- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 1-15-776/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J., 2011 metų vasario 10 dieną, apie 19 val. 11 min., Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini), kavinėje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, E. Z., Z. G. ir Š. M. akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, t. y. panaudodamas mažareikšmę dingstį, tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. B., tai yra suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. B. į veidą, padarė jam kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės lūžius, dėl ko R. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011 metų vasario 10 dieną, apie 15 valandą kartu su savo pusbroliais I. M. ir Š. M. nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini). Tuo metu kavinėje lankytojų nebuvo. Jie atsisėdo prie vieno iš stalelių, užsisakė maisto, degtinės. Apie 18 val. 30 min. į kavinę atėjo jam iš matymo pažįstama mergina vardu V.. Kartu su ja buvo moteris, kaip vėliau sužinojo V. teta, ir nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo R. B.. Jie atsisėdo prie stalelio priešais juos. R. B. ir V. teta tą vakarą buvo girti. Apie 19 val. tarp V. tetos ir jų kilo žodinis konfliktas. Po to prie jų staliuko priėjo R. B. ir kažką įžeidžiančio sakė. Tada I. M. atsistojo ir pastūmė R. B., o B. pastūmė I.. Jie susistumdė. Jis prisimena, kad atsistojo ir vieną kartą kumščiu sudavė B. į veidą. Į kurią veido vietą pataikė, nematė. Po jo suduoto smūgio R. B. atsisėdo ant kėdės. Jis pamatė, jog R. B. veidas kruvinas. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį ir I. M. sulaikė. Konflikto metu buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, būtų taip nedaręs, savo elgesį vertina blogai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko teisiamajame posėdyje dalyvavę prokuroras, nukentėjusysis ir gynėjas.
Kaltinamojo R. J. kaltė padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu paskelbtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Šiaulių r., Kuršėnai, (duomenys neskelbtini) esanti kavinė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8-11).
Apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2011 metų vasario mėnesį, datos tiksliai neprisimena, jis grįžo iš Anglijos atostogų. Vieną dieną, tiksliai kada tai buvo nurodyti negali, jis kartu su savo pussesere Z. G. ir dukterėčia V. Š. nuvažiavo į Kuršėnus. Vakare, kiek buvo valandų neprisimena, jie susiruošė važiuoti į namus, pakeliui kartu su Z. ir V. užėjo į kavinę, esančią Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini). Kavinėje prie vieno iš stalelių sėdėjo jam nepažįstami jaunuoliai. Kiek tiksliai jų buvo neprisimena, lygtai keturi. Dabar jau žino, kad vieno iš vaikinų vardas R., o antrojo I.. Jis, Z. ir V. atsisėdo prie gretimo stalelio. V. pradėjo su vaikinais kalbėtis, vaikinams kažką pasakė ir Z. G., kuri tą vakarą buvo nemažai išgėrusi alkoholio. Dėl ko kavinėje įvyko konfliktas ir kas jį pradėjo, neprisimena, nes jis tą vakarą buvo taip pat neblaivus. Kuris iš vaikinų jam sudavė smūgį į kairę veido pusę, nežino, tik prisimena, kad sėdėjo kavinėje prie staliuko, savo vietoje, nuleidęs galvą ir kad jam per veidą bėgo kraujas. Po to į kavinę atėjo pareigūnai ir jis ėjo į policijos nuovadą. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai jį išvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Jis nemano, kad būtų kuriam nors iš vaikinų sudavęs. Gal būt ir galėjo kurį nors iš jų pastumti. Taip pat neprisimena ir keli vaikinai konflikto metu buvo prie staliuko. V. tuo metu buvo išėjusi į lauką. Sekančią dieną pas jį į namus atvažiavo R. ir I., kurie jo atsiprašė dėl įvykusio konflikto, todėl nei vienam iš vaikinų jis jokių pretenzijų dėl jam padaryto sužalojimo neturi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (1 t., b.l. 13-15).
Apklausta liudytoja E. Z. parodė, kad 2011-02-10 į kavinę “ (duomenys neskelbtini), esančią Kuršėnuose, (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirba barmene, atėjo iš matymo pažįstami vaikinai, kurių pavardžių nežino, tik žino vardus – I., R. ir Š.. Kiek buvo valandų, kai vaikinai atėjo, neprisimena. Jie atsisėdo prie stalelio, užsisakė maisto, išgerti. Pavakary, kiek buvo tiksliai valandų nežino, į kavinę atėjo jos dukra G. Z.. Praėjus dar šiek tiek laiko, į kavinę atėjo jai nepažįstama moteris, mergina ir vyriškis. Iš jų elgesio, kalbos suprato, jog jie visi neblaivūs. Jie atsisėdo prie stalelio, užsisakė kepsnių, alaus ir degtinės. Prie gretimo stalelio tuo metu sėdėjo R., I. ir Š.. Į kavinę atėjusi moteris elgėsi gana įžūliai, kabinėjosi prie Š., kažką sakė ir R. bei I.. Mergina norėjo prisėsti prie vaikinų staliuko. Ji kelis kartus ją ir moterį ėjo raminti. Š. nenorėdamas veltis į konfliktą atėjo prie baro, o R. ir I. liko sėdėti prie staliuko. Vienu momentu ji išgirdo triukšmą ir pamatė, kad vyriškis, kuris į kavinę atėjo su moterimi ir mergina, stovi prie R. ir I. staliuko. Kuris pirmasis iš vyrų pradėjo muštynes, ji neprisimena. Matė, kaip R., sudavė atėjusiam su moterimis vyrui į veidą. Ar R. sudavė ranka, ar kumščiu, nematė. Į kurią veido vietą R. pataikė, taip pat nematė, tik jau vėliau pastebėjo, jog vyriškiui sužalota kairioji akis. Ji matė, kad R., I. ir vyriškis stumdėsi, tačiau kada jie tai darė, tai yra ar prie R. suduodant smūgį, ar po to, neprisimena. Pamačiusi muštynes, ji ėjo vaikinų skirti. Policijos pareigūnus iškvietė kavinėje buvusi mergina. Pareigūnai R. ir I. sulaikė. Konflikto metu kavinės darbas sutrikdytas nebuvo, tačiau ji konflikto metu išsigando, nes nežinojo, kuo viskas baigsis (1 t., b.l. 17-20).
2011-04-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja E. Z. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris buvo R. J. sužalotas konflikto metu (1 t., b.l. 22-23).
Apklaustas liudytojas Š. M. parodė, kad 2011-02-10 dienos metu, kiek buvo valandų tiksliai neprisimena, jis su broliu I. M. ir pusbroliu R. J. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini). Bare buvo gana ilgai, sėdėjo prie vieno iš staliukų. Daugiau lankytojų nebuvo. Apie 18 val. 30 min. į barą atėjo jam iš matymo pažįstama mergina. Dabar jau žino, jog jos vardas V.. Kartu su ja taip pat buvo jam nepažįstamas vyriškis ir maždaug apie 50 metų amžiaus nepažįstama moteris. Jie atsisėdo prie šalia esančio staliuko. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo V. ir jos giminaičių atėjimo, V. teta pradėjo prie jo kabinėtis. Ji buvo neblaivi. Jis tik nusijuokė ir nenorėdamas konflikto, nuėjo prie baro. R. ir I. liko sėdėti prie stalelio. Stovėdamas prie baro jis išgirdo triukšmą ir suprato, kad R. ir I. bei su V. į barą atėjęs vaikinas pykstasi. Dėl ko kilo konfliktavo ir ką konkrečiai vienas kitam vaikinai sakė, neprisimena. I., R. ir su V. atėjęs vyriškis stovėjo prie staliuko. Jis pamanė, kad jie tik pasižodžiuos ir tuo viskas baigsi, todėl nusisukęs nuo jų kalbėjosi su barmene. Po kelių akimirkų ir vėl pasisuko link R., I. ir pamatė, jog R. duoda nepažįstamam vyriškiui į veidą. Ar jis smūgiavo plaštaka ar kumščiu, nepastebėjo. Į kurią veido vietą pataikė tiksliai nepastebėjo, tik vyriškiui pradėjo bėgti kraujas. Į barą atėjo policijos pareigūnai. Kas juos iškvietė, jis nežino. Pareigūnai I. ir R. sulaikė (1 t., b.l. 24-27).
Apklausta liudytoja Z. G. parodė, kad 2011 metų vasario 10 dieną, ji su savo pusbroliu R. B. ir dukterėčia V. Š. buvo Kuršėnuose bare, kurio pavadinimo nežino. Įėjusį į barą prie vieno staliuko pamatė sėdinčius keturis jauno amžiaus vaikinus. Daugiau bare lankytojų nebuvo. Bare buvo dvi jai nepažįstamos baro darbuotojos. Ji, R. ir V. atsisėdo prie staliuko. Vaikinai pradėjo kalbinti V.. Prasidėjus V. ir vaikinų pokalbiui ir ji įsiterpė, tai yra pasakė: „Kokie gražūs vaikinai, man tiktų į žentus“. Vaikinams jos pasakyti žodžiai nepatiko ir vienas iš vaikinų pradėjo juos vadinti kaimiečiais. Po to R. atsistojo ir priėjęs prie staliuko, šalia kurio sėdėjo vaikinai, pasakė: „Jūs būkite savo vietoje, mes būsime savo vietoje“. Po to viskas vyko labai greitai. Prisimena, kad vaikinai atsistojo, apsižodžiavo. Po to du vaikinai ir R. susistumdė. Kas pirmasis pradėjo stumdytis, nežino. Ji tik pamatė, jog R. veidas kruvinas. Kuris iš vaikinų jam sudavė ir kuo sudavė, ji nematė. Kadangi R. veidas buvo kruvinas, tai policijos pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį išsivežė ir susiuvo šalia akies, ant žando buvusią žaizdą. Po to Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus medikai jį išleido į namus. Sekančią dieną pas R. į namus atvažiavo du vaikinai, kurie susimušė bare su R.. Kartu su vaikinais dar buvo du vyrai. Ji suprato, kad tai vaikinų tėvai. Jie atsiprašė R. ir susitarė, kad R. dėl sumušimo nerašys pareiškimo (1 t., b.l. 29-31).
Apklausta nepilnametė liudytoja V. Š. parodė, kad 2011 metų vasario mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, ji kartu su savo teta Z. G. ir krikšto tėvu R. B. nuėjo Kuršėnuose į barą, kur pamatė, kad prie vieno iš staliukų sėdi trys vaikinai, kurių 2 jai iš matymo pažįstami. Vieno jų pravardės „R.“, o antrojo „I.“. Ji, teta ir R. atsisėdo prie šalia stovėjusio staliuko. Kadangi Z. G. tą vakarą buvo neblaivi, tai ji pradėjo kabinėtis prie vaikinų. Kažkuris iš vaikinų juos pavadino kaimiečiais. Kilo žodinis konfliktas. Ji išėjo į lauką parūkyti. Kai po 5 min. ji grįžo ir priėjo prie staliuko, pamatė, kad R. veidas kruvinas. Jis tuo metu sėdėjo ant kedės, savo vietoje. Pamačiusi, kad R. veidas kruvinas ir po kairiąja akimi yra kraujuojanti žaizda, ji nubėgo į Kuršėnų policijos nuovadą, esančią (duomenys neskelbtini). Pareigūnams ji pasakė, kad sumuštas R. B.. Sekančią dieną po R. sumušimo ji buvo nuėjusi pas R. į namus ir matė, jog atvažiavo „R.“, „I.“ ir jų tėvai. Jie atvyko atsiprašyti R. (1 t., b.l. 42-44).
2011-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 293/11(04) nustatyta, kad R. B. nustatytos muštinės žaizdos kairio skruosto, kairio antakio srityse, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (1 t., b.l. 75).
Asmens blaivumo 2011-02-10, 19.27 val., testu kaltinamajam R. J. nustatytas 1,94 promilių girtumas (1 t., b.l. 77).
Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. J. iš chuliganiškų paskatų suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajam R. B., padarė jam kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad chuliganiškos paskatos kaltinamajam R. J. inkriminuotos pagrįstai (smurtinis elgesys nepažįstamojo atžvilgiu viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje esant menkaverčiai priežasčiai), todėl tokia jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 40 str. numatyta galimybė (bet ne pareiga) asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.
Kaltinamasis R. J. yra neteistas, prisipažino visiškai kaltu ir nuoširdžiai gailisi, patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad R. J. prisipažinimas buvo nenuoširdus ir nesavanoriškas. Apklaustas teisme R. J. parodė, kad dėl įvykio išgyvena, dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, pareikštas civilinis ieškinys atlygintas dar iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Byloje buvo nustatyti visi požymiai, būtini BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti.
Teismui buvo pateiktas prašymas R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti dėdės R. J. atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš BK 40 str. 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
Teisme asmuo, pageidaujantis būti laiduotoju, R. J. parodė, kad nedirba, gyvena iš ūkio gaunamų pajamų, R. J. su šeima gyvena pas jį, jis turi gana didelę ir teigiamą įtaką sūnėnui, R. J. padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, skatina sūnėną gyventi dorai ir nebedaryti praeities klaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, R. J. gali daryti savo sūnėnui R. J. teigiamą įtaką ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu.
Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str., teismas mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo dėdei R. J.. Įvertinus R. J. asmenybę, R. J. turtinę padėtį, nustatytinas minimalus laidavimo terminas, laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 str. 1 d., 4 d.).
Šiaulių apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi R. J. pakeitė paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į 5 000 Eur dydžio užstatą, kurį 2016-06-21 į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą AB Swedbank (mokėjimo nurodymas Nr. 281791) (3 t., b.l. 43) įmokėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė – užstatas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir S. S. grąžintina visa už R. J. sumokėto užstato suma.
Nukentėjusysis R. B. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.
Valstybinė ligonių kasa prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį atlyginti 93,62 Eur R. B. gydimo išlaidas (1 t., b.l. 64-67), tačiau nuo jo atsisakė, kadangi išlaidos buvo atlygintos (1 t. b.l. 199).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos pateikė duomenis, jog dėl R. J. ekstradicijos turėjo 1 306,80 Eur išlaidų. Kadangi R. J. žinojo apie pradėtą teismo procesą, kuriame dalyvauja kaltinamuoju, vengė atvykti į teismą, Lietuvos Respublikai buvo išduotas tik pagal Europos arešto orderį, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir yra išieškotinos iš R. J. (LR BPK 105 str. 2 d.). (LAT nutartys Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-342/2013)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 40 str., ir perduoti R. J. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.
R. J. skirtą kardomąją priemonę – užstatą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti bei grąžinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už R. J. į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą AB Swedbank sumokėtą 5 000 Eur dydžio užstatą.
Priteisti iš R. J. dėl jo ekstradicijos į Lietuvos Respubliką patirtas 1 306,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 80 ct) proceso išlaidas. R. J. įpareigoti minėtas išlaidas sumokėti per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT047044060007821039 AB SEB banke.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.