- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- 1-128-586/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
- Advokatai
- Kristina Marčienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025 m. kovo 21 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė M. Č. į pakaušį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą galvos pakaušinėje srityje ir tokiu būdu nežymiai sužalojo M. Č..
Kaltinamasis M. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktas buvo. Tik nenorėjo M. sužaloti. Tą dieną važiavo į darželį pasiimti dukrytės, kieme pamatė M.. Konfliktas kilo dėl to, kad M. automobilio aikštelėje prie namų laiko tris automobilius. M. atsakė, kad kiek automobilių reikės, tiek ir laikys. Tuomet jis išlipęs iš automobilio ranka stipriai stumtelėjo. Sudavė vieną smūgį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nauji rūbai tiek nekainuoja. Ir šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki. Kritiškai vertina savo elgėsi, gailisi.
Nukentėjusysis M. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sugadinta nauja striukė „Regatta“, panešiota apie 3 mėnesius. Sugadinti sportiniai bateliai „Adidas“ su goretex padu, dar 3 savaitės išbuvo nedarbingume. Buvo suplanuota kelionė, kuri buvo atšaukta, nes jam buvo paskirtas stacionarinis gydymas, gulėjo dėl smegenų sutrenkimo.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Iš 2025 m. kovo 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gauto M. Č. pareiškimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d., apie 16.02 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilių stovėjimo aikštelėje nepažįstamas asmuo išlipo iš transporto priemonės „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo konfliktuoti su juo bei vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jam į galvos sritį, o tiksliau - į pakaušį, dėl to pajuto tęstinį fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (1 tomas, b. l. 4).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur stebimas keturių aukštų daugiabutis, kurio šiaurinėje pusėje yra matoma įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūrint automobilio stovėjimo aikštelę, tarp pirmos ir antros laiptinės, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. Automobilio stovėjimo aikštelė nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 tomas, b. l. 6, 30-33).
Iš 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas M. Č. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota: atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Messenger_creation_EA9D2FD0-A888-49EE-90C4-BE014D6CA4F4“ datos ir laiko nėra. Įrašas 26 sekundžių trukmės. Vaizdo įraše matoma, kad namo kieme vaikšto vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai M. B.. M. B. eina per kiemą link M. Č., filmuoja trečias asmuo. M. Č. kalba telefonu, M. B. sako: „Da pafilmuok “. Girdisi kaip M. Č. kalba telefonu: „Sveiki, noriu iškviesti policiją, užpuolė mane“. M. B.: „Užpuolė, jeigu užpulčiau tai..“ M. Č. toliau kalba telefonu: „Kaimynas“. Tuo metu M. B. šalinasi, eina link namo kieme stovinčio tamsios spalvos automobilio, M. Č. kalbėdamas telefonu eina link jo. M. B. atsisėda į automobilį, matosi, kad tai „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. Č. kalba telefonu ir stovi prie automobilio, į kurį įsėdo M. B.. Tuomet automobilis nuvažiuoja, įrašas baigiasi (1 tomas, b. l. 34-36).
Iš 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad aprašytas bendrojo pagalbos centro 2025 m. kovo 21 d. skambučio įrašas, kuriame užfiksuota, jog į bendrąjį pagalbos centrą skambino vyriškis, prisistatęs M. Č., kuris pranešė, kad užpuolė kaimynas, sudavė smūgį jam į galvą. Pokalbio metu patikslino, kad smūgis buvo suduotas kumščiu ir į pakaušį. Taip pat nurodė, kad kaimyno automobilio markė „VW Cady“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarasis pasišalino (1 tomas, b. l. 37-40).
Iš 2025 m. balandžio 9 d. - balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo-garso įrašai. Užfiksuota: vaizdo įraše „PSS-20250321-162844UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 3 min, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, kur juos pasitinka M. Č. (duomenys iš tyrimo), šalia kurio stovi moteris su mažamečiu vaiku. Moteris policijos pareigūnui parodo telefone nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas veikos kaltininkas. M. Č. trumpai nurodo aplinkybes. Policijos pareigūnas klausia, ar M. Č. reikalingi medikai, šis nurodo, kad jis kreipsis atskirai ir nori rašyti pareiškimą. Nurodo, kad jam skauda, spengia, jis tikrai jaučia, kad jam davė į galvą, bet ar medikų reikia, tikrai nemano. M. Č. pasiūlyta sėsti į policijos automobilį. Tuo metu į kiemą atvažiuoja automobilis. Įrašo pabaiga. Vaizdo įraše „PSS-20250321-163113UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 15.18 min. nufilmuota, kaip policijos pareigūnai pasisveikina su M. B. (duomenys iš tyrimo), kuris atvažiavo į kiemą. Jam praneša, kad policija atvažiavo dėl įvykusio konflikto. M. B. nurodo, kad jis įleis vaiką ir ateis pasikalbėti. M. B. dešinioji ranka įtvare, parišta. M. B. paklausus, kas atsitiko, jis nurodė: „tas akiadraskis buvo paprašytas, kad patrauktų savo trečią mašiną, kurią jis jau čia laiko neaišku kelintą savaitę. Sakau tu būk geras, tą mašiną savo patrauk, nes ir taip čia vietų nėra kur statyti. Sako, tu čia neaiškink, atsipalaiduok, čia ne tavo reikalas. Sakau, tu nedraskyk akių“. Policijos pareigūnas įspėja M. B., kad šis nesikeiktų, tačiau jis nurodo, kad jis pasakoja kaip viskas buvo. Kai gavo į sprandą, apsiramino ir pasakė: „aš tave tuoj čia išskleisiu ir puolė mentams skambinti“. Policijos pareigūnas bendraudamas nurodo, kad neteisėta yra naudoti smurtą. Kad esant konfliktui, reikalinga kreiptis į policiją. M. B. su policijos pareigūnais kalbasi apie mokesčio už parkingą tvarką. M. B. pasakojama, kad nuo net nedidelio sužalojimo gali būti sunkios pasekmės. M. B. pasako, kad jis pasikarščiavo. M. B. nurodomos jo veiksmų teisinės pasekmės. Policijos pareigūnai užsirašo M. B. asmens duomenis. M. B. išrašomas šaukimas atvykti į apklausą. M. B. pasiūlyta pabendrauti su M. Č. dėl įvykusio konflikto. M. B. pripažįsta, kad jis yra kaltesnis ir žodžiu M. Č. atsiprašo. Policijos pareigūnas asmenis supažindina su tyrimo procedūra ir galimomis pasekmėmis. M. Č. pareiškia, kad jis rašys pareiškimą. Įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 41-43).
Iš 2025 m. kovo 21 d. asmens apžiūros protokolo su priedu (fotolentelė) nustatyta, kad buvo atlikta M. Č. apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, jog M. Č. buvo pasiūlyta parodyti ant jo kūno esančius sužalojimus, kuris parodė į galvos dalį, o tiksliau - į plaukuotą galvos pakaušį, kurį apžiūrėjus, akivaizdžių sužalojimų nestebima. Asmeniui išduotas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą (1 tomas, b. l. 63-67).
Iš 2025 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Č. nustatyta poodinė kraujosruva galvos pakaušinėje srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę (2025-03-21, 19:20 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 70). Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Č. mechaninių sužalojimų, išskyrus nurodytą specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)1 p. nenustatyta. Sveikatos sutrikdymo mastas nurodytas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 1 p. patvirtinamas ( 2 tomas, b. l. 93-94).
Iš 2025 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti M. Č. pateikti daiktai: striukė, batai. Apžiūros protokole užfiksuota, jog striukės dešinėje pusėje, ties pažastimi matoma skylė, taip pat nuo įplyšimo matomas baltos spalvos vidinis pamušalas, daugiau sugadinimų nėra. Apžiūrint juodos spalvos sportinius batus matoma, kad jie nusidėvėję, t. y. bato vidiniai padai nusidėvėję, dešinio bato priekyje įplyšimas. Apžiūroje dalyvavęs nukentėjusysis nurodo, kad plyšo dešinio bato šonas. Užfiksuota, kad dešinio bato dešinėje pusėje ties bato padu ir pamušalu (ties sujungimu) matyti, kad yra apie 4,5 cm ilgio skylė. Daugiau sugadinimų nesimato. Apžiūros metu fotografuota, apžiūra baigta. Po apžiūros daiktai grąžinti M. Č. (1 tomas, b. l. 84-93).
Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam, neginčijo faktinių aplinkybių, jo duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kadangi tokiais tyčiniais veiksmais jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, jog iki šios veikos padarymo kaltinamasis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis M. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos bei 1350 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 96); civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 322,73 Eur patirtų gydymo išlaidų atlyginimo ( 1 tomas, b. l. 114-115).
Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 322,73 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 322,73 Eur Valstybinei ligonių kasai.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidos, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Nukentėjusysis M. Č. civiliniame ieškinyje grindžia patirtą turtinę 250 Eur žalą tuo, kad striukės kaina yra apie 150 Eur, batų kaina apie 70 Eur bei išlaidos, susijusios su važinėjimu į gydymo įstaigas 30 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad buvo sugadinti „kedai“ „Adidas“ su goretex padu. Tačiau kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, jog apžiūrai buvo pateikti juodos spalvos sportiniai bateliai „Puma“, kurie visiškai nusidėvėję, t. y. bato vidiniai padai nusidėvėję, dešinio bato priekyje įplyšimas. Nukentėjusysis nurodė, kad striukę nusipirko prieš tris mėnesius, tačiau jokių pagrindžiančių patirtą turtinę žalą dokumentų (įsigijimo čekius, kuro įsigijimo kvitus) į bylą nepateikė, todėl tai vertintina, kad civilinis ieškovas neįrodė šių patirtų išlaidų, atitinkamai ieškinio dalis, kuri nepagrįsta jokiais dokumentais, atmestina kaip neįrodyta. Be to, teismas daro išvadą, kad ir striukė buvo visiškai nusidėvėjusi, kadangi nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareiškė, jog striukė suplyšo jam ginantis nuo kaltinamojo pasirengimo jam smogti, kai jis iškėlė ranką ir striukė tuo metu suplyšo.
Nukentėjusysis M. Č. prašo dar atlyginti patirtą 1350 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl kaltinamojo neteisėto veikimo jam teko išgyventi fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus važinėjant į gydymo įstaigas, paliekant savo šeimą tuo laikotarpiu. Tris savaites buvo nedarbingume, dėl ko sumažėjo jo šeimos pajamos, buvo sugadintas savaitgalis, teisme nurodė, kad ir negalėjo išvykti į kelionę, tačiau į kokią, nenurodė, buvo prarastas bendravimas su šeima gydymo laikotarpiu, teko jausti nerimą dėl šio asmens galimo kibimo ar bandymo įbauginti, kas įtakojo ne tik jo emocinį išgyvenimą, bet ir jo šeimos, nuo įvykio. Kadangi toks asmens elgesys viešoje vietoje be jokio pagrindo šokiravo ne tik jį, bet ir įvykį mačiusią sugyventinę, o tikėtina ir pašalinius asmenis gyvenančius daugiabutyje, kurie galėjo atsitiktinai įvykį matyti pro langą bei einančius pro šalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (suduoto smūgio į pakaušį) nukentėjusiajam M. Č. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo atliekamos jokios chirurginės operacijos, gydymas, nenustatyta netgi tai, kokie, ir ar iš viso buvo vartojami vaistai, nors nukentėjusysis ir teigė, jog patyrė galvos smegenų sutrenkimą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, jam nebuvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės, nenustatyta ir tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis dėl pakaušio sužalojimo patyrė kokių tai itin neigiamų pasekmių dėl bendravimo, netgi nėra duomenų, į kokią kelionę nukentėjusysis neišvyko, kaip teigė teismo posėdžio metu, ar kitų aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, nenustatė nukentėjusiajam jokių aiškiai matomų pakaušio sužalojimo aplinkybių. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į galimai nukentėjusiojo norą pasinaudoti bylos situacija, įvykusio konflikto motyvus, kad galimai galėtų naudotis esama situacija, galimai turėti ateityje kitiems kaimynams įbauginti, jog nepažeistų „jo teisių“ kiek nori kieme laikyti automobilių, ir galimai pasipelnyti, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Č. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t. y. jam priteistina 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei M. B. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo M. B. priteisti 300 Eur ( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. Č. naudai.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš kaltinamojo M. B. priteisti 322,73 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 73 ct) civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD laikmenas, esančias byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.