Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1A-154-417/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25767-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
J. T., L. V., ir L
Kategorijos
Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Irena Šeškauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-417/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25767-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.2.; 2.1.7.; 2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistojo J. T. gynėjai advokatei A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2016 m. birželio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos dvi dienos jo laikinojo sulaikymo nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 2 d. laiko, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir atlikta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo – pagal 2015 m. kovo 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo ir 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžius. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Priteista solidariai iš nuteistųjų J. T. ir L. V. 234,50 eurų proceso išlaidų atlyginti valstybei.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir L. V., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai pagamino daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, turėdamas tikslą realizuoti, t. y. J. T. ir L. V., turėdami bendrą tyčią pagaminti naminės degtinės, turint tikslą ją realizuoti, (duomenys neskelbtini) esančiame miške, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami anksčiau pagamintą aparatą naminei degtinei gaminti, iš tyrimo metu nenustatyto kiekio raugalo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. 7.30 val. iki 2016 m. birželio 1 d. 14.20 val. pagamino ir laikė 340 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 26,8 proc., o iš likusio kiekio – 3610 litrų raugalo, tinkamo naminei degtinei gaminti, jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 7,0–10,5 proc., pasikėsino pagaminti 287,55 litrų absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, taigi jie, turėdami tikslą realizuoti, pagamino daugiau kaip 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir nutraukti jam baudžiamąją bylą arba bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas nepagrįstai, remiantis ne objektyviais jo kaltės įrodymais, o išankstiniu policijos pareigūnų nusistatymu prieš jį pateikta neigiama nuomone apie jo asmenybę. Teigia, kad jis pripažįsta, kad buvo įvykio vietoje 2016 m. birželio 1 d., kai L. V. gamino naminę degtinę, tačiau prie naminės degtinės gamybos neprisidėjo ir jokių veiksmų, susijusių su naminės degtinės gamyba, neatliko. Apelianto teigimu, jis tik palaikė kompaniją L. V. turėdamas laisvo laiko, vaikštinėjo aplinkui, sėdėjo ant kelmelio netoliese, gėrė alų, tačiau nepadėjo nei užraugti raugą, nei virti naminę degtinę. L. V. taip pat patvirtina, kad apeliantas jokių veiksmų neatliko. Mano, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o remtis liudytojo V. G. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes apelianto ir V. G. santykiai yra konfliktiški, kadangi apeliantas anksčiau jau buvo teistas už naminės degtinės gamybą ir V. G. turi išankstinį nusistatymą prieš jį ir aplinkybes vertina neobjektyviai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į jo parodymus, vertino tik jo kaltę patvirtinančius įrodymus, o į kitus įrodymus nekreipė dėmesio ir nesiėmė priemonių jų ištirti. Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neištyrus visų įrodymų ir turi būti panaikintas, o jam turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Blogiausiu atveju prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo.Teismo posėdyje nuteistojo J. T. gynėja advokatė A. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis J. T. apeliaciniu skundu neigia padaręs jam inkriminuotą BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. T. kaltės pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės dėl neteisėtos naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos, turint tikslą realizuoti, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia byloje surinkti duomenys. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. T. savo kaltę neigia, tvirtina, jog jis, nors ir buvo įvykio vietoje, tačiau L. V. nepadėjo gaminti naminės degtinės, viską darė vienas L. V., todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.Ginčydamas savo kaltę J. T. teigia, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), jis buvo, tačiau prie naminės degtinės gamybos neprisidėjo, nurodo, kad tik palaikė L. V. kompaniją būdamas kartu su juo miške, o visus veiksmus, susijusius su naminės degtinės gamyba, atliko L. V.. Tokie nuteistojo J. T. skundo argumentai visiškai nepagrįsti bei paneigti bylos medžiaga. Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis J. T. dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad jis buvo įvykio vietoje kartu su L. V. ir, kol L. V. atlikinėjo veiksmus, susijusius su naminės degtinės gamyba (užkūrė ugnį, kaitino raugą, pylė miltus ir vandenį ir t. t.), jis buvo kartu ir saugojo, kad niekas nepamatytų ir niekas jų neaptiktų (b. l. 45–46). Kitas nuteistasis L. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad J. T. buvo kartu su juo miške (duomenys neskelbtini), kai jis gamino naminę degtinę, ir saugojo, kad jų niekas nepamatytų (b. l. 76–77). Nors tiek nuteistasis J. T., tiek nuteistasis L. V. pirmosios instancijos teisme paneigė savo duotus parodymus apie tai, kad J. T. saugojo, kad niekas jų nepamatytų, tačiau įvertinus šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei sugretinus juos su kita baudžiamosios bylos medžiaga, teismui nekyla abejonių, kad J. T. kartu su L. V. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino naminę degtinę, o ne tiesiog buvo miške kartu su L. V. ir palaikė jam kompaniją. Apylinkės teismas, pripažindamas J. T. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, rėmėsi ir įvykio vietos apžiūros protokolu, ir liudytojo V. G. parodymais, ir specialisto išvada Nr. 30-(U-1560)-IS1-494. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, yra nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip J. T. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, įrodymus.Apeliantas skunde be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik jį kaltinančius parodymus, o kitus duomenis, kurie įrodo jo nekaltumą, atmetė neįsigilinęs į jų esmę. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Teismas palygino liudytojo, kaltinamųjų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo J. T. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ginčydamas savo kaltę nuteistasis taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi policijos pareigūno V. G. parodymais. Teigia, kad šis pareigūnas jį apkalbėjo, nes jų santykiai yra konfliktiški, kadangi J. T. anksčiau jau yra buvęs teistas už analogišką veiką, todėl mano, kad šis policijos pareigūnas yra nusistatęs prieš jį. Tačiau tokie apelianto argumentai buvo paneigti pirmosios instancijos teismui ištyrus baudžiamosios bylos duomenis, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. patvirtino, kad 2016 m. birželio 1 d. gavus informaciją, kad miške (duomenys neskelbtini), gali būti gaminama naminė degtinė. Nuvykęs į minėtą vietą, nuėjo į miško gilumą, surado vietą, kur buvo sustatyti aparatai naminei degtinei gaminti. Šią vietą stebėjo apie 15 min. ir matė, kad prie šių aparatų darbuojasi du žmonės, iš kurių pažinojo vieną, t. y. J. T.. Stebėdamas matė, kad abu asmenys vienodai dirbo prie naminės degtinės gamybos, t. y. abu maišė raugą, kūrė ugnį, todėl matydamas, kad veiksmas vyksta, išsikvietė pagalbą, o pats nuėjo truputį atokiau, kad sulauktų pareigūnų. Atvažiavus pareigūnams, jiems paaiškino visą situaciją, apsupo įvykio vietą ir sulaikė abu asmenis, kurie abu buvo pristatyti į policijos komisariatą. Dėl naminės degtinės gaminimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš įvykio vietos buvo paimti raugo mėginiai bei 340 litrų skysčio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą (b. l. 30–31).Šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. G. patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodė, kad gavus informaciją apie naminės degtinės gaminimą, jis vienas nuvažiavo į jam nurodytą kaimą ir ieškojo nurodytos vietos. Eidamas palei upelį, jis išgirdo kalbantis žmones, pamatė naminės degtinės gamybos aparatus, apie 20 min. stebėjo du asmenis, vienas buvo iš anksčiau jau matytas J. T., kito nepažinojo. Abu vyrai darbavosi įvykio vietoje – nešė vandenį, maišė, nešė malkas. Kadangi buvo vienas, veiksmų nesiėmė, atsitraukė ir išsikvietė kolegas. Atvykus kolegoms, apsupo įvykio vietą ir abu asmenis sulaikė. Papildomai nurodė, kad matė, jog J. T. vaikščiojo aplink statines, maišė, nešė vandenį. Su J. T. anksčiau buvo susidūręs dėl ankstesnių tyrimų dėl naminės degtinės gamybos, kur buvo kaltinamas J. T., jokios priežasties apkalbėti J. T. neturi (b. l. 162–163). Iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, kurie atitinka kitą bylos medžiagą. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigūno V. G. duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją ir kontekstą. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad šioje byloje nebuvo galima remtis liudytojo V. G. duotais parodymais. Tai, kad apeliantas buvo žinomas policijos pareigūnams iš anksčiau, atliekant ikiteisminius tyrimus dėl jo padarytų analogiškų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo atmesti policijos pareigūnų parodymų ir negali patvirtinti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnas buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi ir siekė melagingai apkalbėti J. T.. Pažymėtina, jog policijos pareigūno V. G. teisme duoti parodymai atitinka jo 2016 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) užfiksuotas aplinkybes, jo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jis parodymus davė teisme būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų šališkas, suinteresuotas apkalbėti ar duoti J. T. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūno parodymais, nes jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti liudytojo V. G. parodymus netinkamais ar nepatikimais įrodymais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog J. T. nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų asmenų parodymus, neduoda pagrindo besąlygiškai jo versiją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina apelianto kaltę padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti nuteistojo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė įrodyta ne tik policijos pareigūno parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti apelianto kaltumą.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo J. T. kaltė dėl BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė