. K. jai pasakojo, kad J. S. su savimi turėjo žiebtuvėlį, bandė jį uždegti, tačiau galimai nespėjo (t. 1, b. l. 134-135). Teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti aptartais liudytojų parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, atitinka kitus byloje užfiksuotus duomenis ir net iš dalies paties J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad jis pripažino, jog po to, kai apipylė nukentėjusiąją benzinu, jai rodė turėtą žiebtuvėlį (t. 1, b. l. 158).