- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- e2S-111-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02232-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Kreditorius
- UAB „Remil“
- Skolininkas
- SIA Vigobalt Pluss
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Remil“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Remil“ prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo, skolininkė SIA Vigobalt Pluss,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl 1450 EUR skolos, 175,91 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2014-11-03 iki visiško atsiskaitymo išieškojimo iš skolininkės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-05 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip nenagrinėtiną. Nurodė, kad pagal CPK 8 skyriaus 19 str. prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjami pagal CPK XXIII skyriuje nustatytas taisykles. CPK 431 str. 2 d. 3 p. numato, kad pareiškimas nenagrinėtinas, jeigu skolininko buveinė yra užsienyje.
Šalies argumentai
Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nutartį ir perduoti prašymo dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2012-12-12 Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, taikomas tiesiogiai visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Reglamento 26 str. numatyta, jog nacionalinės teisės aktai reglamentuoja tik tuos procesinius klausimus, kurie nėra aptarti reglamente. Teismas atsisakė priimti prašymą neva reglamento 6 str. pagrindu, tačiau šiame straipsnyje numatyta jurisdikcijos taisyklė teikiant prašymą nebuvo pažeista. Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą Nr. 44/2001, taigi jurisdikcija nustatoma ne pagal nacionalines teises normas, o pagal ES teisės aktus. Pagal specialiosios jurisdikcijos taisyklę, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, jei joje yra prievolės įvykdymo vieta. Šiuo atveju prievolės įvykdymo vieta yra Klaipėdos rajone, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo, konstatavęs, kad jis nenagrinėtinas, nes skolininko buveinė yra užsienyje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos institucijų priimti teisės aktai – reglamentai tapo privalomi ir taikomi visuotinai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūrą reglamentuoja 2006-12-12 Europos parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas Nr. 1896/2006 dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros (toliau – Reglamentas). Šiuo Reglamentu siekiama supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobūdžio bylinėjimąsi dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo išlaidas, nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, ir užtikrinti Europos mokėjimo įsakymų laisvą judėjimą valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Europos mokėjimo įsakymas (toliau – EMĮ) išduodamas tik pagal visoms valstybėms narėms vienodą bendrą tvarką, o nacionalinė teisė taikoma subsidiariai. Taigi teismas nacionalinę teisę taiko spręsdamas tik Reglamente neaptartus klausimus. Pagal Reglamento 2 straipsnį EMĮ procedūros taikomos tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį (2 str.). Tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas (3 str.).
Bylos duomenimis, kreditorė UAB „Remil“, pasinaudodama Reglamento suteikiama papildoma supaprastina, pagreitinta procedūra išieškoti skolą iš skolininkės, kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti Europos mokėjimo įsakymą išieškoti iš skolininkės SIA Vigobalt Pluss 1450 EUR skolą, 175,91 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2014-11-03 iki visiško atsiskaitymo. Iš kreditorės pateikto prašymo turinio matyti, kad skolininkės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijoje, kreditorės pareikštas reikalavimas yra piniginio pobūdžio, taigi ši byla yra tarptautinio pobūdžio ir kreditorė turi teisę pasinaudoti EMĮ išdavimo procedūra (3 str.).
Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismas prieš išduodamas EMĮ ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Sprendžiant ar kreditorė pagrįstai kreipėsi į tos valstybės narės teismą, reikia atsižvelgti į teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindus. Pagal Reglamentą dėl EMĮ, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (6 str. 1 d.). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 str. 1 d.). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 str. 1 d.). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (5 str. 1 d.). Reglamento dėl EMĮ procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas spręsdamas jurisdikcijos klausimą turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo.
Iš apeliantės pateikto prašymo turinio matyti, kad kreditorė prašymą Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė pagal prievolės įvykdymo vietą, kuri, pagal Krovinio pervežimo sutartį Nr. J#27/09/2012-1 dėl krovinio pervežimo Vokietija–Lietuva, yra Klaipėdos r., Dovilų sen., Kiškėnų k. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą pažymi, kad pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę kreditorės pareiškimas būtų neteismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, nes skolininkės gyvenamoji vieta yra Latvijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pareiškė prašymą teismui, remdamasi ne bendrosios jurisdikcijos taisyklėmis, o specialiosios jurisdikcijos taisyklėmis pagal prievolės įvykdymo vietą, kuri, pasak apeliantės, yra Klaipėdos rajonas, teismas turėjo įvertinti šią kreditorės pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo ir esant pakankamai informacijos išduoti EMĮ. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog jei teismui kilo abejonių dėl bylos jurisdikcijos pagrindo, tai teismas galėjo taikyti EMĮ trūkumų šalinimo institutą, pasinaudodamas Reglamento II priede pateikta B standartine forma, ir suteikti kreditorei galimybę papildyti prašymą bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pasirinktą jurisdikcijos pagrindą, kad prievolės įvykdymo vieta yra Klaipėdos rajonas (7 str. 2 d., 9 str.).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės prašymą dėl EMĮ išdavimo, netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Kadangi prašymo dėl EMĮ išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nutartis naikintina ir prašymo dėl EMĮ išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nutartį ir kreditorės UAB „Remil“ prašymo dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.