- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- 1-721-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36734-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36734-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2018 m. liepos 16 d. apie 2 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) – K. M. priklausančiame bute, be priežasties sudavė kumščiu K. M. ne mažiau dviejų smūgių į veidą, padarydamas kraujosruvas paakiuose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė 2018 m. liepos 15 d. vakarą atėjęs pas K. M. į svečius (duomenys neskelbtini), kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių gėrė jo paties atsineštą alų, po to norėjo gerti šeimininko brogą. V. K. paaiškino nenorėjęs su K. M. gerti alkoholio iš vienos stiklinės, kadangi buvo matyti šeimininkui iš nosies nubėgęs kraujas. Dėl šios priežasties abu susistumdė, ko pasėkoje jis K. M. sudavė 3-4 kartus kumščiu į veidą. Pripažįsta savo veiksmais galėjęs K. M. sukelti įtarime nurodytus sužalojimus. Pasak V. K., juos išskyrė čigonai, į butą įlipę pro balkoną. V. K. prisiminė į butą atėjusiam kaimynui dar pats pasakęs: „kviesk policiją, aš sumušiau K. M.“. Atvykusiems policijos pareigūnams abu pareiškė pretenzijų neturį. Dėl savo poelgio K. M. atžvilgiu nurodė apgailestaująs. Paaiškino pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažinęs iš pykčio, kadangi nukentėjusysis buvo pareiškęs jam pretenzijas (b. l. 102).
Motyvuojamoji dalis
Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. M. apklausos metu nurodė pažįstamą V. K. jo namuose apsigyvenus dar 2017 metų gruodžio mėnesį. 2018 m. liepos 15 d. abu vartojo alkoholinius gėrimus. Nurodė po išgertuvių nuėjęs miegoti, o V. K. taipogi snūduriavęs. Miegodamas, teigia, pajutęs smūgius, o prabudęs pamatė jį rankomis mušantį V. K.. Netrukus po to atvyko policijos pareigūnai, tačiau nežino, kas juos iškvietė. Tolesnio įvykio aiškinimosi aplinkybių atvykus pareigūnams, teigia, nepamenąs, tačiau pareigūnams išvykus, pasak jo, V. K. grįžo ir išmiegojo jo bute. Po savaitės kaimynams papasakojo apie savo blogą savijautą, galvos svaigimą, todėl vienas iš kaimynų iškvietė greitąją med. pagalbą, kurios automobiliu jis buvo išvežtas į Šiaulių ligoninę. Šiaulių ligoninėje praleido vieną naktį, po to greitosios pagalbos automobiliu buvo parvežtas į Akmenės ligoninę, kur praleido dar vieną naktį. Daugiau į medikus nesikreipė ir nesigydė. Tikslaus smūgių kiekio ir jam sumuštų vietų nuketėjusysis nurodė dėl girtumo nepamenąs, tik žino, jog smūgiuota kumščiais. Pasak jo, minėtą vakarą daugiau prieš jį niekas nesmurtavo, pats niekur nebuvo nukritęs ar kaip kitaip susižalojęs, ligoninėje gulėjo tik dėl V. K. jam padarytų sužalojimų. Pareiškė, V. K. pretenzijų neturįs, dėl šio įvykio jam atleidęs, civilinio ieškinio nereiškiąs (b. l. 23-24, 26).
2018 m. rugsėjo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1227/2018(04) nustatyta, jog K. M. padaryti sužalojimai: kraujosruvos paakiuose. GMP kvietimo kortelėje Nr. 1844066783 nurodyta diagnozė – nosies paviršinis sužalojimas nevertinti, nes žodis „sužalojimas“ neteikia realios informacijos apie pobūdį (pvz. odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva). Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. K. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek imant atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S. parodė, jog iš kaimyno, kaip namo komendantas, sužinojęs apie K. M. bute vykstantį triukšmą. Nuėjęs į butą pasižiūrėti, K. M. rado kruvinu veidu, kruvinomis rankomis, ištinusia akimi. Paklaustas, kas nutiko, bute buvęs V. K. prisipažino primušęs K. M. ir neprieštaravo, kad būtų iškviesta policija. Pasak liudytojo, V. K. buvo ramus ir vis kartojo: „kviesk, kviesk policiją, aš jį sumušiau“. Nors K. M. nenorėjo, kad pareigūnai būtų iškviesti, tačiau suabejojęs jo sveikatos būkle, iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Spec. tarnyboms atvykus, jis išėjo namo (b. l. 36-37).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. I. parodė, jog 2018 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, naktį atsikėlęs ir pamatė ant pastolių prie balkono stovinčius du čigonus, iš kurių vieną – kaimyną A. pažino. Paklausti ką ten daro, čigonai atsakė, jog kaimyniniame bute yra mušamas žmogus. Liepė jiems į butą neiti ir paskambino namo komendantui, o šis iškvietė policiją. Paaiškino, pats į kaimyno butą nėjęs ir nieko nematęs, naktį jokio triukšmo negirdėjęs (b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, jog gyvenantis K. M. kaimynystėje. 2018 liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, sutemus, būdamas namuose išgirdo triukšmą, sklindantį iš K. M. buto. Tuo laiku prie namo stovėjo statybiniai stelažai, todėl su draugu nulipo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie K. M. balkono pamatė K. mušant K. M., t. y. vieną kartą koja įspyrus ir kartą ranka sudavus šiam į veidą. Tuomet pro balkoną įlipo į butą ir besimušančius išskyrė. Minėtame bute daugiau nieko nebuvo. Apie įvykį pasakė kaimynui, o šis iškvietė policijos pagalbą (b. l. 42-43).
2018 m. liepos 16 d. apžiūros protokolu su priedu užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje ant grindų bei stalo paviršiaus rastos dėmės, panašios į kraują, bei K. M. veide matomi sužalojimai (b. l. 47-55).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) išrašo ir Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal 2018 m. liepos 16 d. 3 val. 19 min. gautą S. S. pranešimą, nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad išgertuvių metu K. M. sumušė sugėrovas V. K., nukentėjusiam asmeniui nustatytas 1,66 promilės, V. K. – 1,96 promilės girtumas. K. M. medikų apžiūrėtas, į ligoninę nevežtas, pareiškimą rašyti atsisakė, priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 10-12, 44).
Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36734-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniu pranešimu pagal K. M. pareiškimą dėl V. K. padaryto sumušimo (b. l. 1, 20).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir V. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, V. K. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas, tarnybinis parnešimas ir kiti rašytiniai įrodymai. V. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, sudavęs K. M. ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į veidą, taip padarydamas kraujosruvas paakiuose, t. y. sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti V. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
V. K. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106–108).
Nukentėjusiajam pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tokiam proceso užbaigimui jis neprieštarauja (b. l. 110).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
V. K. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto neteistas, tačiau 2017 m. kovo 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius dėl BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 84–85), administracine tvarka baustas kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 82–83), nedirbantis (b. l. 86, 87), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, nesigydė (b. l. 90). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimaliam už padarytą nusikaltimą (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 103–104).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti V. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti V. K. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. K., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.