Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-1031-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2-1031-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00210-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1031-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00210-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką, trečiasis asmuo byloje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinės bendrovė „Infes“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė, ir Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (toliau – ir atsakovas) prašydama pripažinti ieškovės reikalavimą pagal laidavimo draudimo raštą Nr. PA 33003-22 (toliau – Draudimo raštas) draudiminiu įvykiu, įpareigoti atsakovą išmokėti Draudimo raštu reikalaujamą 26 900,82 Eur (be PVM) sumą. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad ieškovės komisija, organizavusi viešąjį pirkimą „Žagarės dvaro parko infrastuktūros sutvarkymo darbų pirkimas“, 2018 m. lapkričio 28 d. protokolu Nr. 246-2-12 priėmė sprendimą dėl ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Infes“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymo atsisakymo. Komisija pripažino, jog trečiasis asmuo atšaukė savo pasiūlymą, dėl to, ieškovės manymu, remiantis minėtu komisijos sprendimu bei Draudimo raštu, kuriuo buvo užtikrintas trečiojo asmens pasiūlymas, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sumokėti Draudimo raštu užtikrintą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens prašymą, 2019 m. kovo 6 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą (Nr. e2-2708-340/2019), iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 pagal UAB „Infes“ ieškinį Tarnybai dėl viešojo pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo.

Šalies argumentai

3. 2019 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 priėmė 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo nusprendė UAB „Infes“ ieškinį Tarnybai tenkinti iš dalies. Pažymėjo, kad sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Be kita ko, ieškovė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 ir Nr. e2-2708-340/2019 yra tarpusavyje susijusios, ji neskundė 2019 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 apeliacine tvarka, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovė atsisakė civilinėje byloje Nr. e2-2708-340/2019 pareikšto ieškinio atsakovui. Prašyme nurodė, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2019 m. gegužės 7 d. trečiasis asmuo UAB „Infes“ pateikė byloje prašymą atlyginti patirtas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, kuriame pažymėjo, kad ieškovė nusprendė pareikšti ieškinį šioje byloje nelaukdama, kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 pagal UAB „Infes“ ieškinį Tarnybai. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 (kuriuo buvo panaikintas ieškovės sprendimas laikyti UAB „Infes“ atsisakiusiu savo pasiūlymo), ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo šioje civilinėje byloje. Todėl dėl ieškovės veiksmų trečiasis asmuo teikė procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą nuo ieškinio, taip pat priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką, trečiasis asmuo – UAB „Infes“, nutraukti.

6. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1141-855/2019, kurioje buvo sprendžiamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kurio pagrindu ieškovė reiškė reikalavimus šioje byloje (Nr. e2-2708-340/2019), teisėtumas ir pagrįstumas. Civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 UAB „Infes“ (šioje byloje – trečiasis asmuo) 2018 m. gruodžio 18 d. teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais bei panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimus: i) sprendimą laikyti, kad UAB „Infes“ atsiėmė / atšaukė savo pasiūlymą; ii) sprendimą užbaigti Pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (kai visi tiekėjai atšaukia pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį). Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu UAB „Infes“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos viešojo pirkimo „Žagarės dvaro parko infrastruktūros sutvarkymo darbų pirkimas“ Pirkimo dalies Nr. 1 „Žagarės dvaro parko infrastuktūros sutvarkymo darbai pagal Žagarės dvaro parko projektą“, komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą laikyti, jog tiekėjas UAB „Infes“ atšaukė savo pasiūlymą, bei sprendimą užbaigti viešo pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Taip pat teismas laikė tiekėjo UAB „Infes“ pasiūlymą atmestinu, kaip neatitinkančiu viešo pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir pripažino viešo pirkimo procedūras pasibaigusiomis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai. Kita ieškinio dalis buvo atmesta.

7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 Tarnybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimai, kurių pagrindu ieškovė reiškė reikalavimus šioje civilinėje byloje (Nr. e2-2708-340/2019), pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Ieškovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsisakymą pareiškė būtent atsižvelgdama į civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 priimtą, ieškovei iš esmės nepalankų, sprendimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, pateikdama ieškinį, kurio reikalavimai iš esmės buvo grindžiami Tarnybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo teisme jau buvo užvesta ir nagrinėjama kita civilinė byla (Nr. e2-1141-855/2019), nelaukdama šios bylos išnagrinėjimo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl laikytina kalta dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo trečiajam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Tarnyba kreipėsi į atsakovą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašydama išmokėti draudimo išmoką, o atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. raštu atsakė, jog atsisako mokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad trečiasis asmuo nepažeidė nė vienos Draudimo rašte nurodytos sąlygos. Draudimo raštas galiojo nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. sausio 8 d. Ieškovė 2019 m. sausio 25 d. pateikė civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 priešieškinį, tačiau teismas neskundžiama 2019 m. sausio 29 d. nutartimi jį atsisakė priimti. Anot ieškovės, gindama savo teises, bei negalėdama apskųsti minėtos nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos priešieškinį, be to atsižvelgdama į Draudimo rašto galiojimo terminą, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir iniciavo naują bylą.

8.2. Teismas neįvertino, kad Tarnyba negalėjo apskųsti 2019 m. sausio 19 d. nutarties, taip pat, kad Draudimo raštas turėjo galiojimo terminą ir civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 laimėjimo atveju, ieškovė būtų netekusi teisės pasinaudoti Draudimo raštu.

8.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino, ar trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka dydžius, nustatytus Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau nevertino, ar trečiasis asmuo iš tikrųjų patyrė tokias dideles bylinėjimosi išlaidas.

8.4. Teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl Rekomendacijų reikalavimų, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsiliepimas

8.5. Teismas darė išvadą, kad civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 ir Nr. e2-2708-340/2019 yra susijusios, tačiau nevertino, kad trečiasis asmuo, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė analogiškus argumentus bei motyvus abiejose bylose ir negalėjo patirti tokių didelių bylinėjimosi išlaidų.

8.6. Teismas turėjo įvertinti, kad UAB „Infes“ yra trečiasis suinteresuotas asmuo ir neprivalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, o pateikdamas prisiėmė atsakomybę, kad patirs bylinėjimosi išlaidų.

8.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 94 straipsnio nuostatas. Taip pat nepagrįstai motyvavo, jog ieškovė neva buvo nesąžininga, nes pradėjo kitą civilinę bylą.

9. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2708-340/2019 palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

9.1. Ieškovės ieškinio atsisakymas, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, patvirtina, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sulaukusi Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, iš viso nebūtų pareiškusi ieškinio šioje byloje ir atitinkamai, trečiasis asmuo nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų.

9.2. Teismas trečiajam asmeniui priteisė faktiškai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: trečiasis asmuo kartu su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl ieškovė klaidingai teigia, jog neva teismas visiškai nevertino, ar UAB „Infes“ iš tikrųjų patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas.

9.3. Ieškovė atskirajame skunde siekdama pateisinti savo veiksmus, kurių trečiasis asmuo byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad neva privalėjo pareikšti ieškinį šioje civilinėje byloje nelaukiant, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, nes būtų praleidusi Draudimo rašte nurodytą terminą. Laidavimo draudimo rašte Nr. PA 33003-22 nurodyta, kad laidavimo draudimo raštas galiojo iki 2019 m. sausio 8 d., tačiau ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2019 m. vasario 8 d., t. y. po laidavimo draudimo rašto Nr. PA 33003-22 galiojimo pabaigos.

9.4. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepateikė nė vieno pagrįsto motyvo, kuris įrodytų, jog jai iš tikrųjų buvo būtina 2019 m. vasario 8 d. pareikšti ieškinį teismui, nelaukiant, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo trečiajam asmeniui šiuo konkrečiu atveju kalta būtent ieškovė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

9.5. Trečiasis asmuo sutiko, kad dalis trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį motyvų (kurie susiję su ieškovės sprendimu laikyti trečiąjį asmenį atsiėmusiu pasiūlymą) yra panašūs į motyvus, teiktus civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, kadangi ieškovės ieškinyje dalis motyvų (kurie susiję su ieškovės sprendimu laikyti trečiąjį asmenį atsiėmusiu pasiūlymą) taip pat yra panašūs į motyvus, teiktus civilinėje byloje. Nr. e2-1141-855/2019. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo laikyti, jog trečiasis asmuo dėl to neva nepatyrė bylinėjimosi išlaidų ar kad neturi teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat pabrėžė, kad atsiliepime į ieškovės ieškinį trečiasis asmuo nurodė argumentus dėl ieškovės reikalavimų pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti ieškovei reikalaujamą sumą neteisėtumo, kurie nebuvo nurodyti civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019.

9.6. Taip pat trečiasis asmuo kvestionavo ieškovės argumentus, kad trečiajam asmeniui neturėtų būti atlygintos patirtos išlaidos už prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą parengimą. Pažymėjo, kad būtent trečiasis asmuo nustatė privalomą bylos sustabdymo pagrindą. Rengiant prašymą teismui dėl bylos sustabdymo, buvo būtina įvertinti ieškovės pareikštą ieškinį, išnagrinėti teismų praktiką dėl privalomo bylos stabdymo pagrindo ir atitinkamai išdėstyti prašymo motyvus. Todėl bylos nagrinėjimo kaštai proceso dalyviams nepadidėjo būtent dėl trečiojo asmens aktyvių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo

12. Šioje byloje ieškovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą po to, kai ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

13. Bylinėjimosi išlaidų klausimai reglamentuojami CPK VIII skyriuje. CPK 94 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurias sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tais atvejais, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 9 d. CVP IS priemonėmis paskelbė viešąjį Žagarės dvaro parko infrastuktūros sutvarkymo darbų pirkimą, kuriame savo pasiūlymą pateikė trečiasis asmuo UAB „Infes“. Kadangi konkurso specialiosiose pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas reikalavimas tiekėjams, jog jų pasiūlymo galiojimas būtų užtikrintas, pateikiant Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantiją, arba Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruotos draudimo bendrovės laidavimo raštą, trečiasis asmuo ieškovei pateikė atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Draudimo raštą. Pagal Draudimo raštą atsakovė įsipareigojo atsakyti, jeigu trečiasis asmuo atsiims savo pasiūlymą jo galiojimo laikotarpiu ir jeigu trečiasis asmuo, kuris paskelbtas pirkimo laimėtoju, raštu atsisakys sudaryti sutartį arba iki nurodyto laiko nesudarys sutarties arba atsisakys sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

16. Iš byloje esančio Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žagarės dvaro parko infrastruktūros sutvarkymo darbų viešojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo Nr. 246-2-12 (toliau – Protokolas), matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. pirkimą vykdžiusi komisija kreipėsi į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį trečiąjį asmenį UAB „Infes“, prašydama pateikti ypatingojo statinio statybos vadovo G. K. kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, darbo santykių su šiuo asmeniu nutraukimą patvirtinančius dokumentus. Tarnyba taip pat prašė pasiūlyti kitą neypatingo statinio statybos vadovą, atitinkantį pirkimo dokumentų specialiųjų sąlygų reikalavimus. Trečiasis asmuo per nustatytą 3 darbo dienų terminą prašomų dokumentų nepateikė, kito neypatingo statinio statybos vadovo nepasiūlė, todėl ieškovės komisija Protokolu pritarė, kad tokie trečiojo asmens veiksmai kvalifikuotini kaip sąmoningas siekis atšaukti savo pasiūlymą, jo galiojimo laikotarpiu, taip pat kad viešojo pirkimo procedūros baigtos VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (visiems tiekėjams atšaukus pasiūlymus, projekto konkurso planus ar projektus ar atsisakius sudaryti pirkimo sutartį).

17. Trečiasis asmuo, nesutikdamas pirmiau nurodytais perkančiosios organizacijos sprendimais, 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą laikyti UAB „Infes“ atsiėmusiu savo pasiūlymą ir pakeisti pirkimo procedūrų užbaigimo pagrindą iš VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto į VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ieškovės pretenzijų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 2.26-13 netenkino trečiojo asmens pretenzijos. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-1141-855/2019), ginčydamas ieškovės pirmiau nurodytus sprendimus. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (5)-V3-1670(2.8) kreipėsi į atsakovą ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, reikalaudama pagal Draudimo raštą išmokėti 26 900,80 Eur (be PVM) sumą (už I – ąją pirkimo dalį). Atsakovas 2018 m. gruodžio 21 d. raštu netenkino ieškovės reikalavimo, konstatuodamas, jog draudėjas nepažeidė nei vienos iš Draudimo rašte nurodytų sąlygų, dėl kurių pažeidimo draudikui kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką.

18. Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką kreipėsi 2019 m. vasario 8 d. (civilinės bylos Nr. e2-2708-340/2019). Pažymėtina, kad ši byla 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, išnagrinėjus trečiojo asmens prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, buvo sustabdyta, iki įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1141-590/2019, konstatavus, kad civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 ir Nr. e2-2708-340/2019 yra susijusios, nes Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1141-590/2019 išnagrinėjimas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimų įvertinimas turės tiesioginės teisinės reikšmės civilinei bylai Nr. e2-2708-340/2019.

19. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, nustatyta, kad teismas pripažino ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimus laikyti, jog trečiasis asmuo UAB „Infes“ atšaukė savo pasiūlymą, bei užbaigti viešojo pirkimo procedūras VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, neteisėtais ir nepagrįstais. Laikė, kad tiekėjo UAB „Infes“ pasiūlymas atmestinas, kaip neatitinkantis viešojo pirkimo nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, bei pripažino viešojo pirkimo procedūras pasibaigusiomis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai atmetamos visos paraiškos, pasiūlymai, projekto konkurso planai ar projektai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

20. Atsižvelgdama į nurodytą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019, ieškovė 2019 m. gegužės 3 d. raštu nagrinėjamoje byloje pareiškė atsisakanti atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareikšto ieškinio. 2019 m. gegužės 7 d. trečiasis asmuo UAB „Infes“ byloje pateikė prašymą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės ieškinį ir prašymą stabdyti civilinę bylą parengimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas sprendžiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, nesutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad Draudimo raštas turėjo galiojimo terminą ir civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 laimėjimo atveju ieškovė netektų teisės pasinaudoti Draudimo raštu. Iš Draudimo rašto turinio matyti, kad jis galiojo nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. spalio 9 d. imtinai, o bet kokie ieškovės reikalavimai mokėti nebūtų vykdomi, jeigu jie būtų gauti po Draudimo rašto galiojimo pabaigos. Tai reiškia, kad ieškovė reikalavimus atsakovei (o ne teismui) turėjo pateikti per draudimo rašte nurodytą terminą. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, ieškovė reikalavimą atsakovui pareiškė, o atsakovas reikalavimo pagrįstumą išnagrinėjo būtent per Draudimo rašte nurodytą jo galiojimo terminą. Be kita ko, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi 2019 m. vasario 8 d., t. y. nepraėjus net keliems mėnesiams nuo atsakovo atsisakymo vykdyti ieškovės reikalavimus. Tuo labiau, kad ieškinio atsakovui pareiškimo metu atsakovė žinojo apie civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019 ginčijamus jos sprendimus, kurių pagrindų buvo pareikštas ieškinys šioje byloje. Todėl ieškovė galėjo įvertinti susiklosčiusią padėti bei atitinkamai įgyvendinti galbūt pažeistų teisių gynybą.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė elgėsi skubotai, kadangi ieškinį atsakovui turėjo teisę pareikšti per vienerius metus nuo sužinojimo apie jos reikalavimo netenkinimą. Tuo labiau, kad civilinė byla Nr. e2-1141-855/2019, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, priskirtina viešųjų pirkimų bylų kategorijai, kurios nagrinėtinos pagal CPK XXI1 skyrių pagreitinto proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 423⁸ straipsnio 4 dalimi, sprendimas tokio pobūdžio bylose turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, o sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos (CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis). Todėl akivaizdu, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog civilinė byla Nr. e2-1141-855/2019 bus išnagrinėta ir galutinis sprendimas joje bus priimtas greičiau nei sueis CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas ieškinio, pareikšto atsakovei šioje byloje, senaties terminas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-1141-855/2019 buvo išnagrinėta 2019 m. balandžio 3 d.

23. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris šiuo atveju pasireiškia tuo, kad tik nuo ieškovės valios priklauso kokiu būdu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Vis dėlto, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, nusprendusi kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, nelaukdama kol pagreitinto proceso tvarka bus išspręstas trečiojo asmens UAB „Infes“ (ieškovo civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019) ir ieškovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019) ginčas dėl Tarnybos viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, ir šių sprendimų pagrindu pareikšdama reikalavimus nagrinėjamoje byloje atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kurių išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-1141-855/2019 vėliau atsisakė, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to ieškovei tenka neigiamos tokio elgesio pasekmės. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su trečiuoju asmeniu, kad dėl trečiojo asmens šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakinga yra ieškovė, nes būtent jos pasirinkta netinkama bylinėjimosi taktika lėmė šios civilinės bylos iškėlimą, kuri vėliau būtent dėl ieškovės valios buvo nutraukta.

24. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo galimybės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1141-590/2019 šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šioje byloje, kadangi ta aplinkybė, jog minėta nutartimi buvo atsisakyta priimti apeliantės priešieškinį savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad byloje dalyvaujantys asmenys atsikirsdami į apeliantės priešieškinį nebūtų patyrę papildomų bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte Draudimo rašte nurodytas terminas buvo skirtas apeliantės reikalavimams draudikui pareikšti (reikalavimui draudikui buvo pareikšti per šį terminą), o nesutikdama su draudiko pozicija ji per CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, galėjo kreiptis į teismą teisminės gynybos.

25. Be kita ko, atmesti kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertinto, ar trečiasis asmuo iš tikrųjų patyrė tokias dideles bylinėjimosi išlaidas, bei kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Taisyklių reikalavimų aiškinimo ir taikymo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Infes“, pateikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija OLG 19G Nr. 025 (2420 Eur su PVM sumai) ir trečiojo asmens UAB „Infes“ 2019 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį pirmiau nurodytos sąskaitos apmokėjimą.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad pačios apeliantės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, jeigu jos atitinka tris požymius: 1) realumą; 2) būtinumą; 3) pagrįstumą (CPK 79, 88 straipsniai). Realumas reiškia, kad jos tikrai sumokėtos. Tai patvirtina mokėjimo dokumentai ar kiti įrodymai. Būtinumas, kaip bylinėjimosi išlaidų požymis, reiškia, kad jos neišvengiamos. Pagrįstumas reiškia, kad išlaidų dydis atitinka protingumo reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

27. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitiko visus pirmiau nurodytus požymius. Pirma, priteistų išlaidų realumas patvirtintas PVM sąskaita – faktūra bei trečiojo asmens atliktu mokėjimo nurodymu (tiek sąskaita, tiek pavedimas atlikti dar iki apeliantės atsisakymo nuo ieškinio pateikimo dienos, todėl priteistų išlaidų realumas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė. Antra, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo šiuo atveju kvestionuoti taip pat nėra pagrindo. Apeliantės argumentai, kad trečiasis asmuo turėjo ne pareigą, bet teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog trečiasis asmuo neprivalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, o, anot apeliantės, pateikdamas prisėmė atsakomybę dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, laikytini niekuo nepagrįsti. CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir trečiajam asmeniui nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį ir šios teisės įgyvendinimas savaime nereiškia, kad trečiasis asmuo prisiima atsakomybę dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo labiau, kad trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą šiuo atveju buvo įtrauktas pačios apeliantės iniciatyva (nurodant tai ieškinyje). Be to, trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje aktyviai veikė atsakovo pusėje, t. y. kaip draudėjas buvo suinteresuotas apeliantės pareikšto ieškinio draudikui atmetimu, dėl to teikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat prašė teismo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta kita susijusi civilinė byla, taip siekdamas, kad byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos nedidėtų. Todėl darytina išvada, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos rengiant atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atitinka būtinumo kriterijų. Trečia, maksimali advokatui priteistina užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį parengimą suma yra 3 156,75 Eur, o už prašymą – 505,08 Eur. Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į ieškinį parengimą trečiasis asmuo patyrė 1 700 Eur (be PVM), o už prašymą stabdyti civilinę bylą parengimą 300 Eur (be PVM) išlaidas. Įvertinus tiek atsiliepimo į ieškinį, tiek prašymo stabdyti civilinę bylą turinius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nurodo, jog civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 nagrinėjimo metu UAB „Infes“ keitė atstovą, tai reiškia, kad naujam atstovui reikėjo iš naujo susipažinti su minėta byla bei su apeliantės šioje byloje pareikštu ieškiniu, darytina išvada, kad trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra beveik per pus mažesnės už maksimaliai priteistinas išlaidas, atitiko ir pagrįstumo kriterijų, todėl jų mažinti ar nepriteisti nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo.

28. Apeliantės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad daugelis trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų buvo nurodyti kitoje byloje trečiojo asmens pareikštame ieškinyje bei procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ar mažintinos. Tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, nurodo kitoje civilinėje byloje nurodytus argumentus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog asmuo nepatyrė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Pažymėtina, kad ši civilinė byla buvo sustabdyta, iki kitos civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 išnagrinėjimo, o tai leidžia daryti išvadą, jog šios bylos buvo iš esmės susijusios, todėl ir kai kurių argumentų pasikartojimas laikytinas neišvengiamu. Tuo labiau, kad pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog atsiliepime į ieškinį buvo pateikti ir kiti (nauji) argumentai, kurie nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2-1141-855/2019.

29. Aplinkybė, kad apeliantė po civilinės bylos Nr. e2-1141-855/2019 išnagrinėjimo, kurioje buvo panaikinti apeliantės viešųjų pirkimų komisijos sprendimai (kurių pagrindu ji pareiškė ieškinį šioje byloje), atsisakė pareikšto ieškinio tik patvirtina, jog atsakomybė dėl nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens patirtų išlaidų atlyginimo tenka ieškovei (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prie prašymo buvo pateikta 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaita – faktūra Serija OLG 19G Nr. 046 bei trečiojo asmens UAB „Infes“ 2019 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas.

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

33. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, taip pat į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos atlyginimo sumos, prašomos priteisti išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, trečiajam asmeniui ir apeliantės priteistinas 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria iš apeliantės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ priteistas 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė