Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Aurimui Bagavičiui, atsakovams D. J., L. J., trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovei V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. J., L. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukterimi P. J., socialinis darbas su D. J. ir L. J. šeima teigiamų pokyčių neduoda, atsakovai atsisako dukterį auginti patys. Mano, jog šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia L. J. ir D. J. atžvilgiu apribotina neterminuotai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas prašo nustatyti jo gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

10. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad atsakovai yra nepilnamečio vaiko P. J. tėvai (b. l. 8). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninė (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-2900(1.20) informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - Skyrius), kad (duomenys neskelbtini) D. J. pagimdė mergaitę. Šeima atsisako auginti naujagimę (b. l. 11). 2019-07-15 Skyriaus specialistams D. J. paaiškino, kad pagimdžiusi mergaitę sužinojo, jog vaikas turi Dauno sindromą, nors nėštumo metu atlikti tyrimai nerodė jokių vaisiaus pakitimų. Ji nurodė, kad jai su vyru buvo didelis šokas. D. J. taip pat paaiškino, kad jos sutuoktinis iš karto buvo kategoriškai nusiteikęs atiduoti vaiką, o ji svarstė ilgiau, tačiau vis tiek nusprendė su vyru atiduoti vaiką (b. l. 13). 2019-07-15 L. J. Skyriaus specialistams pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gimus vaikui pamatė, jog vaikas gimė su negalia, tai juos šokiravo, nes tam nebuvo visiškai pasiruošę. L. J. taip pat nurodė, kad su žmona nėra pasiruošę tokio vaiko auginti nei psichologiškai, nei materialiai. Tai pat nurodė, kad atsisako vaiko globos (b. l. 12). 2019-07-15 atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas. Nustatytas antras grėsmės lygis, bei kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu leisti paimti P. J. iš tėvų. Šiaulių apylinkės teismas 2019-08-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2P-9956-1003/2019 leido paimti P. J. iš motinos (b. l. 14-16). 2019-08-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1135 P. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centrą, esantį K. Korsako g. 61 Šiauliuose (b. l. 17). 2020-03-09 Vaiko globos peržiūros akto Nr. 6GPA-3 ketvirtame punkte nurodyta, kad tėvas vaiko nelankė, jokio ryšio nepalaikė. Anksčiau vaiko bei motinos susitikimai vyko kas mėnesį. Tėvai yra apsisprendę, kad patys vaiko neaugins (b. l. 19-22). 2020-03-09 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo D. J. ir L. J. P. J. atžvilgiu (b. l. 23-28). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2020-03-18 raštu Nr. S-361 Skyrių informavo, kad intensyvaus socialinio darbo metu su D. J. ir L. J. šeima, socialiniams darbuotojams pozityvių pokyčių pasiekti P. J. atžvilgiu nepavyko, tėvai atsisako dukterį auginti (b. l. 29). L. J. 2020-03-30 Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog Skyrius kreiptųsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo (b. l. 31). D. J. 2020-03-30 Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog Skyrius kreiptųsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo dukters P. J. atžvilgiu (b. l. 30).

11. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

12. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai atsisako vykdyti savo pareigas vaiko P. J. atžvilgiu, t. y. dukterimi nesirūpina ir atsisako tai daryti. Atsakovai patvirtino, kad paaiškėjus, jog duktė gimė su Dauno sindromu, yra apsisprendę jos neauginti, nes nėra tam pasiruošę nei psichologiškai, nei materialiai. Savo apsisprendimą atsakovai aiškiai išreiškė Skyriui pateiktuose paaiškinimuose. Darytina išvada, kad atsakovai, atsisakydami įgyvendinti savo tėvų valdžią dukters P. J. atžvilgiu, neužtikrins tinkamų sąlygų nepilnamečio vaiko auklėjimui, priežiūrai, ugdymui ir ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad tokiais atsakovų veiksmais tėvų valdžia yra neįgyvendinama dėl jų kaltės, atsakovai atsisako vykdyti savo pareigas rūpintis vaiku, yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią dukters atžvilgiu (CK 3.180 str.). Kadangi atsakovai atsisako vykdyti savo pareigas vaiko atžvilgiu, juo rūpintis ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas motinos valdžią D. J. ir tėvo valdžią L. J. vaiko P. J. atžvilgiu apriboti neterminuotai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkintinas, nustatant, kad sustabdomos atsakovų asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

15. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

16. Atsakovai sutinka su reikalavimu iš jų priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. J., taip pat sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, kurį ieškovė posėdžio metu patikslino ir sumažino iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai pateikė duomenis, kad yra sudarę būsto kredito sutartį 48000 Eur sumai. Atsakovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovas turi savo vardu registruotą transporto priemonę – „BMW328i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gegužės mėnesį gautas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 822,60 Eur. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gegužės mėnesį gautas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 2971,68 Eur.

18. Siekiant užtikrinti atsakovų nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai turi pareigą išlaikyti savo vaiką, yra darbingo amžiaus, teismui nepateikė duomenų apie turimas sveikatos problemas, įvertinus atsakovų gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, valstybės teikiamą paramą vaikui, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. J. po 100 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2020-04-07, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (CK 3.202 str. 2 d.).

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

20. Neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 str.). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir rūpintojo (globėjo) skyrimo turi teisę būti išklausytas, pareikšti savo nuomonę (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

21. P. J. yra nustatyta laikinoji globa (b. l. 17). Laikinuoju globėju yra paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai. Ieškovas prašo nustatyti P. J. gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu K. Korsako g. 61, Šiauliuose, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo. Atsižvelgus į šio sprendimo 21 punkte aptartą reglamentavimą, neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią, iki teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko P. J. globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu K. Korsako g. 61, Šiauliuose.

22. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko P. J. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Už neturtinį reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią kiekvienas atsakovas turėtų mokėti 75 Eur žyminį mokestį (reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra išvestinis reikalavimas, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Kadangi byloje iš kiekvieno atsakovo priteistas po 100 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, kiekvienas atsakovas turėtų mokėti po 27 Eur dydžio žyminį mokestį.

24. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo priteisimo, iš kiekvieno atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 75 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, po 27 Eur (100 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso po 102 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

257. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1,6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-04-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-04-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją - Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiauliai, iki teismo nutarties dėl nepilnamečio vaiko P. J. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo.

Paskirti nepilnamečio vaiko P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė K. Korsako g. 61, Šiauliai.

Priteisti valstybei iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieno šimto dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko P. J. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.