Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-18571-779/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
e2-18571-779/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11407-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
D. N.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-18571-779/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11407-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.; 35.5.; 63.3.; 116.5.1.; 116.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžinto kredito, 14,48 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 184,29 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovui suteikta 144,81 Eur paskola 30 dienų terminui su 121,67 % dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, paskolos laiku negrąžino, todėl liko skolingas ieškovo prašomas sumas.

Atsakovui G. Z. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas per sistemą www.smscredit.lt 2011-07-26 su ieškovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 89326002, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur (500,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui su 121,67 % dydžio vartojimo kredito metine palūkanų norma. Todėl atsakovas ieškovui iš viso turėjo grąžinti 159,29 Eur (550,00 Lt) sumą iki 2011-08-25. Atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti laiku, tačiau savo pareigos nevykdė, pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir paskolos negrąžino. Už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo buvo paskaičiuota 184,29 Eur palūkanų, taigi iš viso susidarė 343,58 Eur dydžio skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą, taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 144,81 Eur dydžio negrąžintą kreditą ir 14,48 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino tenkintinas.

Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra 121,67 %, o bendra kredito kainos metinė norma net 218,87 %. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau, ieškinys atsakovui pateiktas praėjus beveik keturiems metams po prievolės pažeidimo, o ilgą laiką skaičiuojamos tokios didelės metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, kuri viršija pagrindinės skolos sumą, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 184,29 Eur dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas ieškovo apskaičiuotas sutartines palūkanas mažina per pusę, t. y. iki 92,12 Eur. Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartimi ar įstatyme numatytas palūkanas (CK 6.37 str.). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (251,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-04-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 251,44 Eur, kas sudaro 73,18 procento ieškinio reikalavimų sumos, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 10,98 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 92,12 Eur (devyniasdešimt du eurus 12 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (251,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10,98 Eur (dešimt eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė