Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjo nuomone, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) labai pablogėjo psichinė ir fizinė sveikata, buvo priverstas vartoti psichiką veikiančius vaistus, lankytis pas psichologus, pablogėjo resocializacija, padidėjo OAS’ys balai. Mano, kad kalinimo įstaigos administracija, laikydama jį blogesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis, nei priklausė, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė jo teisę gauti priklausančias lengvatas, atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prašė skundą patenkinti.

Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmais, nepagrįstai jį laikant nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. paprastojoje grupėje – blogesnėmis ir griežtesnėmis kalinimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 2-1304, buvo paskirtas gyventi į paprastąją grupę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnis numato paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas – konkrečias nuteistųjų teises: įsigyti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus (1 p.); per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai (2 p.); gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų (3 p.); du kartus per savaitę paskambinti telefonu (4 p.); kasdien pasivaikščioti tris valandas (5 p.).

Pareiškėjo įsitikinimu, nuo 2020 m. spalio 1 d. jis, neturėdamas galiojančių nuobaudų, turėjo būti perkeltas į lengvąją grupę, tačiau tai padaryta nebuvo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) reglamentuoja bausmių vykdymo įstaigų pareigūnų teises ir pareigas. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigų ir pareigūnų konkrečias teises ir pareigas atitinkamose bausmių vykdymo sąlygų bei nuteistųjų teisių ir pareigų vykdymo užtikrinimo srityse nustato atitinkami BVK skyriai.

BVK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas:

1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis – atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės;

2) užsiima darbine veikla šio Kodekso 132 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip keturis paskutinius bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – užsiima darbine veikla ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones;

4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, – nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką;

5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Akivaizdu, kad teisinis reglamentavimas numato galimybę nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau nuteistasis turi atitikti visas be išimties anksčiau įvardytas sąlygas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2020 m. spalio 1 d. išnyko jam galiojusios nuobaudos, jis dirbo, pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAS’ys buvo 54 balai – vidutinė, todėl, jo nuomone, jis atitiko visus BVK 68 straipsnyje keliamus reikalavimus lengvajai grupei gauti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 161 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius turi teisę sudaryti komisiją, patariančią jam nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Šios komisijos siūlymai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui yra neprivalomi.

Kaip matyti, teisinis reglamentavimas numato galimybę, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, t. y. ilgainiui pakitus nuteistojo elgesiui pozityviąja linkme, jo elgesį persvarstyti ir nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, tačiau nuteistasis negali būti perkeliamas, jei neatitinka bent vienos iš BVK 68 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto Pravieniškių PN-AK pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos plano matyti, jog 2020 m. spalio 28 d. pareiškėjas „plano neįgyvendino“, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir vėliau nedarė pažangos būdamas paprastojoje grupėje ir neatitiko lengvosios grupės reikalavimų, taigi pareiškėjas neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, kuri nuteistajam yra privaloma siekiant būti perkeltam į lengvąją grupę, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis neteisėtai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas paprastojoje grupėje, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog akivaizdu, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę paprastojoje grupėje dėl nesilaikymo nustatytos tvarkos, negalėjo turėti muzikos grotuvo, kompiuterio, sumuštinių keptuvės, kasdien skambinti telefonu, įsigyti ir turėti kiaušinių, medaus, uogienės, miltų, šaldytų pusfabrikačių.

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nesutiko su Pravieniškių PN-AK teiginiais, kad jis raštu Nr. 72(1-2)1710 atsisakė būti perkeliamas į lengvąją grupę, ir nurodė, kad jis tik nesutiko, kad jam neteisėtai būtų bloginamos kalinimo sąlygos, kadangi 14–17 būriuose gyvena po 12–20 žmonių vienoje patalpoje, dviaukštės lovos, pilna blakių ir tarakonų, esama daugybės kitų pažeidimų.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis 2020 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į įstaigos administraciją nurodydamas, jog laisvosios grupės paskyrimo jam atveju jis atsisako gyventi 14–17 būriuose, kadangi ten nebus užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas ir dėl to, kad buvo apgyvendintas kartu su nuteistuoju R. K., kuris 2020 m. gruodžio 18 d. jį užpuolė, ir nors jis tik gynėsi, buvo nubaustas.

Iš į bylą pateikto 2021 m. sausio 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-0-01-00541-20 matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. tiek pareiškėjas, tiek nuteistasis R. K. panaudojo vienas prieš kitą smurtą, t. y. minėtas nutarimas nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo užpultas ir tik gynėsi. Iš nutarime nurodytų sužalojimų matyti, kad pareiškėjui buvo nustatytas nedidelis nosies paraudimas ir nežymus patinimas, o R. K. nustatytos kirstinės žaizdos kairio antakio srityje, nosies srities hematomos, dešinio skruostikaulio srities hematomos.