Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 711-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Prie Salotės“ ieškinį atsakovams V. Ž. ir I. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1 422,14 EUR skolos už laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. suteiktas komunalines paslaugas bei administravimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė įgyvendina daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra bei su tuo susijusių įmokų surinkimu. Atsakovams administruojamame name priklauso butas Nr. 7. Už komunalines paslaugas atsakovai moka nereguliariai ir savo nuožiūra, daugiausia tik už elektrą ir vandenį, kitų bendrijos administruojamų ir renkamų mokesčių už atliekų išvežimą, administracinių išlaidų ar kaupiamojo fondo įmokų atsakovai nemoka. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad moka tik už elektros energiją ir vandenį, kurių mokesčių apskaičiavimas atsakovams yra aiškus – pagal skaitiklių rodmenis. Kitų mokesčių nemoka, nes mano, kad jie neteisingai skaičiuojami, pažeidžiant proporcingumo principą, taip pat nurodoma, kad nurodomas neteisingas namo plotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų V. Ž. ir I. Ž. 122,14 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą visą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 300 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės 711-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Prie Salotės“ naudai. Kitoje dalyje bylą nutraukė priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio.Teismas nurodė, jog įstatyme yra įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams atsiranda pareiga išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, rūpintis jų priežiūra ir t.t. (CK 4.82 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal byloje esančius duomenis, pateiktų mokestinių pranešimų administracinės išlaidos, atliekų išvežimas, kaupiamojo fondo mokestis, bendrų patalpų apšvietimas yra skaičiuojami proporcingai buto plotui, kiti mokesčiai – pagal apskaitos prietaisų rodmenis, t. y., skaičiuojama taip, kaip buvo nutarta bendrijos 2011 m. rugpjūčio 17 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Teismas sprendė, kad šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad apskaičiuojant mokesčius yra pažeidžiamas įstatymuose įtvirtintas proporcingumo principas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo argumentas dėl mokesčių skaičiavimams skolos laikotarpiu imto neteisingo namo ploto, teismo vertinimu, šioje byloje nepasitvirtino, nes atsakovų teisių, tikrinant mokesčių skaičiavimo teisingumą, nepažeidžia. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio susirinkimo metu nurodyta, kad bendras namo butų naudingas plotas – 3 079,37 kv. m. Šis plotas buvo naudojamas apskaičiuojant atsakovams tenkančių mokėtinų mokesčių sumas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad ginčo namo plotas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. buvo 2 878,61 kv. m., o nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. vasario 29 d. – 2 874,62 kv. m. (e/b. l. 169). Tai reiškia, kad apskaičiuojant mokesčius, skaičiuojamus proporcingai buto plotui nuo didesnio namo ploto, atsakovams mokėtina mokesčių suma paskaičiuojama mažesnė, nei ją apskaičiuojant naudojant mažesnį namo plotą, iš kurio yra dalinama visa suma, pavyzdžiui, už šiukšlių išvežimą nurodyta suma visam namui, dalinama iš namo ploto ir dauginama iš atsakovų turimo buto naudingo ploto. Ieškovė pateikė į bylą atliktus perskaičiavimus pagal 2017 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis dėl ginčo namo ploto, kurie patvirtina teismo padarytą išvadą dėl mokesčių skaičiavimo, pagal kurį atsakovų teisės, apskaičiuojant jiems mokėtinų mokesčių sumas ginčo laikotarpiu, nėra pažeidžiamos. Teismo posėdyje patikslintus reikalavimus, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai teismas priteisė 122,14 EUR skolą, nes prieš teismo posėdį atsakovas ieškovei sumokėjo 1 300,00 EUR (CK 4.82, 4.84 straipsniai, 6.6 straipsnis, CPK 140 straipsnis). Ieškovei posėdžio metu paaiškinus, kad atsisako nuo 1300,00 EUR sumos priteisimo atsakovams šią sumą sumokėjus, bylą teismas šioje dalyje nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neišreikalavęs iš ieškovės visų atsakovo prašytų dokumentų bei neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės valdybos pirmininkas rašytiniuose paaiškinimuose teismui dėl paslaugų mokesčių skaičiavimams imamų duomenų nurodė, kad namo naudingas plotas 3 079,37 kv. m., o atsakovų buto plotas 119,65 kv. m. Tačiau atsakovui teismui pateikus VĮ Registrų centras duomenis apie ginčo namo butų oficialiai registruotus plotus ir jų neatitikimus ieškovo naudotiems butų plotams įmokų apskaičiavimui, ieškovė papildomai į bylą pateikė VĮ Registrų centro 2017-06-21 raštą, kuriame nurodoma, jog registruotas ir oficialus ginčo namo plotas laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-11-18 buvo 2 878,61 kv. m., o nuo 2014-11-18 iki 2016-02-29 – 2 874,62 kv. m. Ieškovė, visą ginčo laikotarpį apskaičiuodama įmokas namo butų savininkams, naudojo neteisingą 3 079,37 kv. m. namo bei atskirų butų plotus, kadangi turėjo naudoti oficialiai įregistruotus plotus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tik ieškovės pateiktais suvestiniais dokumentais, tačiau neišsireikalavo iš ieškovės ir nevertino pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. paslaugų teikėjų konkrečiais laikotarpiais ieškovei išrašytų sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus: 2011-08-17 protokolo nuorašas, kuriuo buvo nuspręsta (4 susirinkimo darbotvarkės klausimu) padidinti bendrijos kaupiamojo fondo įmokas, kai baigsis stogo remontui skirtos 2 įmokos po 20 000 Lt, įmokas padidinti preliminariai butui iki 50 Lt per mėnesį - 20 butų – 1000 Lt atitinkamai išdalinant įmokas naudingam buto plotui. Administracines išlaidas nustatyti 2054 Lt, paskirstant atitinkamai naudingam buto plotui. Taip pat nurodyta, kad kitos išlaidos – šiltas/šaltas vanduo, elektros energija apmokamos pagal apskaitos prietaisų parodymus, o išlaidos už šiukšles – išdalinamos proporcingai naudingam buto plotui, kuris sprendimo priėmimo dienai buvo fiksuotas 3079,37 kv. m. Namo naudingo ploto neatitikimas su VĮ Registrų centro duomenimis atsirado dėl tos priežasties, jog bendrijos nariai informuodavo bendrijos valdybos pirmininką apie faktinį jų valdomų butų plotų pasikeitimą, tačiau tokių duomenų pasikeitimo neįregistruodavo VĮ Registrų centre. Ieškovė pateikė visų atsakovo nesumokėtų ir ginčijamų mokesčių bendrijai (atliekų išvežimas, kaupiamasis fondas, administravimo išlaidos) perskaičiavimą remiantis 2017-06-21 VĮ Registrų centro pažymos duomenimis ir palyginimą su faktiškai atsakovui priskaičiuotais mokesčių dydžiais. Už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-02-28 atliekų išvežimo mokesčio atsakovui priskaičiuota mokėti 192,42 EUR, o skaičiuojant pagal 2017-06-21 VĮ Registrų centro pažymoje 1 nurodytą bendrą namo kvadratūrą turėjo būti priskaičiuota - 203,25 EUR, kaupiamojo fondo - atitinkamai - 439,24 EUR ir 439,81 EUR, administravimo išlaidų - atitinkamai - 824,69 EUR ir 866,18 EUR, t. y. ieškiniu ieškovas prašo sumokėti mažiau, nei skaičiuojant pagal 2017-07-25 VĮ Registrų centro pažymą atsakovui priklausytų sumokėti, kas rodo, kad atsakovo teisių tai jokia forma nepažeidžia ir jokiu būdu nesuteikia teisės įmokų bendrijai nemokėti. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog tai galimai pažeidžia kitų bendrijos narių ir patalpų savininkų teises. Visų pirma, apeliantas nėra įgaliotas veikti kitų bendrijos narių ir patalpų savininkų vardu ir interesais, taip pat nėra subjektas, kuriam pavesta ginti viešąjį interesą, todėl kitų asmenų galimu teisių pažeidimu atsakovo apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Dėl skirtingų administravimo lėšų dydžių ieškovė paaiškina, kad ginčo laikotarpiu nei vieną mėnesį nebuvo viršytos nustatytos maksimalios administravimo išlaidos, patvirtintos 2011-08-17 susirinkimo protokolu, o bendra bendrijai mokėtina administravimo lėšų suma skirtingais mėnesiais svyravo dėl samdomų darbuotojų nedarbingumo laikotarpių, kuriais iš dalies tokios išlaidos buvo kompensuojamos SODROS.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas, būdamas ieškovės 711-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Prie Salotės“ narys, dalinai atsisako mokėti už ieškovės surenkamas įmokas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, laikotarpiu nuo 2013 metų balandžio mėnesio iki 2016 metų vasario mėnesio.Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai privalo proporcingai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., CK 4.83 str. 3 d.). Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio nuosavybės ploto daliai, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centras butų (patalpų) išrašo nustatyta, kad atsakovams V. Ž. ir I. Ž. pastate, esančiame Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso garažas 17,50 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butas 119,65 kv. m. su rūsiu 10,40 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad bendrijos mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai atsakovo buto plotui, kuris sudaro 119,65 kv. m. Ginčas kilo tarp šalių dėl mokesčių skaičiavimams skolos laikotarpiu imto namo ploto. Pasak atsakovo, remiantis VĮ Registrų centro 2017-06-21 raštu, registruotas ir oficialus ginčo namo plotas laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-11-18 buvo 2 878,61 kv. m., o nuo 2014-11-18 iki 2016-02-29 – 2 874,62 kv. m. Atsakovo nuomone, ieškovas visą ginčo laikotarpį apskaičiuodamas įmokas namo butų savininkams, naudojo neteisingą namo bei atskirų butų plotus, kadangi turėjo naudoti oficialiai įregistruotus plotus. Ieškovė nurodžiusi, kad toks namo naudingo ploto neatitikimas su VĮ Registrų centro duomenimis atsirado dėl to, kad bendrijos nariai informuodavo bendrijos valdybos pirmininką apie faktinį jų valdomų butų plotų pasikeitimą, tačiau tokių duomenų pasikeitimo neįregistruodavo VĮ Registrų centre. Į bylą pateiktas ieškovės 2011-08-17 protokolo nuorašas patvirtina, kad išlaidos už šiukšles – išdalinamos proporcingai naudingam buto plotui, kuris sudaro 3079,37 kv. m. Susipažinus su ieškovo pateikta detalizacija, matyti, kad išlaidas už atliekų išvežimą, mokesčius į kaupiamąjį fondą ir administracines išlaidas skaičiuodavo gyventojams pagal jų turimą gyvenamąjį plotą ir bendro namo plotą. Bendro namo plotas skaičiuotas, vadovaujantis susirinkimo nutarimu, kur nurodyta, kad bendras namo plotas yra 3079,37 kv. m. tik 2014 m. birželio mėnesį ir nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio. Ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. liepos mėn. mokesčiai buvo apskaičiuojami imant skirtingas namo naudingo ploto kvadratūras (2604,88 kv. m., 3137,79 kv. m., 3084,68 kv. m). Apelianto teigimu, ieškovė turėtų skaičiuoti pagal VĮ „Registrų centre“ užfiksuotą bendro namo plotą. Apeliacinis teismas pažymi, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, ji pagal savo teisinę reikšmę nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011). Bendrija apskaičiuodama mokesčius privalo vadovautis gyventojų daugumos priimtais sprendimais, todėl apskaičiuodama mokesčius pagal susirinkimo nutarimu patvirtintą bendrą namo plotą, ieškovė įstatymo nepažeidė. Tai, kad ieškovė skaičiavo skirtingus bendro namo plotus skirtingais laikotarpiais pagal jos turimą informaciją apie plotą, šioje byloje reikšmės neturi, nes toks skaičiavimas atsakovo teisėtų interesų nepažeidžia. Ieškovė pateikė savo paskaičiavimus, kad tuo atveju, jei ji atsakovui mokesčius skaičiuotų pagal byloje pateiktus VĮ „Registro centras“ duomenis, mokesčiai atsakovui būtų gerokai didesni nei prašoma priteisti ieškiniu. Be to, ieškovės prašoma priteisti suma pagrįsta rašytiniais įrodymais, paaiškinta skaičiavimo metodika. Darytina išvada, kad ieškovė įrodė prašomų priteisti sumų pagrįstumą. Atsakovas nepaneigė ieškovės skaičiuojamų mokesčių pagrįstumo. Be to, atsakovas net nenurodo, kodėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei sumokėjo 1 300 EUR, o nesutinka būtent su 122,14 EUR suma, t. y. visiškai neaišku už kokias ieškovės teikiamas paslaugas ar jų dalį atsakovas nesutinka mokėti. Tuo labiau, kad didžioji mokesčių dalis ieškovės buvo apskaičiuota pagal bendrijos skirtingai skaičiuojamą namo plotą. Atsakovui nesutinkant su dalimi skaičiuojamų mokesčių pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei paskaičiavimų, kodėl jis neprivalo mokėti 122,14 EUR sumos (CPK 178 str.), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl skaičiuojamiems plotams imamo atsakovo buto ploto, t. y. vietoj 119,65 kv. m ieškovė skaičiuoja 124,83 kv. m. Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad 2014 m. liepos mėnesį atsižvelgus į atsakovo buto plotą, iš mokėtinų mokesčių buvo minusuota 204,94 Lt suma. Kad turėjo būti išskaičiuota daugiau, atsakovas ieškovės sąskaitoje esančios išminusuotos sumos teisingumo nepaneigė. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas skaičiuodamas mokesčius dar iki ginčo laikotarpio mokesčių skaičiavimams ėmė neteisingą atsakovo ploto reikšmės neturi, nes ankstesni laikotarpiai ir bendrijos atlikti veiksmai iki ginčo laikotarpio šioje byloje, nėra šios bylos dalykas. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 350 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos pagal ieškovės prašymą priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės 711-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Prie Salotės“, j. a. k. 125240869, naudai 350 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)