- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- ATP-199-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-03-03029-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimu G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį 5 Eur bauda; pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį - 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį - 90 Eur bauda. Paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
G. K. administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2015 m. spalio 30 d. 20.30 val. būdamas girtas, nustatytas 0,29 promilių girtumo mėginys, ties (duomenys neskelbtini), iškeikė necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus Ž. S. ir G. N., trukdė jiems įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimą, įspėjus nutraukti neteisėtą veiklą, toliau keikė policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą.
Be to, G. K. 2015 m. spalio 30 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini),valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti girtumo laipsnį, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
G. K. apeliaciniu skundu ginčija Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimą ir prašo:
1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
2) paskirti byloje teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar veikos padarymo metu jis buvo pakaltinamumo būsenoje;
3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimą dalyje, kuria jis nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti;
4) panaikinti nuobaudų subendrinimą pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų nepadarė. Skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją.
Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad jis būtų pažeidęs kokius nors KET reikalavimus, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis būtų vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, ir vengė pasitikrinti neblaivumo laipsnį. Nurodo, kad automobilio neblaivus nevairavo, o alkoholio išgėrė po to, kai automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir nuėjęs į parduotuvę nusipirko brendžio. Kadangi automobilyje buvo pamiršęs cigaretes, jis sugrįžo į automobilį, jame išgėrė brendžio ir ėjo namo. Tačiau kažkokios merginos iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį nepagrįstai apkaltino vairavus transporto priemonę esant neblaiviam. Jis vykdė jų reikalavimą ir bandė alkotesterio pakalba pasitikrinti blaivumą, tačiau aparatas neveikė. Jis prašė nuvežti pas gydytojus, kad būtų paimtas jo kraujo mėginys. Susinervinęs gal ką pasakė pareigūnams, po to jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur vėl tikrinosi neblaivumą.
Teigia, kad policijos pareigūnus iškvietusios merginos negalėjo pajusti nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, nes pokalbio metu jis sėdėjo automobilyje, o merginos stovėjo prie jo. Be to, teikdamos paaiškinimus, jos nebuvo užsiminusios, kad jis po automobilio pastatymo buvo nuėjęs į parduotuvę, ką patvirtino teigdamos parodymus teisme. Todėl jų parodymai neturėtų būti suabsoliutinti. Be to, abi šios liudytojos patvirtino, kad po to, kai jis grįžo iš parduotuvės, automobiliu nevažiavo. Aplinkybę, kad automobilį vairavo blaivus patvirtina ir jo namo parvežtas bendradarbis G. J.. Teismas nenustatė, kad šis liudytojas davė melagingus parodymus, todėl teismo išvados, kad šio liudytojo parodymai yra nepatikimi ar kad jis (apeliantas) galėjo vartoti alkoholį po to, kai išsiskyrė su G. J., yra paremtos prielaidomis.
Skunde nurodo, kad netinkamam elgesiui galėjo turėti įtakos jo persirgtos ligos, tačiau teismas jo paaiškinimus vertino kritiškai kaip bandymą išvengti atsakomybės. Pabrėžia, kad jokie norminiai aktai nedraudžia gerti alkoholį stovinčiame automobilyje, todėl jo veiksmai neturėtų būti vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas. Nors liudytojas G. N. patvirtino matęs automobilyje brendžio butelį, bet jo neapžiūrėjo. Kadangi policijos pareigūnai nepatikrino daiktų, buvusių automobilyje, tad nėra paneigta jo versija, kad alkoholis buvo vartotas ne vairavimo metu, o pastačius automobilį.
Pabrėžia, kad teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, o išvadas grindė ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą, o prielaidomis ir savo samprotavimais. Nurodo, kad teismas išvadą apie vartotą alkoholį padarė atsižvelgęs į jo tolimesnius veiksmus – išėjimu namo, nors jokios pareigos pasilikti prie automobilio jis neturėjo. Tai, kad liudytojoms pasirodė jog jo automobilis aikštelėje pastatytas netinkamai ir trukdė kitiems vairuotojams išvažiuoti neduoda pagrindo išvadai, kad jis iš tikrųjų trukdė eismui, nes tokių duomenų nėra. Aikštelėje, kur buvo paliktas automobilis, nėra jokių asfalto dangos žymėjimų – linijų ženklų, iš jos išvažiuoti galima per tris išvažiavimus. Tvirtina, kad teismo išvados prieštaringos, o prielaida, kad jis pavartojęs alkoholio būtų kažkur važiavęs, nes automobilį paliko netinkamai pastatęs, nėra paremta jokiais bylos duomenimis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde aiškina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pabrėžia, kad jis neprivalėjo, eidamas pėsčiomis namo ir nepažeisdamas viešosios tvarkos, nedarydamas kitų teisės pažeidimų, tikrintis neblaivumo laipsnio ir pateikti savo vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnų buvo sulaikytas prie pat savo namo laiptinės, o ne vairuodamas automobilį. Kai galiojantis teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pareigą pasitikrinti neblaivumą nustato tik vairuotojams.
Apeliantas taip pat ginčija neblaivumo tikrinimo procedūrą. Tvirtina, kad alkotesteriu du kartus bandė tikrintis neblaivumą, bet šis aparatas neveikė, po ko prašė jį vežti į gydymo įstaigą, tačiau į šį jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Šias aplinkybes patvirtina garso įrašas. Nėra nustatyta, kad jis tyčia neteisingai naudojosi aparatu ar kitaip sąmoningai būtų vengęs pasitikrinti neblaivumą. Jo sutikimą patvirtina ir tai, kad neblaivumą jis pasitikrino policijos įstaigoje. Atkreipia mėnesį, kad negali laikyti asmens vengiančiu pasitikrinti neblaivumą tais atvejais, kai neblaivumas vis tik nustatomas.
Nurodo, kad jo elgesys bendraujant su policijos pareigūnais kelia pagrįstų abejonių ar jis įvykio metu buvo pakaltinamumo būsenoje. Prašo atkreipti dėmesį, kad jis turi neįgalumą, kuris tiesiogiai susijęs su smegenų veikla, todėl sutinka, kad dėl veikos, numatytos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, jam turėtų būti paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir jo psichinę būklę ištirtų specialistai psichiatrai. Kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties dėl kaltinimo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas šioje dalyje, o byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su G. K. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimo panaikinimo. Mano, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į skundą su skunde dėstomais reikalavimais nesutinka, juos prašo vertinti kaip siekį išvengti skiriamos administracinės nuobaudos, G. K. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas G. K., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių yra nubaustas, o jo keliama versija, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės ar, kad teismas daromas išvadas grindė prielaidomis ar prieštaringais duomenimis, kas nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize bei įvertinimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį. Dėl nubaudimo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį G. K. savo kaltės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde buvo išreiškęs prašymą paskirti tyrimą dėl jo gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Šis jo prašymas buvo tenkintas iš dalies ir apeliacinėje instancijoje, atlikus specialų tyrimą, nustatyta, jog G. K. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo psichiatras ekspertas savo išvadoje konstatavo, kad G. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, bei tai, kad apeliantas jokių savarankiškų reikalavimų dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, išskyrus jo psichinės būsenos ir gebėjimo valdyti savo veiksmus vertinimo, nėra išreiškęs, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio pažeidimo nepasisako.
G. K. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, pirmos instancijos teismui konstatavus, jog jis vengė neblaivumo patikrinimo ir nepateikė reikalaujamų dokumentų. Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada, akcentuodamas, jog pareigūnai neturėjo teisės nei reikalauti tikrintis neblaivumą, nei pateikti vairuotojo pažymėjimo. Tokią savo poziciją grįsdamas aplinkybe, kad jis pareigūnų patikrinimo metu transporto priemonės nevairavo.
Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog policijos pareigūnams vykdant savo įgaliojimus, G. K. turėjo pareigą paklusti jų teisėtiems reikalavimams ir pasitikrinti blaivumą bei pateikti reikalaujamus dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl liudytojų pranešusių apie galimą pažeidimą nepatikimumo, policijos pareigūnų veiksmų nepagrįstumo (kai šie jam, einančiam gatve netoli savo namų, reikalavo tikrintis neblaivumą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą) aukštesnės instancijos teismo vertinimu nėra pakankami tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuoti.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K., tiek liudytojais apklaustų apie galimą pažeidimą pranešusių K. V., E. S. parodymus, taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų Ž. S. ir G. N. duotus parodymus, administracinio teisės pažeidimo byloje esančią rašytinę medžiagą, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš šių įrodymų grindė savo išvadas, o kuriuos atmetė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirminę informaciją apie galimą pažeidimą pateikė dvi liudytojos K. V. ir E. S.. Priešingai, nei G. K. nurodo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visiškai pagrįstai daromas išvadas grindė būtent šių liudytojų parodymais. Abi liudytojos nuosekliai ir išsamiai išdėstė jų matytas įvykio aplinkybes, kas iš esmės atitinka ir policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą Ž. S. ir G. N. parodymus, kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat ir policijos pareigūnų pateiktame garso įraše užfiksuotais duomenimis, nustatytas faktines bylos aplinkybes.
G. K. tvirtina, kad automobilio neblaivus nevairavo, o pasistatęs jį parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko brendžio, ir grįžęs į automobilį dėl danties skausmo brendžio išgėrė. Apeliantas nurodo, kad prie jo priėjo kažkokios merginos ir nepagrįstai apkaltino jį vairavus esant neblaiviam. Jam išlipus iš automobilio ir einant link namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie reikalavo tikrintis neblaivumą ir pateikti dokumentus. Apelianto nuomone, jis pareigos tikrintis neblaivumo ir pateikti dokumentus neturėjo, nes tuo metu automobilio nevairavo.
Tokie apelianto parodymai yra paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis. Liudytojos K. V. ir E. S. nuo pat pažeidimo forminimo pradžios, taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad G. K. elgesys sukėlė įtarimų – jos pamanė, kad šis asmuo automobilį vairuoja, galimai būdamas neblaivus. Liudytojos teigė, kad apelianto vairuojamas automobilis važiavo paskui jų automobilį, įsukus į parduotuvės aikštelę, G. K. pastatė automobilį taip, kad užblokavo kelią kitiems automobiliams, galiausiai išlipo iš jo ir svirduliuodamas nuėjo į parduotuvę; grįžęs iš parduotuvės įsėdo į automobilį, užvedė automobilio variklį ir jau norėjo važiuoti, tačiau liudytojos, iškart priėjusios prie jo, ėmė priekaištauti dėl vairavimo esant neblaiviam. Tiek K. V., tiek E. S. patvirtino, kad G. K. atidarius dureles pasklido alkoholio kvapas, jis neigė neblaivumą, sakė važiuos iki netoliese esančių namų. Todėl liudytojos iškvietė policijos pareigūnus, kurie pagal liudytojų parodymus netrukus sulaikė jau gatve einantį G. K.. Liudytojos nematė, kad G. K. būtų gėręs alkoholį automobilyje, nes jos priėjo iškart, kai tik G. K. atėjęs iš parduotuvės įsėdo į automobilį ir užvedė automobilio variklį.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. S. patvirtino, kad su kolega G. N. atvyko į įvykio vietą, jį su kolega pasitiko K. V. ir E. S., kurios nurodė, kad asmuo, kuris jų įtarimu, vairavo būdamas neblaivus, iš įvykio vietos pasišalino ir stovi kitoje gatvės pusėje. Liudytojas teigė, jog sulaikius G. K., jis neigė neblaivumą, atsisakė tikrintis, galiausiai ėmė elgtis agresyviai, rėkavo, triukšmavo, daužė tarnybinio automobilio pertvarą. G. K. savo nerakintą automobilį buvo palikęs taip, kad jis kliudė kitų automobilių judėjimui. Liudytojas G. N. parodė, kad einant prie G. K., šis ėmė bėgti, atsisakė tikrintis neblaivumą, pateikti dokumentus, rėkavo, įžeidinėjo pareigūnus. Liudytojas matė G. K. automobilyje butelį brendžio bei patvirtino, kad buvo matyti, kad butelis prieš tai nebuvo atidarytas, nes banderolė buvo nepažeista.
Liudytojais apklaustų K. V., E. S., Ž. S. ir G. N. vieni kitus papildantys ir patvirtinantys parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padarytų administracinių teisės pažeidimų vaizdą, todėl abejoti šių parodymų patikimumu ir jais nesiremti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pagrindo. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, visiškai sutampa tarpusavyje ir su teismui pateiktame garso įraše užfiksuotais duomenimis. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad G. K. su minėtais liudytojais iki šio įvykio būtų pažįstamas, ar juos sietų konfliktiški santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl minėtų liudytojų parodymų nepatikimumo yra nepagrįsti.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis įvykio metu pareigūnų darytas garso įrašas (1 t., b. l. 134-135) akivaizdžiai patvirtina, kad G. K. buvo nurodyta tikrintis neblaivumą net kelis kartus. Tačiau jis kategoriškai tai daryti atsisakė, taip pat atsisakė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Apeliaciniame skunde dėstomas pareigūnų pokalbio su kolega interpretavimas, kad garso įraše pareigūnas, konsultuodamasis dėl protokolo pildymo su kitu pareigūnu, nurodo, kad pažeidėjas „nieko neįpūtė“, kas apelianto vertinimu rodo, kad visgi apeliantas tikrinosi neblaivumą, yra vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Garso įrašas patvirtina ir tai, kad G. K., aiškindamas aptariamo įvykio aplinkybes, nėra nuoseklus. Garso įraše girdėti kaip jis tvirtina, kad automobiliu apskritai nei tądien, nei tą savaitę nevažiavo, dėl automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo, o į automobilį įlipo tenorėdamas pasiimti cigaretes, pažeidimo forminimo metu paaiškinimus raštu teikti atsisakė. Pirmojo teismo posėdžio (1 t., b. l.67) metu G. K. nenurodė apie tai, kad alkoholį vartojo išėjęs iš parduotuvės, tokią versija buvo išsakyta antrojo teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 120), nors kaip minėta, alkoholio vartojimo automobilyje, G. K. grįžus iš parduotuvės, fakto nepatvirtino prie jo priėjusios K. V. ir E. S.. Dėl skunde išsakomos neblaivumo tikrinimo procedūros pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visiškai jokių duomenų, jog iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo apeliantas būtų sutikęs tikrintis blaivumą ar, kad būtų sugedusi tam skirta įranga, nėra. Šias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir garso įrašas. Aplinkybė, kad G. K. neblaivumas buvo patikrintas jau po pažeidimo įforminimo, nešalina G. K. kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Nustatyta, kad pažeidimas fiksuotas apie 20 val. 30 min., o neblaivumą G. K. sutiko pasitikrinti policijos komisariate - 22 val. 8 min. (1 t., b. l. 8), t. y. po to, kai jam buvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas (1 t., b.l. 9) ir praėjus daugiau nei pusantros valandos.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas, kuriame nurodoma, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad jis neturėjo pareigos tikrintis blaivumą, kadangi policijos pareigūnams pareiškus šį reikalavimą, jis transporto priemonės nevairavo, o pareigūnai patys šios aplinkybės nematė. Tačiau šie argumentai, pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste, nepaneigia G. K. pareigos paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. Reikalavimą pasitikrinti neblaivumą pareigūnai pareiškė, atvykę į įvykio vietą, po to, kai apeliantas savo automobiliu atvažiavo prekybos centro aikštelę, nuėjo į parduotuvę, pagrįžęs įsėdo į automobilį, užvedė jo variklį, o liudytojos įtariusios jį esant neblaiviam, neleido jam toliau važiuoti. Šios aplinkybės patvirtintos aukščiau aptarta įrodymų visuma, todėl daroma išvada, kad tokioje situacijoje policijos pareigūnų reikalavimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis buvo blaivus ir neketino toliau niekur važiuoti, o tiesiog iš prekybos centro išėjęs norėjo pasiimti cigaretes ir numalšinti danties skausmą nusipirktu alkoholiu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Šiuo atveju, apelianto subjektyvūs vertinimai dėl policijos pareigūnų tokių reikalavimų pagrįstumo apelianto pareigos tikrintis neblaivumą nepaneigia.
Taigi pareigūnams įtarus, kad G. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pastariesiems paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu ir pateikti dokumentus, G. K. turėjo pareigą pasitikrinti neblaivumą bei pateikti dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad G. K. neblaivumo patikrinimas įvykio vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde – dėl alkotesterio gedimo ar netinkamai atliekamos procedūros, o tik dėl paties G. K. išreikštos valios nesitikrinti ir neteikti pareigūnams reikalaujamų dokumentų. Tokia G. K. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius.
Dėl G. K. skundo argumento, kad policijos pareigūnai galėjo dėl jo neblaivumo nustatymo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, apygardos teismas pažymi, jog policijos pareigūnams nekilo tokia pareiga, taip pat teisės aktai nenumato pareigos policijos pareigūnams informuoti asmenis, atsisakiusius tikrintis neblaivumą, apie galimybę savarankiškai pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.2 punktą, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Galimybė pačiam savarankiškai kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jo lėšomis numatyta Taisyklių 27 punkte, numatančiame, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šis punktas suponuoja išvadą, kad asmens atvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą yra savanoriškas veiksmas, už jį asmuo savarankiškai susimoka (Taisyklių 28 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai, esminės reikšmės G. K. kaltės klausimui dėl neblaivumo patikrinimo vengimo ir dokumento nepateikimo neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai nevertina ir dėl jų nepasisako.
Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. pažeidė jam inkriminuotus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomus KET 14 ir 16 punktus, tai, kad šie punktai neaptarti pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime nereiškia, kad teismas pripažino, kad G. K. šių pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas G. K. administracinio tesiės pažeidimo bylą nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pripažinęs, kad G. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus, atitinkamai pažeidė KET 14 ir 16 punktus.
Pažymėtina, kad G. K. veika kvalifikuota, kaip vengimas tikrintis neblaivumą, todėl sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl šio pažeidimo iš esmės nėra reikšminga, ar visgi asmuo automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, ar ne. Šiuo atveju, esminės reikšmės turi pažeidėjo valinis aspektas – vengimas tikrintis neblaivumą. Konstatavus, kad G. K. vengė tikrintis neblaivumą, šio pažeidimo fiksavimo metu neblaivumo laipsnis nenustatytas, todėl iš administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto kaltinimo G. K. (1 t., b.l. 31) ir Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo šalintina aplinkybė - būdamas neblaivus.
Teismas pripažįsta ir daro išvadą, kad G. K. 2015 m. spalio 30 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti girtumo laipsnį, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus pažeidimus, todėl skundžiamo nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas, nenurodant naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.
Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, teismas daro išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-08 nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.