Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-1824-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
T-1824-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00169-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kategorijos
Byla Nr. T-1824-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00169-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 11 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo F. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta taikyti nuteistajam F. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką penkiolika kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, nors nuteistasis retai dalyvauja pozityvioje grupinėje veikloje, kadangi yra dirbantis, tačiau nuteistasis sistemingai atlieka individualias dirbantiems pritaikytas edukacines užduotis. Nuteistasis lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus skirtus piktnaudžiavimo alkoholiu prevencijai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas.

F. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 14 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 14 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. S. atsiliepimas, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam F. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 8 mėnesiai 6 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 8 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis F. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudė savo motiną), kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Spręsdamas dėl nuteistojo F. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį penkiolika kartų skatintas, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą, dirba, turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju, neturi finansinių įsipareigojimų, palaiko socialinius ryšius, lankė užsiėmimus „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą: įžanginę grupę“, tiek padarytą nusikaltimą, tiek nusikalstamą elgesį apskritai vertina neigiamai, nesiekia pateisinti, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dvylika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, iš jų vienuolika kartų baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia F. D. vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; pasižymi maža motyvacija darbui; užsiima veikla skatinančia nusikalstamą elgesį; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek F. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nei prisipažįsta, nei neigia savo kaltę, nes neprisimena įvykio. Nuteistasis suvokia, kad gyvenimo tikslai turi būti pasiekti, tik teisėtais būdais, tačiau šiuos faktus menkina. Nusikaltimą padarė impulsyviai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra duomenų, kad teisės pažeidėjas nuolatos naudotų smurtą, siekdamas kitų paklusnumo, tačiau įvykdė smurtinį nusikaltimą už kurį atlieka bausmę. Konfliktinių situacijų asmuo yra linkęs vengti, tačiau įvardina, jog būna situacijų kai, kiek sunkiau suvaldyti emocinius impulsus. Supranta poreikį laikytis tam tikrų, visų pripažintų elgesio normų, tačiau jam ne visada išeina laikytis. nuteistasis laisvėje užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamą elgesį (vartodavo alkoholį). Nusikaltimą atliko vienas, kitų asmenų įtakojamas nebuvo. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis ne visada sugebėjo atsiriboti nuo veiklų, kurios skatino nusikalstamumą, nors pats teigia, kad stengiasi laikytis nustatytos tvarkos, tačiau reguliariai ją pažeidinėjo. Visa tai nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, matomas rizikos didėjimas nuo paskutinio vertinimo (2020 m. gegužės 6 d. nustatyta žema rizika), bei vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, F. D. neatliktos bausmės dalis (2 metai 8 mėnesiai 6 dienos), įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam F. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė