- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-14
- Bylos Nr.
- N-575-443-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas 2005 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį L. G. , kuriame nurodė, kad L. G. 2005 m. rugpjūčio mėnesį (tiksli diena ir valanda nenustatyta), J. K. ir V. V. priklausančios fermos dalyje, lubose tyčia išmušė apie l metro skersmens skylę, tuo padarė 100 litų materialinę žalą.
L. G. policijos pareigūnui paaiškino, kad skylė lubose buvo išmušta nuo kolūkio laikų, jis šio veiksmo neatlikęs (b.l. 10).
Šilalės rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimu nutarė L. G. nubausti pagal ATPK 50³ straipsnį įspėjimu. Teismas nurodė, kad L. G. 2005 m. rugpjūčio mėnesį (tikslesnis laikas nenustatytas), Šilalės rajono Beržės kaime, J. K. ir V. V. priklausančios fermos dalyje, lubose tyčia išmušė apie l metro skersmens skylę, tuo padarė 100 litų materialinę žalą. Taip pat teismas nurodė, kad „L. G. kaltė įrodyta administracinėje byloje surinkta medžiaga. Veiksmai atitinka ATPK 50³ straipsnį. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes“.
Šalies argumentai
L. G. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti. Kaip turėtų būti tęsiamas bylos procesas, panaikinus skundžiamą nutarimą, apeliantas nenurodė. L. G. teigia, kad jis nebuvo supažindintas su kaltinimu. Kai jis nupirko fermą 2001 m. sausio 29 d., lubose buvo skylės ties kiekvienu gyvulių gardu. Skylės yra reikalingos, kad išgaruotų susikaupęs amoniakas, taip pat – įmesti šiaudams kraikui. Apeliantas nurodo, kad J. K. teigia, jog skylė yra išmušta 2005 m. rugsėjo mėnesį, ir jis kreikė bulius. Apeliantas teigia, kad toje vietoje, kuri priklauso J. K. , savo bulių nebelaikė nuo 2005 m. rugpjūčio 2 d., nes galvijus pardavė ir tą patvirtina dokumentai. Apeliantas teigia, kad skylių lubose nedaužė, nes jo gyvulių 2005 m. rugsėjo mėn. jau nebebuvo ir neliko jokio tikslo kreikti tuščią gardą. J. K. už savo 6 procentų fermos dalį iš jo reikalauja didelių pinigų ir visaip jį šmeižia. Kad fermos lubose skylės buvo jau seniai, gali patvirtinti V. L. ir A. G. .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. <...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus (Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1994 m. balandžio 19 d., § 61). Europos Žmogaus Teisių Teismas plėtodamas doktriną vėliau nagrinėtose bylose, papildomai nurodė, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia, pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisine doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinant bylos aplinkybes (Hiro Balani prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., § 27; Ruiz Torija prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., § 29; Suominen prieš Suomiją, 2003 m. liepos 1 d., § 34 ir kt.)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra pažymėjęs, kad teismų sprendimai administracinėse bylose turi būti tinkamai motyvuojami. Būtinybė tinkamai motyvuoti teismo dokumentus yra daug kartų nurodyta ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, ir tokio motyvavimo pagrindiniai principai jau buvo išdėstyti iki administracinių teismų susikūrimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).
Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Motyvuoti teismų sprendimai leidžia žmonėms numatyti galimus teismo sprendimus ir tokiu būdu užtikrinti teisinio aiškumo bei tikrumo principus. Tokie teismo sprendimai sudaro prielaidas suvienodinti teismų praktiką, užtikrinti, kad visi teismai vienodai suprastų ir aiškintų teisės normas. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.
Dažnai bylose yra pateikiami konkuruojantys argumentai ir prieštaringi įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teismas priimdamas sprendimus vykdo teisingumą, kurio vienas aspektų yra tai, kad teismui priimant ar atmetant argumentus bei įrodymus, vertybės yra išdėstomos tam tikra hierarchija. Motyvuoti teismų sprendimai visuomenei padeda suvokti, kokias vertybes ir kokiu mastu gina teismas.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į aukščiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
L. G. gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo pažeidus ATPK teigė, kad skylė fermos lubose buvo išmušta nuo kolūkio laikų, jis šio veiksmo neatlikęs. Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarime nėra jokių argumentų, kodėl teismas atmetė L. G. paaiškinimus, kurie yra įrodymai byloje (ATPK 256 str. 2 d.). Byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus ir vadovaujasi kitais. Teismo nutarime esami teiginiai gali būti vertinami kaip išvados. Bet teisinių argumentų, iš kurių šios išvados padarytos, nutarime nėra. Taigi skundžiamas nutarimas yra surašytas pažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalį, jis yra be motyvų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą patenkinti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.