Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys – J. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas P. P. nuosavybės teise valdo sodo žemės sklypą Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Sodo sklypas yra įgytas 2002 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendraturte J. P., kuri byloje patraukta trečiuoju asmeniu. Ieškovo valdomo sodo sklypo išmatavimai yra 19,90x30,90x19,55x30,90. Šiame sklype yra ieškovo sodo namas, kiti statiniai. Sodo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Gretimas, šalia ieškovo sodo žemės sklypo yra atsakovo A. B. sodo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype atsakovas A. B. pasistatė pagalbinį ūkio pastatą arčiau, negu 3 m. iki ieškovo P. P. žemės sklypo ribos. A. B. pastatytas pagalbinis ūkio pastatas yra 6 m ilgiu palei ieškovo sklypą, o atstumas iki ieškovo žemės sklypo yra tik 114 cm.

Apie tai, kad pažeidžiamos ieškovo teisės, ieškovas siuntė atsakovui pranešimą, prašydamas pašalinti padarytus jo pažeidimus. Pranešimas atsakovui buvo siųstas pašto siunta, kuri nebuvo įteikta. Situacija iki šiol nėra pasikeitusi, todėl atsakovo reikalauja perkelti statinį nuo mano sklypo ribos ne arčiau 3 m.

Ieškovas kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija), iš kurios gavo atsakymą, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, kad atsakovo A. B. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 6,20x2,40 dydžio ir 2,60 m. aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pastatas yra apie 110 cm atstumu iki ieškovo segmentinės tvoros, kuri stovi tarp atsakovo ir ieškovo žemės sklypo adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovo pastatytas ūkinis pastatas yra nesudėtingas, statybą leidžiančio dokumento nereikia. Tačiau pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą nustatyta, kad sodo žemės sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Visais atvejais statyti pastatus reikia taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo savininkui. Mažesniu atstumu gali būti statomi statiniai turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Atsakovas A. B. tokio sutikimo neturi. Atsakovo pastatytas pastatas ant surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių konstrukcijomis, laikančiomis pastatą (ant polių).

Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad kaimyniniame sklype pastatytas pastatas arti jo sklypo, vakarinėje pusėje, užstoja saulės šviesą, dėl ko sukelia nepatogumų, kadangi ten įrengta pirtis, todėl kyla grėsmė ir dėl vandens nuotėkio. Nurodo, kad sodo sklypą yra įsigijęs prieš dešimt metų, tuo tarpu kaimyninį sklypą turi ne pilnai vienerius metus. Momento, kai buvo statomas aptariamas ginčo pastatas, ieškovas nematė, kadangi pats sode būna sezono metu. Negali pasakyti, per kokį laikotarpį buvo pastatytas ginčijamas pastatas. Su kaimynu kalbėjosi dėl per arti sklypo ribos pastatyto pastato, tačiau kaimynas į tai nereagavo. Į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kadangi matė, jog kitu būdu situacija nesikeis. Atsakovas neprašė leidimo pastatyti statinį arčiau nei 3 m, buvo kalbėtasi tik dėl vykdomų darbų sodo sklypo ribose. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad statinį atvežė jau pastatytą ir jį tiesiog užkėlė ant įrengtų pastolių. Statybos prasidėjo po tvoros užtvėrimo. Po pastatyto statinio su kaimynais nebendravo, nes kaimynai nelinkę bendrauti, į kalbas nesileidžiantys. Dėl pastatyto statinio jų teisės pažeidžiamos tuo, kad statinys yra per ne lyg arti sklypų ribos. Kaimynas neprašė leidimo statyti statinį arčiau nustatytos 3 m ribos.

Inspekcija, 2021 m. gruodžio 6 d. raštu ,,Dėl Jūsų pranešimo nenagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į 2021 m. spalio 19 d. skundą nurodė, kad 2021 m. spalio 19 d. skundas nebus nagrinėjimas, kadangi vadovaujantis Aprašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 29 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastato, kuris pastatytas arčiau negu 3 m atstumu iki sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos, statybai, pagal 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau - STR 1.05.01:2017) (galiojusi redakcija iki 2021 m. spalio 30 d.) 3 priedo 1.1 papunktį statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas nėra statybą leidžiantis dokumentas.

Nagrinėjamoje byloje Ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Ieškovui ir trečiajam asmeniui, o VĮ Registrų centras pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus patvirtina, kad kaimyninis sklypas priklauso Atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Remiantis ankščiau aptarta teismų praktika, Ieškovas neturi įrodinėti, kad jo, kaip savininko, teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, tačiau turi įrodyti, kad jo teisės buvo pažeistos, o šiuo atveju Atsakovas privalo įrodyti, kad jo elgesys, įgyvendinant nuosavybės teisę į statinį, visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovui A. B. teismo procesiniai dokumentai siųsti gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, grįžo neįteikti. Patikrinus Gyventojų registro duomenų informacinę sistemą, nustatyta, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį, atsižvelgiant į tai, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui P. P. nuosavybės teise priklauso ½ sodo žemės sklypo, kartu su trečiuoju asmeniu byloje patraukta J. P., esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovui bei trečiajam asmeniui J. P. priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovui ir trečiajam asmeniui J. P. priklausantis žemės sklypas šiaurės dalyje ribojasi su atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatytas vienas statinys žymiai arčiau ieškovui ir trečiajam asmeniui J. P. priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Ieškovas laikosi pozicijos, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatą neišlaikius atstumo iki jų žemės sklypo ribos, pastarajam yra sudarytos kliūtys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra auginti augalus, kadangi užstojama saulės šviesa, kyla reali grėsmė būti užlietiems, kadangi kaip ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė teismo posėdžio metu, ieškinyje nurodytas pagalbinės paskirties pastatas perdarytas į pirtį, atsakovo žemės sklypas nėra nei prijungtas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, nei jame įrengta vietinė kanalizacija.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą jo, t. y. atsakovo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą pagalbinį ūkio pastatą ne arčiau, kaip 3 metrai iki ieškovo sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Toks ieškovo reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra žemės sklypo savininkas ir kad minėto daikto buvimas neišlaikant trijų metrų atstumo pažeidžia kiekvieno konkretaus savininko teises ir saugomus interesus (CPK 178 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą, pranešdamas, kad atsakovo žemės sklype esantis statinys pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neišlaikant 3 m atstumo, todėl reikalauja pašalinti jo teisių pažeidimą ir perkelti statinį, laikantis teisės aktuose įtvirtintų atstumų. Atsakovui nesiėmus jokių veiksmų, ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Inspekcijoje 2021 m. spalio 19 d. buvo gautas P. P. skundas, kuriame nurodoma, kad ,,sodo kaimynė R. P., sklypo savininkė, neleistinu atstumu nuo mano sklypo pastatė statinį, kurio ilgis apie 6 metrus. Atstumas iki tvoros – vienas metras 14 cm, tiesiogiai užstoja mano daržą. Prašau patikrinti šį faktą ir įspėti R. P. sutvarkyti savo sklypą pagal galiojančius sodininkų normas ir taisykles“. Inspekcijos pareigūnams 2021 m. vasario 16 d. atlikus patikrinimą, nustatytą, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai (toliau – sklypas). Sklypas suformuotas atliekant kadastriniu matavimus ir nuosavybės teise priklauso R. P.. Patikrinimo metu (2021 m. lapkričio 16 d.) nustatyta, kad sklype yra pastatytas apie (6,20x2,40) m dydžio ir apie 2,60 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pastatas yra apie 1,10 m atstumu nuo segmentinės tvoros, kuri stovi tarp statytojos sklypo ir žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrėjus statinio statyba baigta, tačiau jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre“. Paminėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) savininkas, 2022-04-15 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra atsakovas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi 2020 m. birželio 16 d. – 2022 m. rugpjūčio 24 d.) 2 lentelės 2 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis yra 5 m ir didžiausias plotas – 50 m2, priskirtini I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Nagrinėjamu atveju, Inspekcijai atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – kaimyninis sklypas), pastatytas apie (6,20x2,40) m dydžio ir apie 2,60 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Taigi ieškovo kaimyniniame sklype pastatytas statinys priskirtinas I grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 punktą, leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaimyninis žemės sklypas į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 punkte nurodytas teritorijas nepatenka, taigi statybą leidžiantis dokumentas statiniui, pastatytam kaimyniniame sklype nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju pagalbinis ūkinis pastatas pastatytas mėgėjų sodo teritorijoje, todėl šiuo atveju statinių statybai sodo sklype taikytinas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymas (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas). Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad sutikimas atsakovui statyti statinį mažesniu atstumu nuo ieškovui priklausančio sklypo ribos, nebuvo duotas.

Teismas, įvertęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo nurodomas tam tikrų atstumų nesilaikymas pažeidžia jo teises tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kas turi realią neigiamą įtaką jo interesams, todėl ieškovas įrodė teisių suvaržymą (materialines pasekmes), kylančias dėl per arti sklypų ribos pastatyto statinio, jo ieškinys patenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovui teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, P. P. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-02625 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2023 m. balandžio 6 d. pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-06160, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygi 288,33 Eur. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovo reikalavimai visiškai, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 100 procentų reikalavimų. Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina prašoma 288,33 eurų suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 53,00 eurai žyminis mokestis už reikalavimą dėl teisių pažeidimo pašalinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė taip pat 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimus ir įpareigoti atsakovą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkelti jo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą pagalbinį ūkio pastatą ne arčiau, kaip 3 (trys) metrai iki ieškovo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 33 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centų) pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Įteikti atsakovui A. B. sprendimą viešo paskelbimo būdu, 2023 m. balandžio 26 d. skelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2023 m. balandžio 26 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1497-517/2023 (teisminio proceso Nr. 2-49-3-00018-2023-4) pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl teisių pažeidimo pašalinimo. Atsakovui procesinių dokumentų įteikti teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 340) 20033.“