Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje A. M. g. 11, Kaune, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. rugpjūčio 14 d., Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) 2011 m. birželio 28 d., Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 3) 2014 m. balandžio 23 d., Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs; 4) 2014 m. rugpjūčio 22 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio baudos bausme; duomenų apie įvykdymą nėra; 5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d., teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 14 MGL dydžio baudos bausme; bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., 2019 m. kovo 9 d., apie 1.50 val., turėdamas tikslą visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, išdaužęs 60 eurų vertės lango stiklą, įmetė į Š. U. buto kambarį (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte stiklinį butelį, pripildytą benzino ir popieriaus skiaučių, kurias prieš įmesdamas uždegė žiebtuvėliu, apdegino kambaryje buvusias 40 eurų vertės užuolaidas, apliejo ir ištepė benzinu kambaryje buvusį 100 eurų vertės kilimą, tuo padarydamas Š. U. iš viso 200 (60+40+100) eurų turtinę žalą, taip pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą – padegti namus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi stiklinis butelis sudužo ir jo turinys užgeso, o jis pats išsigando ir pabėgo, nes atsibudo ir kambaryje šviesą įjungė Š. U..

Kaltinamasis A. M., ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 8 d., jis paskambino Š. U., jie susipyko dėl O. U.. 2019 m. kovo 9 d. apie 1.00 val. nusprendė padaryti ką nors blogo Š. U.. Suprato, kad Š. U. namuose nėra iš pokalbio telefonu. Dėl to nutarė įmesti pro Š. U. kambario langą butelį, pripildytą benzino ir popieriaus skiaučių. Nuėjęs prie Š. U. namo (duomenys neskelbtini), lango bandė uždegti butelį ir įmetė jį pro kambario langą. Kiek matė, butelis nesuliepsnojo. Kai kambaryje užsidegė šviesa, jis pabėgo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, o Š. U. padarytą žalą atlygino (b. l. 102, 103).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis Š. U., ikiteisminio tyrimo metu, papildomai parodė, kad kaltininkas pro išdaužtą langą bandė uždegti žiebtuvėlį ir mano, kad galėjo būti siekiama uždegti buto užuolaidas, kurios, apdegė. Įvykis įvyko labai gretai. Jis nedelsdamas uždegė kambaryje šviesą, pribėgo prie lango, bet žmogaus jau nematė. Tuomet kambaryje pastebėjo sudužusį stiklinį butelį, kurio vienoje iš dalių buvo popieriaus skiautės, nuo skysčio butelyje jautėsi aitrus kvapas. Butelis nukrito ir sudužo ant grindų buvusio kilimo. Kilimas buvo sulietas, todėl jis patyrė 100 eurų žalą, kadangi kilimą išmetė. Dėl išdaužto lango patyrė 60 eurų žalą, taip pat buvo sugadintos apdegusios užuolaidos, dėl to patyrė 40 eurų žalą. Iš viso patyrė 200 eurų žalą. 2019 m. balandžio 6 d., iš O. U. sužinojo, kad A. M. per ją nori atlyginti padarytą žalą dėl įvykusio įvykio ir jam grynaisiais perdavė 200 eurų, todėl patirta žala jam atlyginta pilnai (b. l. 63–69).

Liudytoja O. U., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra santuokoje su Š. U., kartu turi bendrą vaiką, tačiau su Š. U. kartu negyvena maždaug pusę metų. Š. U. gyvena (duomenys neskelbtini), o ji šiuo metu gyvena pas motiną. Pažįsta A. M., su juo porą mėnesių nuomojosi butą Estų g. 4, Kaune. A. M. žino sutuoktinį Š. U., yra jį matęs, žino, kur gyvena, tačiau jie nebendrauja. Nuo kovo mėnesio pradžios ji nusprendė su A. M. kartu nebegyventi ir išsikraustė gyventi pas mamą, tačiau su juo palaiko draugiškus santykius. 2019 m. kovo 8 d., telefonu bendravo su A. M., jis kvietė ją susitikti, tačiau ji atsisakė. 2019 m. kovo 9 d., ryte, apie 5.00 val. ji pabudo, namuose jos motina bendravo su Š. U., kuris pasakojo, kad į jo butą pro langą buvo įmestas butelis, namie smirda ir dėl to Š. U. įtarinėjo A. M.. Kitą dieną ji pati A. M. paklausė, ar tai padarė jis ir nors A. M. tai paneigė, vėliau, telefoninio pokalbio metu nurodė, kad norėtų atlyginti žalą Š. U.. Kadangi A. M. šiuo metu yra izoliatoriuje, jis paprašė jos, kad ji pasiskolintų pinigų iš jo tėvų ir atlygintų žalą Š. U., ką ji ir padarė (b. . 81–85).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Š. U. nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d., apie 1.50 val. jis vienas buvo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo, kai išgirdo kambaryje stiklo dūžį. Iš karto pabudo ir pamatė, kad prie jo lango, kuris yra pirmajame namo aukšte, rankos per langą bando uždegti žiebtuvėlį. Pribėgo prie lango, tačiau nespėjo pamatyti, kas buvo prie jo lango. Įjungė šviesą ir pamatė kambaryje butelį, kuriame buvo popieriaus skiaučių ir galimai degus skystis, nes kambaryje juto keistą kvapą. Butelis nebuvo užsidegęs, bet sudužęs. Buvo išdaužtas kambario langas. Su sutuoktine O. U. vyksta skyrybų procesas. Paskutiniu metu jo sutuoktinė gyveno su nauju draugu A. M., tačiau jis su juo nebendrauja, bet mano, kad padegti jo namus galėjo A., kadangi 2019 m. kovo 8 d. A. jam skambino telefonu ir siekė susitikti dėl O. U.. Kaip suprato, A. pagalvojo, kad O. U. gali vėl gyventi su juo, nors taip nėra (b. l. 6–15).

Iš Kauno AVPK KTV KAS apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti bute, (duomenys neskelbtini) ir paimta skystis iš nesudužusios butelio apatinės dalies, taip pat butelio dalys ir popieriaus skautės (b. l. 18–23).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 2 d., daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietoje – bute (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos popieriaus skautės (b. l. 24–28).

Iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. balandžio 4 d. specialisto išvados Nr. 20IS1-404 matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų stiklinio butelio dalių rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, nėra (b. l. 29–34).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 24 d. specialisto išvados Nr. 11-639 (19), matyti, kad stiklainyje pateiktas tirti skystis yra naftos produktas – benzinas (b. l. 40–41).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2019 m. kovo 27 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai vykdo A. M., kuriam skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kontrolę. 2019 m. kovo 9 d. 1.43 val., elektroninėje stebėjimo informacinėje sistemoje gautas pranešimas, kad A. M. pažeidė nustatytas kardomosios priemonės sąlygas (namų zonos pažeidimas). A. M. namo grįžo 2019 m. kovo 9 d. 2.03 val. Iš pateiktos intensyvios priežiūros ataskaitos matyti, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 9 d. nuo 1.43.10 val., iki 2.03.09 val., buvo išėjęs iš namų zonos ir nuėjo iki A. J. per. 110 namo (b. l. 48–56).

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. M., turėdamas išankstinį tikslą ir suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, kai 2019 m. kovo 9 d. apie 1.50 val., atėjęs prie A. J. pr. 110 namo ir išdaužęs 60 eurų vertės lango stiklą, įmetė į Š. U. buto kambarį, esantį pirmajame namo aukšte stiklinį butelį, pripildytą benzino ir popieriaus skiaučių, kurias prieš įmesdamas uždegė žiebtuvėliu ir taip apdegino kambaryje buvusias 40 eurų vertės užuolaidas, apliejo ir ištepė benzinu kambaryje buvusį 100 eurų vertės kilimą, tuo padarydamas Š. U. iš viso 200 (60+40+100) eurų turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi stiklinis butelis sudužo ir jo turinys užgeso, o jis pats išsigando ir pabėgo, nes atsibudo ir kambaryje šviesą įjungė Š. U.. Neabejotina, kad Š. U. turto sunaikinimo būdas pripažintinas visuotinai pavojingu būdu, nes nukentėjusiojo turtas, esantis miesto teritorijoje, sunaikintas padegant, dėl ko buvo sukeltas realus pavojus užsidegti ir kitoms, su jo patalpomis sublokuotoms patalpoms, netoliese esantiems pastatams bei nukentėjusiojo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kadangi nusikalstami veiksmai atlikti nakties metu, kuomet asmenys miegojo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis, susipykęs su nukentėjusiuoju dėl jo sutuoktinės O. U., norėjo padaryti jam „ką nors blogo“, dėl ko aktyviais savo veiksmais, į stiklinį butelį pripylė naftos produkto – bezino, kartu įdėdamas popieriaus, nuėjo iki nukentėjusiojo namų ir uždegęs butelyje esančius popierius, išdaužęs langą, įmetė stiklinį butelį į kambario vidų, tačiau nusikalstamo tikslo nepasiekė, kadangi butelis sudužo, o atsikėlus nukentėjusiajam, kuris matė rankas ir butelio uždegimą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojos O. U. parodymai apie tai, kad kaltinamasis A. M. prašė jos perduoti nukentėjusiajam 200 eurų žalai atlyginti, taip pat A. M. atžvilgiu vykdytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, ataskaitos, kuri patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. kovo 9 d. nuo 1.43.10 val., iki 2.03.09 val., buvo išėjęs iš namų zonos ir nuėjo iki A. J. per. 110 namo bei kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. M. yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 186–188).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkių metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas už analogiško nusikaltimo ir kitų turtinių nusikaltimų padarymą, taip pat ir užsienyje, šiuo metu jo atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai (b. l. 107–127), administracine tvarka baustas (b. l. 170–173), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 182), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 180), yra pakaltinamas, nedirba (b. l. 174).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui – 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Lietuvos teismo ekspertizės centras nurodė, kad tyrimo kaina yra 290,01 eurų (b. l. 39). Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 dalis numato, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Kadangi specialistai išvadą pateikė atlikdami tarnybinę užduotį, todėl šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (popieriaus skiautės, butelio dalys, skysčių pėdsakai) saugojami policijos įstaigoje (b. l. 42, 43), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini; kompaktinis diskas (b. l. 23), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus (popieriaus skiautės, butelio dalys, skysčių pėdsakai) saugojamus policijos įstaigoje (b. l. 42, 43), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti; kompaktinį diską (b. l. 23), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.