Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 26 d., vakare, po 19 val., tikslesnis laikas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytas, 55-ame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia smogęs savo motinai J. Š. smūgius į veidą, kairę plaštaką ir smūgį į pilvo sritį padarė tokius sužalojimus: žarnų pasaito plyšimą, kraujosruvą pilvo sienelėje, kraujosruvas dešinės akies vokų išorėje, kaktos poodyje, smakro kairėje, apatinės lūpos gleivinėje, kairės plaštakos ištiesinamajame paviršiuje. Nuo žarnų pasaito plyšimo, išsivysčius nukraujavimui į pilvo ruimą J. Š. 2005 m. kovo 26 d., apie 21 val., mirė, t.y. šiais veiksmais T. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie nurodė tik tas aplinkybes, kurios buvo iki įvykio, tačiau pačio nusikaltimo nė vienas iš liudytojų nematė. Teigia, jog liudytojų parodymuose yra daug spėlionių bei neaiškumų, be to, pabrėžia, kad ne visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat tvirtina, kad teismo posėdžio metu prokuroras nepateikė nė vieno klausimo nei jam, nei liudytojams. Apelianto manymu, byla buvo nagrinėjama skubotai ir atmestinai. Neigia savo kaltę dėl nukentėjusiosios J. Š. mirties ir mano, jog paskirta bausmė yra per griežta.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašė skundą patenkinti.

Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų matyti, kad T. Š. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau ginčydamas faktines bylos aplinkybes, nurodo sudavęs tik vieną smūgį. Taip pat prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Su tokiu apelianto prašymu kolegija nesutinka ir štai dėl ko:

Iš byloje esančių duomenų, t.y. liudytojų V. K. , J. Š. , A. N. parodymų matyti, kad T. Š. mušdavo savo motiną ir anksčiau, kuri buvo ne kartą jo sužalota, ir grasino ją nužudyti. Tos aplinkybės liudytojams yra žinomos iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų. Tai, kad įvykio vakarą T. Š. vėl smurtavo motinos, kuri šaukėsi pagalbos, atžvilgiu, patvirtino liudytojas D. K. . Kadangi pats nuteistasis pripažino, jog sumušęs motiną išėjo iš namų ir duris užrakino, o grįžęs vėl jas atsirakino, todėl teismo išvada, jog J. Š. negalėjo nužudyti kiti asmenys, yra pagrįsta. Nors nuteistasis pripažįsta sudavęs vieną smūgį, tačiau faktiniai bylos duomenys rodo, kad jų buvo suduota daugiau, nes nuo smūgio į pilvo sritį plyšo žarnų pasaitas ir, išsivysčius nukraujavimui, J. Š. mirė. Taigi T. Š. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamas įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. sankcija numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Apeliantui paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą ir pavojingumą visuomenei, pasekmes (atimta motinos gyvybė), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – girtumą bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta bausmė nelaikytina per griežta bei nešvelnintina. Apygardos teismas, skirdamas T. Š. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Apelianto T. Š. skundo argumentas, jog byla buvo nagrinėjama skubotai ir atmestinai yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas sutiko bylą nagrinėti iš esmės, o posėdžio metu nepareiškė prašymų papildyti įrodymų tyrimą (b.l. 183-184; 187). Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojų parodymuose yra daug spėlionių ir neaiškumų, teisminio nagrinėjimo metu apklausti ne visi liudytojai, be to, prokuroras nepateikė nė vieno klausimo nei jam, nei liudytojams. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir skirdamas 13 metų laisvės atėmimo bausmę, rėmėsi tais įrodymais, kurie neginčijamai įrodo apelianto kaltę, t.y. iš dalies paties nuteistojo duotais parodymais, taip pat liudytojų A. N. , V. K. , D. K. , S. L. , J. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Šie bei kiti liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnų (liudytoją D. K. apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas), jų parodymai patikrinti ir teisiamojo posėdžio metu, o ta aplinkybė, kad prokuroras nepateikė nuteistajam ar kitiems proceso dalyviams klausimų, nereiškia, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atmestinai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo nuteistajam T. Š. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausme, todėl dar labiau švelninti nuteistajam nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.