Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2105-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
1S-2105-485/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
N. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. 1S-2105-485/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo N. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. skirta 12 m. laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2007-03-30 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-23 nuosprendžiu, ir Šiaulių apygardos teismo 2007-07-03 nuosprendžiu, subendrintos, skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2006-07-19, bausmės pabaiga­ – 2017-01-23.

Komisijos 2014-10-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti N. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. J. lygtinį paleidimą tvirtinti atsisakė, konstatuodamas, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam, kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, dar esant neatliktai pakankamai didelei bausmės daliai, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Teismas nurodė, kad nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos jis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis N. J. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo nutartyje atkartojami bylos duomenys paverčia nutartį tam tikra nuosprendžio forma, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d. nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Teismas vertina nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kas rodo, kad nori jį nuteisti antrą kartą, tačiau nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę.

Skunde teigiama, kad nuteistasis yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, yra net tris kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, kritiškai vertina kvaišalus, išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl jo teikimas visiškai atitinka formalų pagrindą, ką patvirtino ir Komisija priimdama nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Pabrėžiama, kad teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo ir motyvuodamas komisijos nutarimą kaip nepakankamai pagrįstą, faktiškai diskredituoja Komisijos kompetenciją.

Nuteitasis skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijai Nr. R (99) 22.

Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo N. J. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, N. J. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas N. J. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, t.y. už nužudymą iš savanaudiškų paskatų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau toks nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 56 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis teisme kaltės nepripažino, kaltės jausmas negilus, nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, linkęs savo vaidmenį sumenkinti; nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, nes linkęs greitai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra lėšų tvarkymas ir pajamos (teismo sprendimu turi priteistą civilinį ieškinį); mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas); gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje); nuostatos; darbinės patirties stoka.

Nuteistasis skunde nurodo teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių su artimaisiais palaikymas, ketinimas dirbti, galimybė įsidarbinti, kritiška nuostata į kvaišalus, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir pagalbos iš aplinkinių priėmimas, bei tai kad jis atlikęs didžiąją dalį bausmės, tačiau padarytų veikų pavojingumas ir sunkumas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog N. J. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Sutinkama su skundo argumentu, jog atlikta bausmės dalis yra tikrai nemaža, tačiau lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme (3 kartus paskatintas), tačiau šiuo atveju jos nustatytų esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neatsveria.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistojo skunde nurodytos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos taip pat nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika