- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- eI1-3182-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00163-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje neteisėtai ir nepagrįstai buvo laikomas paprastojoje grupėje – blogesnėmis ir griežtesnėmis kalinimo sąlygomis, nei priklausė, todėl neteko teisės naudotis tik lengvajai grupei skirtomis privilegijomis ir lengvatomis, jam priklausiusiomis pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį.
Paaiškino, kad jam 2020 m. spalio 1 d. išnyko visos galiojusios nuobaudos, todėl jis atitiko visus keliamus reikalavimus lengvajai grupei gauti. Mano, kad būrio viršininkas privalėjo organizuoti jo perkėlimą į lengvąją grupę, tačiau tai padaryta nebuvo. Pažymėjo, kad buvo apgyvendintas su R. K., kuris jį užpuolė ir, nors jis tik gynėsi, buvo nubaustas. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl įstaigos administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis negalėjo kasdien paskambinti ir taip palaikyti artimesnio ryšio su artimaisiais, įsigyti ir turėti kiaušinių, medaus, uogienės, miltų, šaldytų pusfabrikačių, muzikos grotuvo, kompiuterio, sumuštinių keptuvo, ilgiau pasivaikščioti lauke, o visa tai būtų pagerinę fizinę ir psichinę sveikatą, resocializaciją, suteikę papildomo užimtumo.
Akcentavo, jog nesutinka su kalinimo įstaigos teiginiais, kad jis atsisakė būti perkeliamas į lengvąją grupę, kadangi jis tik nesutiko gyventi 14–17 būriuose, kur gyvena po 12–20 žmonių vienoje patalpoje, dviaukštės lovos, pilna blakių ir tarakonų, esama daugybės kitų pažeidimų. Viso to nėra naujai renovuotame bendrabutyje, kurio 2 būryje jis atliko bausmę.
Pareiškėjo nuomone, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) labai pablogėjo psichinė ir fizinė sveikata, buvo priverstas vartoti psichiką veikiančius vaistus, lankytis pas psichologus, pablogėjo resocializacija, padidėjo OAS’ys balai. Mano, kad kalinimo įstaigos administracija, laikydama jį blogesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis, nei priklausė, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė jo teisę gauti priklausančias lengvatas, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, nes neatitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos. Teigė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsisakė gyventi lengvosios grupės 14–17 būriuose, nes jo netenkina minėtų būrių sąlygos. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas, skųsdamasis teismui dėl neperkėlimo į lengvąją grupę, nors pats atsisako gyventi lengvosios grupės būriuose, piktnaudžiauja savo teisėmis ir taip siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo esą pažeistas teises. Paaiškino, jog, vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-1304, pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į paprastąją grupę, kurioje nėra numatyta teisė turėti muzikos grotuvą, kompiuterį, sumuštinių keptuvę, kasdien skambinti telefonu, įsigyti ir turėti kiaušinių, medaus, uogienės, miltų, šaldytų pusfabrikačių. Mano, kad pareiškėjo skundžiami neva neteisėti pareigūnų veiksmai laikant jį griežtesnėmis sąlygomis neatitinka tikrovės, kadangi ribojimai ir suvaržymai atsirado dėl to, jog jis nesilaikė nustatytos tvarkos.
Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. bausmę atliko kartu su nuteistuoju R. K. 2 būrio 8 gyvenamojoje dvivietėje patalpoje. Po 2020 m. gruodžio 16 d. įvykusio asmeninio nuteistųjų konflikto, siekiant išvengti tolesnių nuteistųjų konfliktų, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-2242 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius ir priskyrimo grupėms“ buvo perkeltas į 2 būrio 4 patalpą, taip pat pareiškėjui ir R. K. direktoriaus nutarimu buvo paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. sausio 2 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-01-00541-20 nurodomi duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo užpultas ir tik gynėsi, be to, iš nurodytų sužalojimų matyti, kad R. K. sužalojimai buvo sunkesni. Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto nubaudimo turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmais, nepagrįstai jį laikant nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. paprastojoje grupėje – blogesnėmis ir griežtesnėmis kalinimo sąlygomis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-1304, buvo paskirtas gyventi į paprastąją grupę.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnis numato paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas – konkrečias nuteistųjų teises: įsigyti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus (1 p.); per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai (2 p.); gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų (3 p.); du kartus per savaitę paskambinti telefonu (4 p.); kasdien pasivaikščioti tris valandas (5 p.).
Pareiškėjo įsitikinimu, nuo 2020 m. spalio 1 d. jis, neturėdamas galiojančių nuobaudų, turėjo būti perkeltas į lengvąją grupę, tačiau tai padaryta nebuvo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.
BVK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:
1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;
2) užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;
4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;
5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Akivaizdu, kad teisinis reglamentavimas numato galimybę nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau nuteistasis turi atitikti visas be išimties anksčiau įvardytas sąlygas.
Pareiškėjas skunde teigia, kad 2020 m. spalio 1 d. išnyko jam galiojusios nuobaudos, jis dirbo, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAS’ys buvo 54 balai – vidutinė, todėl, jo nuomone, jis atitiko visus BVK 68 straipsnyje keliamus reikalavimus lengvajai grupei gauti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 161 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius turi teisę sudaryti komisiją, patariančią jam nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Šios komisijos siūlymai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui yra neprivalomi.
Kaip matyti, teisinis reglamentavimas numato galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, t. y. ilgainiui pakitus nuteistojo elgesiui pozityviąja linkme, jo elgesį persvarstyti ir nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau nuteistasis negali būti perkeliamas, jei neatitinka bent vienos iš BVK 68 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos plano matyti, jog 2020 m. spalio 28 d. pareiškėjas „plano neįgyvendino“, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir vėliau nedarė pažangos būdamas paprastojoje grupėje ir neatitiko lengvosios grupės reikalavimų, taigi pareiškėjas neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, kuri nuteistajam yra privaloma siekiant būti perkeltam į lengvąją grupę, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis neteisėtai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas paprastojoje grupėje, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog akivaizdu, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę paprastojoje grupėje dėl nesilaikymo nustatytos tvarkos, negalėjo turėti muzikos grotuvo, kompiuterio, sumuštinių keptuvės, kasdien skambinti telefonu, įsigyti ir turėti kiaušinių, medaus, uogienės, miltų, šaldytų pusfabrikačių.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nesutiko su Pravieniškių PN-AK teiginiais, kad jis raštu Nr. 72(1-2)1710 atsisakė būti perkeliamas į lengvąją grupę, ir nurodė, kad jis tik nesutiko, kad jam neteisėtai būtų bloginamos kalinimo sąlygos, kadangi 14–17 būriuose gyvena po 12–20 žmonių vienoje patalpoje, dviaukštės lovos, pilna blakių ir tarakonų, esama daugybės kitų pažeidimų.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į įstaigos administraciją nurodydamas, jog laisvosios grupės paskyrimo jam atveju jis atsisako gyventi 14–17 būriuose, kadangi ten nebus užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pareiškėjas 14–17 būriuose būtų buvęs laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistiesiems nėra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti būrį ar sektorių, kuriame jis nori gyventi, nuteistieji iš vieno būrio į kitą, iš vieno sektoriaus į kitą perkeliami įstaigos direktoriaus įsakymais, todėl pareiškėjo norų, pageidavimų gyventi viename ar kitame būryje ar sektoriuje nepaisymas nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas ir dėl to, kad buvo apgyvendintas kartu su nuteistuoju R. K., kuris 2020 m. gruodžio 18 d. jį užpuolė, ir nors jis tik gynėsi, buvo nubaustas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. bausmę atliko kartu su nuteistuoju R. K. 2 būrio 8 gyvenamojoje dvivietėje patalpoje.
Iš į bylą pateikto 2021 m. sausio 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-01-00541-20 matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. tiek pareiškėjas, tiek nuteistasis R. K. panaudojo vienas prieš kitą smurtą, t. y. minėtas nutarimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo užpultas ir tik gynėsi. Iš nutarime nurodytų sužalojimų matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas nedidelis nosies paraudimas ir nežymus patinimas, o R. K. nustatytos kirstinės žaizdos kairio antakio srityje, nosies srities hematomos, dešinio skruostikaulio srities hematomos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po įvykusio asmeninio nuteistųjų konflikto, siekiant išvengti tolesnių nuteistųjų konfliktų, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-2242 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius ir priskyrimo grupėms“ buvo perkeltas į 2 būrio 4 patalpą. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui ir R. K. direktoriaus nutarimu buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas, vadovaujantis BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punktu (reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis).
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad, gavus duomenų apie pareiškėjo ir nuteistojo R. K. konfliktą, smurto vieno prieš kitą panaudojimą, nuteistieji nedelsiant buvo izoliuoti vienas nuo kito siekiant išvengti tolesnių konfliktų tarp nuteistųjų. Tai rodo, kad Pravieniškių PN-AK ėmėsi tinkamų priemonių pareiškėjo saugumui užtikrinti. Teismo vertinimu, nuteistųjų konfliktas ir smurto panaudojimas įvyko spontaniškai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą teigė, kad jis apie kilusius nesutarimus ir neadekvatų R. K. elgesį buvo įstaigos administraciją informavęs raštu, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui kreipimesi nurodžius tik abstrakčias aplinkybes dėl grėsmių ir nesutarimų su R. K., t. y. neįvardijus išsamių detalių, kodėl jam kyla pavojus jo saugumui gyvenant kartu su nuteistuoju R. K., atsakovės atstovui, nebuvo galimybės nustatyti, kad pareiškėjo teiginiai atitinka tikrovę ir yra būtinybė nuteistuosius apgyvendinti atskirai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pasiskundus buvo aiškinamasi situacija, tačiau nesant jokių duomenų, kad nuteistieji prieš tai būtų konfliktavę, įstaigos administracijai nekilo abejonių dėl nuteistųjų gyvenimo drauge negalimumo, juo labiau kad pareigūnai vykdo nuolatinę laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų elgesio kontrolę, kitokią jų priežiūrą.
Nors pareiškėjas skunde teigė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. R. K. jį užpuolė, ir nors jis tik gynėsi, buvo nepagrįstai nubaustas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek nuteistasis R. K. naudojo vienas prieš kitą smurtą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai jam skirtos nuobaudos yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjas, matydamas kylančią konfliktinę situaciją, kad nuteistasis R. K. gali panaudoti smurtą prieš jį, turėjo galimybę nesivelti į R. K. provokacijas ar konfliktą spręsti taikiai, taip pat matydamas, kad to padaryti nepavyks, kad R. K. nusiteikęs smurtauti, nedelsdamas apie tai informuoti pareigūnus, tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, atvirkščiai, pareiškėjas taip pat buvo nusiteikęs agresyviai prieš R. K. ir smurtaudamas jam padarė kirstines žaizdas kairio antakio srityje, nosies srities ir dešinio skruostikaulio srities hematomas. Taigi, teigti, kad pareiškėjui už tokius smurtinius veiksmus buvo nepagrįstai skirta nuobauda, nėra jokio pagrindo.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.