Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-26 · Civilinė byla Nr. A2-1283-109/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-26
Bylos Nr.
A2-1283-109/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
Pareiškėjas
V. B., M. C.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Algirdas Cegelis
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.A2-1283-109/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjaDalia Kvederavičienė(S)
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 122.4;124.22
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant pareiškėjui V. B. , jo atstovui advokatui Algirdui Cegeliui, suinteresuoto asmens atstovėms O. G. , D. J. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-3374-292/2007 pagal pareiškėjos M. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2013/1999 pareiškėjos M. C. pareiškimą patenkino. Nuosavybės teisės atkūrimo į žemę tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. , miręs 1950 m. gegužės 15d., 1926 m. buvo įvaikinęs J. C. , mirusį 1993 m. rugsėjo 5 d. (b.l. 20).

Šalies argumentai

2007-08-09 pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė: atnaujinti trijų mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2013/1999, nes terminą praleido dėl svarbių priežasčių; atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2013/1999 CPK 366 straipsnio antro, trečio, devinto punktų pagrindais; panaikinti 1999 m. liepos 8 d. sprendimą paminėtoje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą- pareiškėjos M. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –įvaikinimo fakto nustatymo, atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 24-26).

Prašyme nurodė, kad terminą prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo praleido dėl svarbių preiažasčių, nes apie savo motinos įdukrinimą sužinojo 2005 m. balandžio 14 d., gavęs iš Kauno apskrities archyvo Jiezno rajono liaudies teismo 1955 m. rugsėjo 24 d. civilinės bylos Nr. 2-378 nutartį, pagal kurią jo motina O. B. , gimusi 1930-02-25, pripažinta L. M. , M. įdukra ir vienintele įpėdine ( b.l. 44,45). Nutartyje konstatuota, kad jo motina nuo 1935 m. gyveno ir buvo išlaikoma V. L. ir M. L. , o 1949 m., mirus V. L. , liko gyventi ir buvo išlaikoma M. L. iki jos mirties 1954 m., todėl po M. L. mirties jo motina pripažinta M. L. įdukra ir vienintele įpėdine. Pareiškėjas teigia, kad nurodytą aplinkybę sužinojęs atsitiktinai rinkdamas informaciją apie savo giminės genealogiją. Be to, nurodė, kad iš Jiezno rajono liaudies teismo 1955 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-227 matyti, kad pareiškėjos M. C. vyras J. C. pats buvo nurodęs, kad jis gyveno pas V. ir M. L. nuo 1939 metų, o ne 1926 metų, tuo metu jam buvo 22 metai, ir kartu su pareiškėjo motina O. B. dirbo visus ūkio darbus, todėl po V. L. mirties kaip ir buvo pažadėta, J. C. atiteko M. L. tvartas ir jis niekada nebuvo įvaikintas V. ir M. L. , o dirbo pas L. kaip tarnas. Virš nurodyto teismo nutartimis nustatyti juridiniai faktai nebuvo žinomi 1999 metais Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant M. C. pareiškimą dėl J. C. įvaikinimo fakto nustatymo. Teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, remdamasis tik liudytojo A. P. samprotavimais, t.y. nuogirdomis iš trečiųjų asmenų, nepagrįstai 1999-07-08 sprendime konstatavo, kad visą V. L. turtą pagal testamentą paveldėjo J. C. .

Šios aplinkybės nepatvirtino net pati pareiškėja ir kitas liudytojas M. L. .1953-12-09 pakartotinai išduotame J. C. gimimo liudijime nurodyti jo tikrieji tėvai M. C. ir M. L. ( b.l. 10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2005-04-14 gavęs Jiezno rajono liaudies teismo 1955-09-24 nutartį dėl savo motinos įdukrinimo, kreipėsi į Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinai priklausiusią, jos įtėvių V. ir M. L. turėtą žemę atkūrimo. Jam buvo patarta kreiptis į administracinį teismą dėl įstatymo nustatytų terminų prašymams ir kitiems dokumentams paduoti, atnaujinimo. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2006 m. spalio 20 d. sprendimu, atnaujino jam terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į V. L. ir M. L. žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams. Be to, teismas nurodė, kad jis turintis teisę ginčyti nuosavybės teisių atkūrimą pirmajam pretendentui J. C. teisėtumą ( b.l. 16-51).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad pašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme (CPK 3 str. 6d., 137 str. 2d.1p., 368 str. 2d.).

Nutarties motyvuose nurodė, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2013/1999 pagal pareiškėjos M. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjo 1999-08-08.

Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 str. 1d. 1 p. nurodytą atvejį (CPK 368 str. 2d.). Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą, ir šis terminas jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumą ( b.l. 271).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono aplinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje A2-3374-292/2007 ir išspręsti klausimą iš esmės- jo prašymą patenkinti visiškai.

Atskirajame skunde nurodė, kad teismas atmetė jo prašymą CPK 137 str. 2d. 1p., 368 str. 2d. pagrindu ir neįvertino visų jo prašyme nurodytų aplinkybių bei argumentų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Skundžiama nutartis ir įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2013/1999 pažeidžia jos motinos O. B. ir jo, kaip O. B. įstatyminio įpėdinio, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teises. Jis nebūdamas proceso šalimi, negalėjo žinoti apie 1999-07-08 teismo sprendimą. Pirmą informaciją apie savo motinos O. B. teises į įtėvių M. ir V. L. turtą gavo tik 2005-04-14. Apie ginčijamą teismo sprendimą sužinojo dar vėliau, iš Žemėtvarkos tarnybų, kai jam buvo paaiškinta, kad motinos įtėvių žemę atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui-J. C. .

Jo prašyme buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys proceso atnaujinimo pagrindus, numatytus LR CPK 366 straipsnio 1 dalies antrame (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), trečiame (dėl žinomai melagingų pareiškėjos paaiškinimų ir liudytojų parodymų ir devintame (dėl teismo padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų) punktuose.

Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta. Teismo posėdyje dalyvavusios Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovės prašė atskirąjį skundą atmesti teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjo V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme ir grąžintinas pareiškėjui CPK 137 str. 2d. 1 p. pagrindu. Proceso atnaujinimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius.

Proceso atnaujinimo institutas taikytinas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.

Taip pat pažymėtina, kad subjektai, galintys inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą, vadinami pareiškėjais, pareiškėjo procesinė padėtis ir išlieka iki teismo nutarties atnaujinti procesą ar atsisakyti jį atnaujinti, o procesinė kitų byloje dalyvaujančių asmenų padėtis nesikeičia ir lieka tokia pati, kaip ir nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Teismas sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

Teismas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo paprastai išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 115 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio dalis).

Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turėjo prašymą priimti, išsiųsti prašymo nuorašus pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui, paskirti prašymo atnaujinti procesą, nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Paskirdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teismo posėdyje datą, teismas priima nutartį, nes CPK 232 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje priimdamas rašytinę nutartį. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t.y. dalyvaujant skundžiamo teismo sprendimo šalims ir pareiškėjui, teisėjas patikrina ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Ši stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti procesą arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą.

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo, sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo nutarties motyvu, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t.y. šiam terminui pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio termino nustatymo klausimą teismas privalėjo spręsti antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, t.y. nagrinėdamas šį prašymą, teismo posėdyje ir tik pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šio procesinio termino pradžios momentas yra teismo sprendimo (nutarties) priimtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo data. (Teismų praktika, Nr. 26, Metodika, ”Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai” 4 punktas, 279 psl.).

Pirmosios instancijos teismas pažeidė virš nurodytas procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Galina BlaževičNeringa Venckienė