Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant: Laimutei Drebulienei, dalyvaujant prokurorui – K. G., nedalyvaujant nukentėjusiajam – A. R., dalyvaujant kaltinamajam P. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. J. baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad 2013-07-06 apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), iš miegančio A. R. pagrobė 20 Lt. vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2710 su beverte Labas SIM kortele, 150 Lt. vertės mobilaus ryšio telefoną „myPhone“ su beverte Omnitel SIM kortele, tokiais savo veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimo turto už 170 litų.

Šie kaltinamojo P. J. veiksmai prokuroro kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.

Kaltinamasis P. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-07-05 d. Vilkaviškio mieste susitiko su pažįstamu M. K. apie 22.00 val. Susitikus su M. K. sutarė, kad visai būtų neblogai ko nors išgerti. Tuo metu jau parduotuvės nedirbo, M. K. prisiminė, kad Vilkaviškio miesto stadione galėjo dar likti alkoholio, nes prieš tai su draugais šventė išleistuves. Jie abudu nuėjo į Vilkaviškio miesto stadioną, esantį gatvėje. Atėjus į miesto stadioną, tribūnose nieko nebuvo. Pastebėjo, kad miega vienas jaunuolis. M. K. pasakė, kad tai jo pažįstamas su kuriuo prieš tai gėrė. Išsiskyrus su M. K., kilo mintis grįžti į stadioną, ir apieškoti miegantį jaunuolį ar jis neturi mobilaus ryšio telefonų, kuriuos pagrobtų. Grįžęs į stadioną priėjo prie jaunuolio. Vieną telefoną pagrobė iš jaunuolio kelnių kišenės, kitą surado kuprinėje.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsniu, kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas. Nors kaltinamasis aktas adresuojamas teismui, jis reikšmingas ir kaltinamajam, įgyvendinant jo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, žinoti, kuo jis kaltinamas. Tokia teisė įgyvendinama ne tik įteikiant įtariamajam kaltinamojo akto nuorašą, bet ir išpildant reikalavimą kaltinamajame akte išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip, kaip jos buvo išdėstytos paskutiniame įtarime ir dėl to apklausiant įtariamąjį. Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus kaltinamojo akto turiniui, 3 punkte teigiama, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Tik tiksliai įvykdžius šį įstatymo reikalavimą, galima įgyvendinti įtariamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Išnagrinėjus bylą teisme, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Kaltinamasis P. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Ištyrus teisme įrodymus, teismas daro išvadą, kad prokuroro pateiktas kaltinimas faktiškai neatitinka paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme nurodytų įvykio aplinkybių – kaltinamasis nurodė nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius, kad nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonus pagrobė viešoje vietoje (Vilkaviškio miesto stadiono tribūnoje) iš asmens drabužių bei kuprinės t.y. įvykdė kišenvagystę.

Teisminio nagrinėjimo metu konstatuota, jog baudžiamojoje byloje nustatytos itin reikšmingos kaltinimo prasme aplinkybės. Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas vertintinas kaip ne visiškai atitinkantis faktines teisminio nagrinėjimo metu nustatytas bylos aplinkybes. Todėl teismas mano, kad, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tikslinga bylą grąžinti prokurorui (BPK 254 str. 3 d.). Grąžinant bylą prokurorui nustatomas dviejų mėnesių terminas minėtiems pažeidimams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje P. J. yra kaltinamas padarymu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ikiteisminio tyrimo šioje byloje papildymui nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą.

Baudžiamosios bylos medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.