Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir J. K. ieškinį atsakovams I. L., E. V., J. R. ir D. L. dėl bendraturčių nepagrįsto atsisakymo suderinti ir pasirašyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, tretieji asmenys byloje - M. P., V. K., J. Ž., K. L., K. S., I. M., P. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, R. K., I. V., I. K., T. S., J. S., A. Č., T. S., J. S., I. K., I. M.. E. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašė pripažinti jiems J. M., gim. 1953-09-22, ir J. K., gim. 1966-01-03, teisę nustatyta tvarka rengti, derinti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Pušaloto g., sklypo Nr. 58, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0015:271, unikalus Nr. 4400-1497-4391, 2,6977 ha ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „GM. & Co”, be atsakovų I. L., E. V., J. R. ir D. L. sutikimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybėje, notarų biure, VĮ „Registrų centras“. Priteisti iš atsakovų I. L., gim. 1952-06-20, E. V., gim. 1982- 03-02,J. R., gim. 1960-10-30, D. L., gim. 1960-02-28, ieškovų J. M., gim. 1953-09-22, ir J. K., gim. 1966-01-03, naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2019-04-8d. ieškovai patikslino savo reikalavimus kur prašė nustatyta tvarka tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Pušaloto g., sklypo Nr. 58, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0015:271, unikalus Nr. 4400-1497-4391, 2,6977 ha ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „GM. & Co”, be atsakovų I. L., E. V., J. R. ir D. L. sutikimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybėje, notarų biure, VĮ „Registrų centras“.

Nurodė, kad žemės sklypas, esantis Vilniaus mieste, Pušaloto g., sklypo Nr. 58, kadastrinis Nr.0101/0015:271, unikalus Nr. 4400-1497-4391, žemės sklypo plotas 2,6977 ha, priklauso ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrąja nuosavybės teise.

Ieškovai pagal įstatymų reikalavimus yra gavę leidimus ir įvykdę sąlygas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atsidalinti savo nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis padalinant žemės sklypą į tris dalis.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas, gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimas vykdyti projektą, visi bendrasavininkai projektui pritarė ir pasirašė, išskyrus atsakovus I. L., E. V., J. R. ir D. L.. Atsakovai atsisako suderinti ir pasirašyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (t.y. dar 2014 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau 2014-03-03 atsakovė J. R. paprašė tokį prašymą palikti nenarinėtą, o atsakovų E. V. ir I. L. atsisakymą patvirtina notaro liudijimas. Akcentuotina, kad šiuo projektu nėra pažeidžiami jokie atsakovų asmeniniai ar turtiniai interesai, o dėl nepagrįsto atsisakymo pasirašyti minėtame projekte yra stabdomas šio projekto vykdymas. Atsakovų pritarimas ir parašai taip pat bus reikalingi ir tolesnėje projekto vykdymo eigoje.

Ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovų, žemės sklypo bendrasavininkų teises naudoti, valdyti, disponuoti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, atsakovai - žemės sklypo bendraturčiams piktnaudžiaujant savo subjektinėmis teisėmis, neteisėtai ir nepagrįstai nesutinkant suderinti, pasirašyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte.

A. J. R. ir D. L. su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad LR CK 4.80 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nurodė, kad ji paveldėjo įregistruotą dalį žemės sklypo, t.y. 369/107908 dalį žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1497-4391. Palikėjos K. M. nurodyta dalis žemės sklypo buvo įregistruotą nekilnojamojo turto registre remiantis 2018-01-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 49S-20-(14.49.3) pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovas privalėtų įrodyti arba bent nurodyti kam, buvo siunčiami dokumentai, kurios tariamai ji nemotyvuotai nepasirašė.

Iš pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kodėl turi būti pripažinta teisė J. M. ir J. K. nustatyta tvarka rengti, derinti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,6977 ha, formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris, kaip teigia ieškovai yra jau paruoštas.

Formuluodami reikalavimą, ieškovai nurodė rengėją, t.y. UAB „GM.& Co“, bet iš teismui pateiktų dokumentų visiškai neįmanoma suprasti, kuris iš nurodytos įmonės pateiktų dokumentų turi būti vertinamas, kaip projektas. Valstybei atstovaujanti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba nurodyto rengėjo projekto nederino. 2017-09-21 Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)8.30) nurodoma, jog projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tai leidžia spręsti, kad ieškovai pageidauja naujai ruošti pertvarkymo projektą, tačiau pasirenka projekto rengėją, kuris neįgyvendina teisės aktų reikalavimų.

Akivaizdu, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės arba turi būti tikslinamos arba teikiami įrodymai, kurie leistų spręsti, kad ji turiu pagrindą sutikti su projektu, nors jis dar net neparuoštas. Susipažinus su procesiniais dokumentais, bet iš pateiktų dokumentų visiškai neaišku, kodėl turi būti pripažinta teisė J. M. ir J. K. nustatyta tvarka rengti, derinti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,6977 ha, formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris, kaip teigia ieškovai yra jau paruoštas. Akivaizdu, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės arba turi būti tikslinamos arba teikiami įrodymai, kurie leistų spręsti, kad aš turiu pagrindą sutikti su projektu, nors jis dar net neparuoštas.

A. I. L. su ieškovų reikalavimais nesutiko.

Byloje ieškovai pateikė neigiamą tikrinimo aktą, kurio nuspręsta nepritarti Projekto teikimui tvirtinti. Kita vertus atkreiptinas į tikrinimo akto pastabas: ,,Neteikti Projekto tikrinti pakartotinai, neištaisius Akto eilutėje ,,Patikrinimo apibendrinimas“ nurodytų pažeidimų ir pasibaigus planavimo reikalavimų galiojimo terminui“. ,,Viešumo ir derinimo procedūras atlikti Taisyklių nustatyta tvarka“.

Teismo posėdžio metu J. R. iš pradžių buvo sutikusi su ieškovų reikalavimais, tik pateikus ieškinį teisme nurodė kad nesutinka su ieškovų reikalavimais. Atsakovė J. L. buvo informuota apie tai kad bus projektas, kreipėsi matininkas į ją.

Ieškovai gali pradėti rengti projektą be jo, I. L. galėjo būti projektas parengtas, suderintas.

Pagal patikslintą ieškinį prašoma - pripažinti ieškovams teisę nustatyta tvarka tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Pušaloto gatvėje, sklypo Nr. 58, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0015:271, unikalus Nr. 4400­1497­4391, 2,6977 ha ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą 2015-02-19 UAB ,,G.M.& Co“ ir 2019-­01-­04 suderintą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, be atsakovų sutikimo Vilniaus rajono savivaldybėje, notarų biure, VĮ ,,Registrų centras''.

Atsakovas mano, kad teisės pripažinimas negali būti savarankiško proceso dalyku, nes atidalijimo teisė Ieškovams suteikta įstatymu (LR CK 4.80 str.,

Atsakovas nesupranta kaip Ieškovai įsivaizduoja formavimo ir pertvarkymo projekto registravimą notarų biure ir kaip notaras formins sandorį (susitarimą), be visų šalių parašų. Pažymėtina, kad žemės sklypų kadastro duomenys pakeičiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, kuriame nurodomi žemės sklypų savininkai arba valstybinės ar savivaldybių žemės patikėtiniai, perdalytų žemės sklypų plotai ir kiti kadastro duomenys, tokio reikalavimo nėra (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 ,,D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“-80p).

Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 ,,D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 66 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad - parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas .

Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą. Be to, civilinis procesas be kitų principų taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Atsakovas, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, negalėtų tinkamai pasinaudoti teise gintis ir pateikti išsamius atsikirtimus.

Ieškovai nesuformulavo reikalavimo leisti vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant Atsakovų sutikimo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 ,,D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 66 punkte.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai yra priskirtos funkcijos, susijusios su žemės teisiniais santykiais, ir nors nagrinėjamoje byloje Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teikiame detalesnę informaciją, susijusią su Žemės sklypu.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Šiuo tikslu bendraturčiai turi organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kaip matyti iš CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos turinio, įstatymas iš esmės įtvirtina esminį atidalijimo kriterijų - kad natūra dalijant daiktą nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

Teismui pateikiamu atidalijimo Projekto pagrindu turi būti suformuojamas naujas sklypas, atitinkantis žemės sklypams keliamus reikalavimus t.y. pagal atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, Žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurie taikomi suformuojant iš bendrosios nuosavybės atidalintus žemės sklypus, įtvirtintus reikalavimus.

Akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, o 3 dalyje reglamentuota, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 12 punktą, projektų rengimo organizatorius miestų ir miestelių teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo atidalijimo pagal Projektą ir Projekto atitikimo aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimams bei tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako derinti Projektą, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovė J. R. būtų ieškovų informuota apie Projekto sprendinius, priešingai nei atsakovai I. L. ir E. V., kuriems kaip nurodo ieškovai, Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. išsiuntė ieškovo J. K. pranešimus apie rengiamą Projektą, be to, svarbu atsižvelgti j Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016-08-03 raštą Nr. A51-58901/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Projektą galės tvirtinti tik esant visų bendraturčių rašytiniam sutikimui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta pagal kokį projektą bus vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis 16920 kv. m ploto žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos, 369 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso K. M., 509,75 kv. m ploto (2039/107908) Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso K. S., 69,75 kv. m ploto (279/107908) Žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso M. P. (M. P.) ir O. P., 69,75 kv. m ploto (279/107908) Žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. M. ir I. M. (I. M.), 69, 75 kv. m ploto (279/107908) Žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso K. L. ir E. L. (E. L.)^ 3553 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. M., 500 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso I. K., 515 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. Č., 515 kv. m ploto Žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso T. S. ir J. S., 515 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso I. V., 515 kv. m ploto Žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovui J. K. ir R. K., 1000 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei J. R., 88 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. L., 80 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso S. L., 625 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. V., 196 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso M. P. (M. P.), 196 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K., 1395 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso J. Ž., 1395 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso K. L., 392 kv. m ploto Žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso I. M.

Nustatyta , kad ieškovų iniciatyva vykdomas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas atidalinti nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalis, padalinant Žemės sklypą į tris dalis.

Ieškovai nurodo, kad atsakovai I. L., E. V. ir J. R. nepagrįstai atsisako suderinti ir pasirašyti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, nenurodydami jokių argumentų, pagrindžiančių tokio nesutikimo teisėtumą.

Vilniaus miesto skyrius 2013-01-17 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-53 „Dėl plano rengimo“ informavo ieškovę J. M., kad vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių būtų rengiamas Žemės sklypo planas, padalinant Žemės sklypą į tris žemės sklypus.

T. S., J. S., I. V., R. K., A. C., I. K., J. R. 2014-02-18 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu (reg. Nr. A647-326/14) organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas Žemės sklypo atidalijimas, tačiau vėliau J. R. 2014-03-03 kreipėsi su prašymu j Vilniaus miesto savivaldybę prašydama jos ankstesnį prašymą palikti nenagrinėtą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017-01-27 raštu Nr. A51-4153/17(2.14.2.12-MP8) „Dėl reikalavimų žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0015:0271) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 49SDŽ-214-(14.49.22.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė Projekto rengimo reikalavimus.

I. J. K. 2017-05-03 Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. 49GF-1948) suderinti Projektą. Vilniaus miesto skyrius 2017-05-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (14.49.104.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ derino Projektą.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl Žemės sklypo atidalijimo pagal Projektą ir Projekto atitikimo aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimams bei tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako derinti Projektą, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad atsakovė J. R. būtų ieškovų informuota apie Projekto sprendinius, priešingai nei atsakovai I. L. ir E. V., kuriems kaip nurodo ieškovai, Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. išsiuntė ieškovo J. K. pranešimus apie rengiamą Projektą, be to, svarbu atsižvelgti j Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2016-08-03 raštą Nr. A51-58901/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Projektą galės tvirtinti tik esant visų bendraturčių rašytiniam sutikimui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta pagal kokį projektą bus vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas.

Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Šiuo tikslu bendraturčiai turi organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės) nustatytų reikalavimų.

Taisyklių 8straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų arba žemės sklypų pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja ir finansuoja pertvarkant privačios žemės sklypus – privačios žemės savininkai;

Taisyklių 12 straipsnyje nustatyta kad planavimo organizatorius Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui pateiktą formą apskrities viršininko vardu pagal žemės buvimo vietą paduoda prašymą leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Prie prašymo pridedamos numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų apie žemės sklypų teisinį įregistravimą kopijos. Tais atvejais, kai planavimo organizatorius yra apskrities viršininkas, jam priėmus sprendimą rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Žemėtvarkos skyrius kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl sąlygų rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Planavimo organizatoriaus prašymą apskrities viršininkas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų ir išduoti Taisyklių 2 priede nustatytos formos Leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą

Taisyklių 14straipsnyje nustatyta, kad gavęs apskrities viršininko Leidimą, planavimo organizatorius Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (2004, Nr. 83-3028) nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl sąlygų rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Planavimo organizatorius, gavęs projekto rengimo sąlygas, su šių Taisyklių 9 punkte nurodytu asmeniu sudaro sutartį rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą

Taisyklių 18straipsnyje nustatyta, kad projekto rengėjas žemės sklypus formuoja arba pertvarko vadovaudamasis planavimo organizatoriaus pageidavimais, jeigu jie neprieštarauja apskrities viršininko išduotame Leidime nurodytoms planavimo sąlygoms ir metodiniams reikalavimams, išdėstytiems šių Taisyklių 18–35 punktuose.

Taisyklių 34 straipsnyje nustatyta, kad formuojami mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,04 ha ir ne didesni kaip 0,12 ha, o kai žemės sklypas formuojamas prie esamo žemės sklypo prijungiant šio sklypo savininko pageidaujamą pirkti valstybinę žemę – ne didesni kaip 0,16 ha bendro ploto.

39. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylą sudaro:

39.1. grafinė dalis – projekto sprendinių brėžinys;

39.2. tekstinė dalis – projekto aiškinamasis raštas;

39.3. procedūrų dokumentai – apskrities viršininko leidimas rengti žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo sąlygos, sutarties tarp planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo kopija (jei sutarties šalys neprieštarauja), sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, dokumentai apie projekto viešą svarstymą, derinimą, patikrinimą ir kt.

Taisyklių 41 straipsnyje nustatyta, kad supaprastinta tvarka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai svarstomi su žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkais, kurių žemės sklypai ribojasi su planuojama teritorija, laikantis šių reikalavimų-planavimo organizatorius parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ir dokumentus, įrodančius, kad besiribojančių su planuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkai buvo supažindinti su projekto sprendiniais (brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos, teikia derinančioms institucijoms. Suderintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas teikiamas teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms dėl projekto tvirtinimo tikslingumo pateikti.

Taisyklių 47 straipsnyje nustatyta, kad parengtas projektas suderinamas su:

47.1. savivaldybės vyriausiuoju architektu;

47.2. Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos regioniniu departamentu – jeigu projektas rengiamas saugomose teritorijose arba yra miško žemėje;

47.3. Vidaus reikalų ministerija – jeigu projektas rengiamas pasienio ruože;

47.4. Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniu padaliniu – jeigu projektas rengiamas kultūros paveldo teritorijoje;

47.5. kitomis institucijomis – jeigu tai nurodyta išduotose sąlygose rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą.

Taisyklių 50straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypų ribos laikomos suderintomis, kai yra derinimo įrašas projekto sprendinių brėžinyje arba teigiamas raštiškas atsakymas. Ginčus, kilusius derinant projektą, nagrinėja Žemės tvarkymo departamentas, atliekantis valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu (Taisyklių 50straipsnis).

Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Žemėtvarkos skyrius jį ne vėliau kaip per 15 dienų įregistruoja savivaldybės administracijos tvarkomame Teritorijų planavimo dokumentų registre Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 729 (Žin., 1996, Nr. 60-1417), nustatyta tvarka. (taisyklių 52straipsnis).

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų.

Ieškovai nurodė, kad atsakovai, nesutikdami pasirašyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių tokio nesutikimo teisėtumą, jie nurodo atlikę visus būtinus, teisėtus, galimus veiksmus, teikė Atsakovams pagrįstus ir motyvuotus prašymus, atliko kitus veiksmus, kuriuos privalėtų atlikti protingas ir sąžiningas bendraturtis siekdama tinkamai realizuoti savo ir kitų bendraturčių teises naudoti, disponuoti jiems priklausančiu turtu.

Su tuo negalima sutikti. Pirminis ieškovų reikalavimas buvo pripažinti ieškovams teisę nustatyta tvarka rengti, derinti, tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Pušaloto g., sklypo Nr. 58, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0015:271, unikalus Nr. 4400-1497-4391, 2,6977 ha ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „GM. & Co”, be atsakovų sutikimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybėje, notarų biure, VĮ „Registrų centras

Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai tikslino savo reikalavimus dėl besikeičiančių bendraturčių ryšius su žemės sklypo dalių paveldėjimu, netikslaus žemės sklypo savininkų nurodymo ieškinyje, nepateikus žemės sklypo projekto su visais priedais su NŽT žemės valdos projekto 2019-01-04 patikrinimo aktu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte esančiame 2018-12-07 laikraštyje „Lietuvos žinios“ skelbime nurodoma kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę turimų žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus.

Be to ir 2014-02-18 prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, kurio tikslas: atidalijimas, t.y. atidalinti savo sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, gauti atskirą kadastrinį sklypo numerį.

LR CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų.

Pagal parengta formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovas J. K. lieka bendraturčių naujai formuojame žemės sklype Nr.2 su Jelena ir T. S., I. K. ir kt.

Ieškovui priklauso turtinė teisė į 168 kv.m ploto žemės sklypo dalį, kuri negali būti suformuota kaip atskiras savarankiškas žemės sklypas..

Minimalus žemės sklypo plotas turi būti parenkamas pagal esamus statinius ir tai teritorijai taikomą užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius. 168 kv.m ploto žemės sklypo dalis negali būti suformuota kaip atskiras savarankiškas žemės sklypas.

2019-04-8d. ieškovai patikslino savo reikalavimus kur prašė nustatyta tvarka tvirtinti ir registruoti žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Pušaloto g., sklypo Nr. 58, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0015:271, unikalus Nr. 4400-1497-4391, 2,6977 ha ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą UAB „GM. & Co”, be atsakovų I. L., E. V., J. R. ir D. L. sutikimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybėje, notarų biure, VĮ „Registrų centras“.

Atsakovų atstovai pagrįstai nurodė, kad pagal pirminiame ieškinyje nurodytus reikalavimus nereikėjo atsakovų sutikimo pradėti rengti, rengti, derinti ir tai, kad pirminiame ieškinyje buvo neįvardintas projektas, kada rengtas. Tam kad atidalinti žemės sklypą turi būti parengtas tinkamas projektas.

Liudytojas A. J. taip pat nurodė, kad jis pagal ieškovų prašymą rengė žemės sklypo atidalinimo projektą. Projekto kai kurie bendrasavininkai nepasirašė. Projekto rengimo eigoje visų bendraturčių sutikimas rengti būtent tokį projektą nėra būtinas.

2017-09-21 patikrinimo akte nurodyta kad pateiktas projektas negalėjo būti tvirtinamas tačiau dėl aplinkybių nepriklausančių nuo atsakovų.

Tik 2019-01-04 buvo gauta NŽT išvada, kuri buvo pateikta į bylą 2019-01-16d., nuo tada ieškovai įgytų teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų dalių atidalinimą.

Teismas daro išvadą, kad ieškovų pirminis ir patikslintas reikalavimai yra neaiškūs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad privaloma tiksliai suformuoti dalyką ir pagrindą, to nepadarius yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimas (LAT civ. Byla Nr. 3K-241/2013). nutartis).

Iš to darytina išvada, kad ieškovų reikalavimai, tokie kokie yra suformuluoti negali būti patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi atmetus ieškovų reikalavimus atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

A. J. R. ir D. L. išlaidos advokatės pagalbai apmokėti sudaro 800 Eur, atsakovo I. L. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 950 Eur.

Atmetus ieškinį pagal CPK 92straipsniu iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos, kurios sudaro 299,29 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 294 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. M., gim. 1953-09-22, ir J. K., gim. 1966-01-03, solidariai atsakovų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų J. M., gim. 1953-09-22, ir J. K., gim. 1966-01-03, solidariai atsakovo I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų J. M., gim. 1953-09-22, ir J. K., gim. 1966-01-03, solidariai į Valstybės biudžetą 299,29 Eur pašto išlaidų. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.