Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-243-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
e2YT-243-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01116-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
D. Z., D. T.
Suinteresuotas asmuo
R. R., V. R., VĮ „Turto bankas“, NŽT prie ŽŪM
Advokatai
Romanas Lupeika
Civilinė byla Nr. e2YT-243-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01116-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020-03-17Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant pareiškėjai D. Z. ir jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,suinteresuotiems asmenims R. R. ir V. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. (dabar Zabitienės) pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., V. R., VĮ „Turto bankas“ ir NŽT prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime bei teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos tėvų J. R. ir S. R. santuokoje gimė trys vaikai - gimė sūnus R. R., gimė sūnus V. R. ir duktė D. R. (santuokinė pavardė – T, dabar - Z). 1992-mirė mama S. R.. Po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis J. R.. Vaikai R. R., V. R. ir D. R. po mamos mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notaro biurą nesikreipė.

2004-07-13 J. R. sudarė testamentą, kuriuo padarė patvarkymą, kad visas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, visus pagalbinius pastatus, esančius K k., Kretingos r., visą priklausančią žemę, kur ji bebūtų ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai D. T. (ikisantuokinė pavardė - R).

2014-05-09 mirė J. R.. R. R., V. R. ir D. T. (ikisantuokinė pavardė - R) po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notaro biurą nesikreipė. Pareiškėja patvirtina, kad žinojo apie tėvo J. R. 2004-07-13 sudarytą testamentą, tačiau į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, nes tėvo mirties dienai, jis neturėjo jokio registruoto kilnojamojo ir /ar nekilnojamojo turto. Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi name, kuriame kartu gyveno su tėvu. Ji paveldėjo tėvo daiktus, rūbus. Po tėvo mirties moka mokesčiu už būstą, atliko būsto remontą.

2018 metų sausio mėnesį pareiškėjai D. T. tapo žinoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka procedūras dėl atkūrimo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą po mamos S. R., mirusios 1992, mirties. Šiuo klausimu NZT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-26 priėmė sprendimą ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2019-09- 04 sprendimą. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad S. R. vardu įregistruotas 0.1900 ha ploto žemės sklypas. S. R. palikimą priėmėjos sutuoktinis J. R.. Jeigu jis būtų gyvas, tai tuomet J. R. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau J. R. mirė 2014 mirė, o po jo mirties nei vienas iš vaikų nesikreipė į notaro biurą, kad priimti palikimą. K. S. R vardu, po jos mirties, atsirado nekilnojamasis turtas, todėl būtina išspręsti klausimą dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo. Pareiškėja, neturėdama kitos išeities, teismui teikia šį pareiškimą, kuriuo prašys nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji, D. T., a. k., po tėvo J. R., mirusio 2014-, mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo iki pat šiol. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėjai leis atlikti teisinius veiksmus notaro biure, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimą tėvo J. R. vardu, o vėliau pačiai paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Suinteresuoti asmenys R. R. ir V. R. pareiškėjos prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo. Patvirtina, kad nebendrauja su seserimi dėl paveldimo turto, bet neneigia, kad sesuo, po mamos mirties, rūpinosi tėvu. Po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą. Liko gyventi ir gyvena tėviškėje. Moka mokesčius už būstą.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir NŽT prie ŽŪM per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. R. ir S. R. santuokoje gimė trys vaikai - sūnus R. R., sūnus V. R. ir duktė D. R. (santuokinė pavardė – T dabar - Z). 1992mirė mama S. R., mirties įrašo Nr. 19. Po mamos mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis J. R.. Vaikai po mamos mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notaro biurą nesikreipė.

2004-07-13 J. R. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 3169, kuriuo padarė patvarkymą, kad visas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, visus pagalbinius pastatus, esančius r., visą priklausančią žemę, kur ji bebūtų ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamą]j turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai D. T., gim. 1965-08-21 (ikisantuokinė pavardė - R).

2014-05-09 mirė J. R., mirties įrašo Nr. 112. Vaikai po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į notaro biurą nesikreipė, ir tai patvirtina Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2018-02-28 pažyma. Pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, nes tėvo mirties dienai, jis neturėjo jokio registruoto kilnojamojo ir /ar nekilnojamojo turto. Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi name, kuriame kartu gyveno su tėvu. Ji paveldėjo tėvo daiktus, rūbus. Po tėvo mirties moka mokesčiu už būstą, atliko būsto remontą. 2018 metų sausio mėnesį pareiškėjai D. T. tapo žinoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka procedūras dėl atkūrimo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą po mamos S. R., mirusios 1992-, mirties. Šiuo klausimu NZT prie Žemės ūkio ministerijos 2018-06-26 priėmė sprendimą Nr. 14S-15 (14.14.3.) ir NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2019-09- 04 sprendimą Nr. 14SK-580-(14.14.110.). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad S. R. vardu įregistruotas 0.1900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr., esantis sen., Kretingos r. sav.. S. R. palikimą priėmėjos sutuoktinis J. R.. J. R. 2014-05-09 mirė, o po jo mirties nei vienas iš vaikų nesikreipė į notaro biurą, kad priimti palikimą. Nagrinėjamoje byloje būtina išspręsti klausimą dėl šio nekilnojamojo turto paveldėjimo, t.y. kad D. T. (dabar - Z), po tėvo J. R., mirusio 2014, mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo iki pat šiol.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pripažintina, kad D. T. (dabar - Z), po tėvo J. R. mirties 2014 , priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo iki pat šiol. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi name, kuriame kartu gyveno su tėvu. Ji paveldėjo tėvo daiktus, rūbus. Po tėvo mirties moka mokesčiu už būstą, atliko būsto remontą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. T. (dabar - Z), a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014, mirties, priėmė jo palikimą ir jį faktiškai valdo iki pat šiol.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis