Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės R. G. atstovui adv. A. Krūminui, atsakovui E. Š. ir jo atstovui adv. V. Skaburskui bei Institucijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo bei pagal atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bei kitų klausimų išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas šioje byloje sąmoningai vengia teikti išlaikyti savo vaikams, kuriems toks tėvo išlaikymas būtinas dabar ir kasdien, prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo šioje byloje priėmimo, priteisti iš atsakovo kiekvieno iš sūnų išlaikymui kas mėnesį po 195 Eur.

1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš E. Š. R. G. naudai kiekvieno iš jų nepilnamečių vaikų, o būtent R. Š. ir D. Š. išlaikymui kas mėnesį iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos priteisti po 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus).

2. Įpareigoti atsakovą šioje byloje E. Š. pateikti teismui duomenis apie jo darbo vietą bei gaunamas pajamas, pažymas apie turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones.

3. Priteisti iš E. Š. R. G. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) už advokato paslaugas, o valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kompensacijos už išlaikymą priteisimo.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Toliau bylą nagrinėjantis teismas ją gavęs 2017-11-08, tos pačios dienos nutartimi priėmė atsakovo priešinį ieškinį ir išsprendė tik kitus su tolesniu bylos nagrinėjimu susijusius klausimus.

Ieškovė nurodė, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga iki 390 Eur suma. Prašoma iš atsakovo priteisti 390 Eur suma vaikams nėra per didelė bei atitinka vaikų interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 400 Eur. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią algą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešinis ieškinys tenkintini iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. ir D. Š. yra ieškovės R. G. ir atsakovo E. Š. vaikai (7-8 b. l.). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1 d.). Vaikų tėvai nuo 2015-08-01 gyvena skyrium, o santuokos jie nėra nesudarę (2-3 b. l.). Kaip jau minėta ieškovė ir atsakovas nuo 2007 metų pavasario gyveno Airijos Respublikoje, ieškovės ilgą laiką nedirbo, nes augino ir prižiūrėjo vaikus ir tik neseniai pagal jos atstovo paaiškinimus ji įsidarbino (2-3 b. l.). Atsakovas gyvendamas su ieškove iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pradžios rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą. Tačiau nuo 2015-08-01 jis neteikia vaikams išlaikymo, kadangi grįžo į LR. Toliau ieškovės ir atsakovo vaikams išlaikymą kaip valstybės paramą teikia Airijos Respublika (11-12, 16-18 b. l.). Atsakovas nuo grįžimo į LR dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (22-27, 66 b. l.). Be to atsakovas įgydamas kvalifikaciją gavo ir LR teritorinės darbo biržos paramą, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo grąžinti jo mokymui išleistas pinigines lėšas (65 b. l.). Kaip teismas jau yra nurodęs, ieškovė ilgą laiką nedirbo ir tik neseniai įsidarbino. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei pradėjus dirbti, jai asmeniškai gali būti sumažinta vietos valstybės parama, dėl ko atsakovui neteikiant vaikams reikalingo išlaikymo, jos padėtis vėl gali pablogėti. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių ir neturi sveikatos problemų, tai pat nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą (28-29, 95-100 b. l.). Atmestinas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad šiuo metu jis negali tikėtis didesnio darbo užmokesčio dėl gyvenamosios vietos specifikos. Pastebėtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikams reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo yra mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio LR nuo 2018-01-01 ir tai laikytina tokia mėnesine periodine išmoka kuri tik iš dalies atitinka realius vaiko (ų) poreikius ir interesus.

Pirmiausia, ieškovė dar tik neseniai pradėjo dirbti, tačiau šalių sūnūs jau lanko Airijos Respublikoje nacionalinę mokyklą, todėl atsakovo noras mokėti vaikų išlaikymui tik 60 Eur dydžio išmokas yra visiškai nepagrįstas. Šalių vaikams išlaikymą teikia tik vietos valstybė ir ieškovė. Tai, kad ieškovė irgi gauna vietos valstybės paramą, negali būti tiesiogiai siejama su jos vaikais, nes šie pinigai yra skiriami jai. Antra, nors atsakovas geranoriškai nuolat teikė vaikams išlaikymą iki išvykimo iš Airijos Respublikos, tačiau tai jo neatleidžia nuo šios prievolės ir po to, kada jis sugrįžo į LR. Be to atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jis ir iki laikinosios apsaugos priemonės priėmimo byloje, neteikė vaikams reikalingo išlaikymo, nors ir joje nurodyto dydžio (30-31 b. l.). Todėl atsižvelgiant į ieškovės prašymą, spręstinas klausimas ar priteistinos jos nurodyto dydžio išmokos iš atsakovo, kadangi abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaikų poreikius. Atsakovas nei anksčiau kuomet sugrįžo į LR, nei dabartiniu metu kuomet jau seniai negyvena su ieškove, neteikė savo vaikams jokio realaus išlaikymo. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų realių išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikams bus teikiama pastoviai. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą išvadai, kad didesnė vaikų išlaikymo našta turi tekti ieškovei, o ne atsakovui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 195,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių vaikams, nėra per didelis. Tačiau atsižvelgiant į dabartines atsakovo pajamas ir turimą turtą, šis ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 150 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis gali šiuo metu tiekti nurodyto dydžio išmokas. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, Arijos Respublikai ar vaikų motinos artimiesiems. Todėl teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo teismo dar 2017-08-18 nutartyje nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, kuris jiems būtinas, sudarant normalias sąlygas jų vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu dirba ir gauna pastovias pajamas, tačiau tai nereiškia, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo našta turi atitekti ieškovei atsižvelgiant į svetimos valstybės teikiama paramą vaikams ir ieškovės šeimai. Pripažintina, kad atsakovas nenurodė teismui priežasčių kodėl jis atsisakė buvusio darbdavio pasiūlymo dirbti ir po to vėl neįsidarbino pagal įgytą kvalifikaciją, kas irgi laikytina jo vengimu teikti vaikams reikalingą išlaikymą (65 b. l.). Be to ateityje pasikeitus ieškovės statusui, jis turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jo priteistą vaikams išlaikymo dydį, tačiau kaip jau minėta, tik esant išimtinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes šis išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas iš atsakovo nuo 2018-08-01, kadangi jis turi būti teikiamas nuolat iki jų pilnametystės.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaikų tėvo, o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius (2-3 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko (ų) išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko (ų) mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2 d.). Todėl pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko (ų) gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti gera valia. Remiantis ankščiau paminėtu ne tik iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nuo 2015-08-01 iki 2017-08-17, kadangi atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, jog nurodytu laikotarpiu teikė ir tuomet vaikams reikalingą išlaikymą (57-64 b. l.). Tokiu būdu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas po 3 535 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK. 3. 200 str.). Tačiau teismas įvertindamas dabartinę atsakovo finansinę ir socialinę padėtį šių iš jo priteistų nepilnamečiams vaikams sumų mokėjimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išdėsto 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką įmokas sūnums sumokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį (CPK 271 str. 2 d.). Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad ieškovas šiandien dar nėra finansiškai pajėgus iš karto sumokėti šių sumų nepilnamečiams vaikams.

Atskirai pažymėtina, kad apskaičiuojant vaikų išlaikymui priteistas mėnesines periodines išmokas teismas nevertina to, jog kaip ir nurodė atsakovas esą jis jau yra sumokėjęs 400 Eur skirtų vaikų išlaikymui į Luminor banko AB vaikų vardu asmeninę sąskaitą, kadangi tokiai aplinkybei pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų, o ir ieškovei dar nėra perduota šią aplinkybę patvirtinanti banko kortelė su elektroniniais duomenimis.

Tuo pačiu atmestini atsakovo atsikirtimai, kad sumokėjus vaikams priteistą išlaikymą jam pačiam neliks pinigų pragyvenimui, kadangi išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio yra vykdomas pagal CPK nuostatas. Atskirai pastebėtina, jog atsakovui nesumokėjus vaikams skirto išlaikymo iki jų pilnametystės, jis liks jiems skolingas ir toliau, iki visiškai sumokės skolą, net jiems ir sulaukus pilnametystės.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo E. Š. priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismas irgi tenkina ieškovės prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina R. G., nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Be to vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimo nereiškė.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Įtakos tėvo bendravimui su vaikais turi pastarųjų amžius, vaikų psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad tėvo bendravimo su vaikais atveju jis turi atsižvelgti ir į vaiko (ų) norą bei pageidavimą (us), tėvui siekiant bendravimo su vaikais ar kartu jų išvykimo iš vaikų gyvenamosios vietos.

Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl atsakovo (ės) priešinio ieškinio reikalavimų ieškovui (ei).

Atsakovas prašė nustatyti tokią vaikų bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniame dokumente. Tačiau teismas į šiuos jo prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti į vaikų amžių, jų psichofizines savybes ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaikų bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaikais laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaikais laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnūs gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaikais laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga - šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, nebūtų pažeidžiamas vaiko identiškumas. Tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Kartu būtina pabrėžti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (VTK) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, kad „valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais“. Bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimu, todėl privalo būti teisėtas, pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje, sutinkamai su EŽTK 8 straipsnio 2 dalimi. Dėl to teismo sprendimas neleisti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku gali būti nesuderinamas ir su EŽTK 8 straipsnio aiškinimo principais.

Valstybės veiksmų laisvės ribos (margin of appreciation - angl.) sprendžiant klausimus, liečiančius asmens teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, gali skirtis, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimams dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku turi būti taikomas atitinkamo lygio tikrinimo testas. Ši EŽTT praktika yra grindžiama nuostata, kad bet kokie bendravimo suvaržymai yra pavojingi šeimos santykių tęstinumui. Atsižvelgiant į tai, teismas kiekvienu atveju turi itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku (ais), tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus.

Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaiko (ų) interesais ir atsižvelgdamas į vaiko (ų) amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku (ais), o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikta teismui bendravimo su vaikais tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant atsakovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, tiek jiems lankantis LR, tiek ir Airijos Respulikoje, dėl ko ieškovė prieštaravimo nereiškia.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į ieškovės R. G. sutikimą, sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti auklėjant, ugdant ir bendraujant su vaikais, kartu atsižvelgiant ir į vaikų interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką (us) iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku (ais). Taip pat nurodant, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką (us).

Pripažintina, kad suteiktina atsakovui ir galimybė bendrauti su vaikais tėvo vasaros atostogų metu, juos pasiimant iš vaikų laikinosios ar nuolatinės gyvenamosios vietos, o vėliau ir atsakovui daugiau laiko praleidžiant su vaikais LR, esant ieškovės sutikimui, atsižvelgiant į vaikų interesus.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad atsakovas negali vengti pareigos vaikams, siekdamas artimesnio bendravimo su jais, todėl privalo kuo dažniau juos lankyti pastarųjų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, o vaikų motina tuo pačiu turi leisti jiems bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaiko seneliais iš tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaikų norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška, o atsakovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu tėvui ir vaikams patogiu laiku. Pripažintina, kad atsakovas privalo leisti ieškovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną, ieškovės pasirinktoje vietoje.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkinami atsakovo reikalavimai dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jie keistini arba atmestini.

Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo priešinio ieškinio prašymas įpareigoti ieškovę pateikti metinę vaikų išlaikymo išlaidų panaudojimo ataskaitą, kadangi tam jis nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, susijusių su tuo, kad vaikų motina netinkamai naudoja vaikų išlaikymui skirtus pinigus ar turi kitų žalingų įpročių, kas kelia abejones dėl to, jog gali būti pažeisti vaikų interesai. Be to kaip jau teismas yra nurodęs atsakovas ir neteikė vaikams išlaikymo nuo 2015-08-01 iki šio sprendimo priėmimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad šalys naudojosi advokatų teisinė pagalba, o ieškovė dar patyrė ir kitų būtinų išlaidų, todėl išspręstinas klausimas ir dėl šių išlaidų atlyginimo šalims (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Pirmiausia, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, nes jos ieškinio du savarankiški reikalavimai patenkinti beveik iš esmės, o tai, kad išmokų dydis yra mažesnis nei prašė ieškovė nelaikytina ieškinio sumažinimu. Kaip jau teismas yra nurodęs šis išlaikymas yra skirtas vaikams, o ne ieškovei, todėl nėra teisinio pagrindo teismo nustatytą išmokų dydį laikyti reikalavimų sumažinimu. Antra, dėl atsakovo priešinio ieškinio patenkinimo iš dalies irgi nėra teismui teisinio pagrindo išvadai apie atsakovo reikalavimų patenkinimą, kurių pagrindu jam būtų priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, kadangi ne pastaroji, o atsakovas pripažintas atsakingu (kaltu) dėl atsisakymo gera valia teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą. Be to atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad iš pradžių siekė taikiai susitarti su ieškove dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos. Trečia, pagal įstatymą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, o atsakovas nors ir sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už priešinį ieškinį, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs jis laikytinas ne tik atsakingu, bet ir esant jo kaltei šios išlaidos jam neatlygintinos. Ketvirta, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo priteistos sumos susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu. Penkta, iš atsakovo priteistinos valstybei ir su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams susijusios išlaidos, nes jų viršija vyriausybės nustatytą minimalų dydį.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina ir byloje 2017-08-18 priimta nutartis dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK 150 str. 5d.; 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovės R. G. ieškinį atsakovui E. Š. ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei tenkinti iš dalies.

1. Priteisti iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2017-08-18 iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2017-08-18 iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti nepilnamečiam sūnui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 535,00 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2017-08-17 įskaitytinai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas šią sumą nepilnamečiam vaikui turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

4. Priteisti nepilnamečiam sūnui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 535,00 Eur (trijų tūkstančių šešis penkių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2017-08-17 įskaitytinai. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas šią sumą nepilnamečiam vaikui turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

5. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų: R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui iš tėvo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

6. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

7. Nustatyti nepilnamečių vaikų R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.

8. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2017-08-18 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo.

9. Nustatyti atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais: R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

9.1. E. Š. su nepilnamečiais D. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę nevaržomai bendrauti telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis (skype, viber, whattsap, imo, messenger ir kt., - toliau - ERP) ne daugiau kaip iki 2 (dvejų) valandų kiekvieną savaitę, vaikams patogiu laiku;

9.2. R. G. užtikrina sąlygas, kad vaikai galėtų su tėvu bendrauti kokybiškomis ryšio priemonėmis ir turi nurodyti atsakovui E. Š. apie vaikams priklausančius ERP numerius, adresus, sklype, viber, whattsap, imo ir messenger prisijungimo duomenis;

9.3. E. Š. atvykęs į nepilnamečių vaikų D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. gim. (duomenys neskelbtini), pastovią gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje ar į laikinąją Lietuvos Respublikoje, jiems lankantis joje su motina, turi teisę pasiimti vaikus, 2 (dvi) dienas iš eilės apie tai pranešdamas R. G. EPR žinute prieš 3 (tris) savaites iki tokio atvykimo;

9.4. E. Š. atvykęs į pastovią vaikų gyvenamąją vietą Airijos Respublikoje ar į laikinąją Lietuvos Respublikoje, jiems lankantis joje su motina, turi teisę savaitgaliais pasiimti vaikus, bet ne vėliau, kaip iki 10 val. vietos laiku ir juos vietos laiku parveža į vaikų faktinę gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;

9.5. R. G. privalo per ERP pranešti E. Š. apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę - kiekvieną kartą vaikams susirgus ir sergant ilgiau, kaip tris dienas, o sunkios ligos atveju iš karto;

9.6. R. G. privalo per ERP pranešti E. Š. apie numatomą gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą likus ne mažiau kaip 21 kalendorinei dienai iki adreso pasikeitimo dienos, nurodant naują vaikų gyvenamosios vietos adresą;

9.7. R. G. privalo per ERP pranešti E. Š. prieš savaitę laiko apie atvykimą su vaikais į Lietuvą, nurodant konkrečią vaikų buvimo vietą ir būvimo laiką Lietuvoje;

9.8. E. Š. turi teisę su D. Š. ir R. Š. praleisti ištisai 14 dienų E. Š. ir vaikų kasmetinių atostogų metu, suderinant atostogų laiką prieš 21 kalendorinę dieną (ERP pagalba) su R. G.;

9.9. E. Š. savo kasmetinių atostogų metu, turi teisę pasiimti vaikus iki 10.00 val. vietos laiku iš R. G. gyvenamosios vietos ir privalo juos grąžinti į jų gyvenamąją vietą 14 (keturioliktą) atostogų dieną iki 18 val.;

9.10. jeigu tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis vienodai padalijama abejiems tėvams, pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

9.11. E. Š. per ERP informuoja R. G. apie numatomų atostogų su vaikais vietą ir pobūdį;

9.12. R. G. pateikia turimus ir reikalingus vaikų kelionei drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ir/ar išvykai su E. Š.;

9.13. prireikus įsigyti papildomus kelionės daiktus, jų išlaidas dengia abu tėvai lygiomis dalimis, kitas kelionės išlaidas dengia tas iš tėvų, su kuriuo vyksta į kelionę vaikai;

9.14. E. Š., atsiradus kokioms nors ypatingoms ar išimtinėms aplinkybėms dėl kurių negali pasiimti vaikus, turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti per ERP R. G.;

9.15. E. Š. vėluodamas grąžinti vaikus iš kelionės į jų gyvenamąją vietą sutartu laiku, privalo nedelsiant apie tai informuoti per ERP R. G. ir užtikrinti vaikų sugrąžinimą per artimiausią laiką.

9.16. Atsakovas E. Š., bendravimo su vaikais metu įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaiko (ų) sveikatos priežiūrą.

9.17. Atsakovo E. Š. bendravime su vaiku (ais) atveju galimi ir atitinkami apribojimai, pvz. tėvas gali paimti vaiką (us) iš jo (jų) buvimo gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas (ai), nepaimti vaiko (ų) Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui (ams) bei motinai patogiu laiku.

10. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

11. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

12. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui iš dalies dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo priteisimo iš jų tėvo, jai (jiems sulaukus 14 metų amžiaus) vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui (ams) priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio (ių) vaiko (ų) liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

13. Likusioje dalyje ieškovės ieškinio ir atsakovo priešinio ieškinio reikalavimus vieno kitam atmesti.

14. Priteisti ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 400 Eur (keturis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą ir 532,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus) už procesinių dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, iš viso: 932,00 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus).

15. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 324,00 eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 4,00 Eur (keturis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų proceso dalyviams, iš viso: 328,00 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.