Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-4430-854/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2-4430-854/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05153-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
A. Ž.
Atsakovas
UAB „Aviavilsa“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4430-854/2013
Vieningas proceso Nr. 2-03-3-05153-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.3; 11.9.10.8; 14.3.16.1; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Dovilei Karčiauskaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant ieškovui A. Ž.,ieškovo atstovei advokatei O. V.,atsakovo atstovei A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Aviavilsa“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kt., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Aviavilsa“ ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, teismo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, nustatant, jog jis buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos DK 128 str. pagrindu; priteisti iš atsakovo UAB „Aviavilsa“ neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 17 d., t. y. 7223,82 Lt, bei atostogų kompensaciją, 5472 Lt komandiruotės išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. vasario 24 d. su atsakovu UAB „Aviavilsa“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurioje numatytas 800 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas. Tik įsidarbinus ieškovui UAB „Aviavilsa“, jis buvo išsiųstas į Ukrainą kelti kvalifikacijos. Ukrainoje ieškovas buvo nuo 2012-02-24 iki 2012-03-31. Visas kelionės išlaidas, tame tarpe ir 614,40 Lt dydžio išlaidas A. Ž. apmokėjo pats, tačiau jokio kvalifikacijos kėlimo pažymėjimo negavo. Išvykimas darbdavio iniciatyva į kitą vietovę laikytinas tarnybine komandiruote, ir pagal DK 220 str. UAB „Aviavilsa“ privalėjo ieškovui apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas. Tačiau atsakovas ieškovo komandiruotės išlaidų nepadengė. Ieškovas 2012 m. spalio 9 d. iš atsakovo gavo 2012 m. spalio 5 d. įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. ieškovo nuomone atsakovas iš darbo jį atleido neteisėtai. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio atsakovas ieškovui nemokėjo atlyginimo, todėl jis kartu su kitais UAB „Aviavilsa“ darbuotojais parašė darbdaviui raštą, kuriame nurodė, kad nutraukia darbo sutartį. Ieškovas jokio atsakymo iš darbdavio negavo, atlyginimas jam nebuvo išmokėtas. Ieškovas nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. į darbą neišėjo, kadangi reikėjo skubiai ieškoti kito darbo, nes kitų pajamų jis neturi. Atsakovas šiurkščiai pažeidė LR DK 206 str. reikalavimus, kadangi atleisdamas ieškovą iš darbo iki šiol neatsiskaitė su juo.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį atėjo pas UAB „Aviavilsa“ buhalterę ir pasakė, jog serga, neturi, už ką nusipirkti vaistų. Ji pasakė, kad ieškovas surašytų laisvos formos prašymą, todėl jis su kolegomis parašė raštą, kad atsisako dirbti dėl to, jog nemokamas darbo užmokestis, šį raštą parašė E. G.. Raštas buvo išsiųstas administracijai faksu, ar šį raštą gavo darbdavys, ieškovas nežino.

Ieškovo atstovė advokatė O. V. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tik įsidarbinęs ieškovas buvo išsiųstas į kvalifikacijos kėlimo kursus, tačiau jam grįžus iš kursų, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė atlikti stažuotę. Iki šiol ieškovas neturi jokių sertifikatų dėl savo kvalifikacijos kėlimo Ukrainoje. Be to, šie kursai neturi jokios prasmės, jei po jų neatlikta praktinė stažuotė. Ieškovui nuo 2012 m. gegužės mėnesio nebuvo mokamas atlyginimas, todėl 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovas neišėjo į darbą, prieš tai su kitais darbuotojais parašęs raštą dėl jo atleidimo iš darbo LR DK 128 str. 1 d. pagrindu. Išskaitas iš darbo užmokesčio už kvalifikacijos kėlimą darbdavys atliko neteisėtai.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu A. Ž. buvo nutraukta LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu, kadangi jis nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 5 d. neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių, nepateikė rašytinio pasiaiškinimo. Ieškovo prašymas nustatyti, kad darbo sutartis, sudaryta su atsakovu UAB „Aviavilsa“, nutraukta LR DK 128 str. pagrindu yra nepagrįstas, kadangi ieškovo ir kitų UAB „Aviavilsa“ darbuotojų surašytame rašte nebuvo aiškiai išreikštas reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 128 str. 1 d. Atsakovas, reaguodamas į tokį darbuotojų neoficialų raštą, jiems paaiškino, kad darbo užmokesčius vėluojama mokėti dėl sunkios įmonės finansinės padėties, patikino, kad atlyginimai bus sumokėti ir paprašė palaukti. Po to šie darbuotojai (įskaitant ir ieškovą) toliau tęsė darbo santykius, todėl atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad darbuotojai neketina nutraukti darbo santykių. Ieškovas ir atsakovas 2012 m. vasario 24 d. sudarė papildomą susitarimą prie darbo sutarties, pagal kurį susitarė kiekvienas 50 proc. dalimi padengti išlaidas, skirtas ieškovo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms Ukrainoje. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu per paskutinius dvylika mėnesių darbo sutartis bus nutraukta dėl šiurkštaus ieškovo darbo drausmės pažeidimo, jis privalės atlyginti visas mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Visas ieškovo mokymosi išlaidas, t. y. 7942 Lt, apmokėjo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o darbo sutarties nutraukimo dienai ieškovui priklausė 2768,46 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ieškovui kilo pareiga apmokėti per paskutinius 12 mėnesių patirtas 7942 Lt mokymosi išlaidas. Atsakovas ieškovo atleidimo dieną įskaitė ieškovo ir atsakovo turimus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atitinkamai sumažindamas ieškovo įsiskolinimo už mokymosi išlaidas sumą iki 5173,54 Lt. Šalių pasirašytas susitarimas dėl mokymosi išlaidų pagal prigimtį laikytinas turinčiu civilinei sutarčiai būdingų bruožų, todėl šiuo atveju LR DK 224 str. šalių santykių sureguliavimui netaikytinas, o taikytinos civilinės teisės normos dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Šalims sudarius susitarimą dėl ieškovo mokymų Ukrainoje jokia ieškovo komandiruotė į Ukrainą nebuvo įforminama, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovo Ukrainoje išbūtas laikas buvo žymimas darbo dienomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti komandiruotės dienpinigius ir nakvynės išlaidas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo ieškovui priskaitytų ir ne dėl darbuotojo kaltės neišmokėtų išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, todėl taikyti LR DK 141 str., 206 str. nuostatas nėra pagrindo.

Atsakovo atstovė A. Ž. teismo posėdžio metu palaikė atsilipime į ieškinį išdėstytą atsakovo poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovas vieną dieną nusprendė neiti į darbą, todėl atsakovas išsiuntė jam pranešimą, bet negavo jokio atsakymo. Atsakovas turėjo informaciją apie kolektyvinį darbuotojų raštą, tačiau administracija, kuri yra Aušros Vartų g., Vilniuje, negavo ieškovo prašymo dėl atleidimo iš darbo.

Liudytojas V. S. teismui paaiškino, jog nuo 2006 m. dirba UAB „Aviavilsa“ technikos direktoriumi. Patvirtino, jog atsakovas nuo gegužės mėnesio nemokėjo darbuotojams atlyginimų. Jam taip pat atlyginimas buvo mokamas pavėluotai. Jis dėl darbo užmokesčio sumokėjimo kreipėsi į atsakovą žodžiu, raštu nesikreipė. Matė, kaip kiti darbuotojai rengė raštą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei darbdavys nesumokės atlyginimo, darbuotojai kreipsis į Civilinės aviacijos administraciją. Raštas buvo parašytas lietuvių kalba, rašte nebuvo kalbos apie atleidimą ar išėjimą iš atsakovo bendrovės.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba UAB „Aviavilsa“ inžinieriumi. Paaiškino, kad praėjusiais metais buvo laikotarpis, kai visiems UAB „Aviavilsa“ darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas. Jis ir kiti darbuotojai surašė raštą, ir UAB „Aviavilsa“ sumokėjo atlyginimą. Tame rašte jie parašė, jog darbdavys turi sumokėti atlyginimą, raštas buvo skirtas Civilinės aviacijos direkcijai. Šio rašto kopiją išsiuntė faksu UAB „Aviavilsa“, bet į direkciją to rašto nesiuntė.

Liudytojas E. G. teismui paaiškino, jog dirba atsakovo bendrovėje nuo 2002 m., šiuo metu eina mechaniko – inžinieriaus pareigas. Paaiškino, kad nuo gegužės mėnesio darbuotojams atlyginimas nebuvo mokamas, todėl kai kurie UAB „Aviavilsa“ darbuotojai 2012 m. rugpjūčio mėnesį nusprendė surašyti raštą, adresuotą Civilinės aviacijos administracijai, kuriuo vadovybė buvo informuojama apie tai, kad tuo atveju, jei UAB „Aviavilsa“ neišmokės atlyginimų, darbuotojai kreipsis į Civilinės aviacijos administraciją. Darbuotojai žodžiu informavo UAB „Aviavilsa“ vadovybę per įmonės buhalterę apie tokį raštą, šio rašto tiesiogiai įmonės administracijai neperdavė. Jis buvo paliktas darbo patalpose ant stalo. Raštas nebuvo išsiųstas faksu, kadangi nebuvo reikalo to daryti, po kiek laiko atlyginimai už 3-4 mėnesius buvo išmokėti. Ką reglamentuoja Darbo kodekso 128 str. 1 d. nepamena. Žino, kad šis straipsnis atitiko darbuotojų reikalavimus, surašant raštą dėl atlyginimo nemokėjimo. Pasirašė raštą dėl atlyginimo nemokėjimo tuo tikslu, kad atlyginimas būtų išmokėtas. Mano, jog darbuotojai neturėjo tikslo išeiti iš darbo, nes visi pasirašiusieji raštą yra pensijinio amžiaus darbuotojai, tačiau jam asmeniškai ieškovas apie savo ketinimus neminėjo. Darbo kodekso 128 straipsnio turinį iš interneto ištraukė inspekcijos viršininkas, gali būti, kad V. S.. Visiems pasirašiusiems raštą šis straipsnis buvo išverstas į rusų kalbą.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. dirbo UAB „Aviavilsa“ vyriausiu inžinieriumi su lėktuvais AN-26. Nuo 2012 m. gegužės mėn. iki rugsėjo UAB „Aviavilsa“ nemokėjo atlyginimų, todėl jis kartu su kitais darbuotojais surašė raštą dėl atlyginimo sumokėjimo, kuriuo norėjo perspėti vadovybę, kad jiems reikalingi pinigai. Šį raštą paliko ant stalo, kur raštas pateko, nežino. Rašte buvo nurodytas Darbo kodekso straipsnis, kurį nurodė E. G., nes būtent jis atnešė į darbą laikraščio straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tai, ką turi daryti darbuotojas, jei nemokamas atlyginimas. Pats liudytojas straipsnio neskaitė, jį jam perskaitė E. G. ir išvertė. Jis ir kiti darbuotojai norėjo perspėti administraciją dėl atlyginimo nemokėjimo, tačiau darbdavys rugsėjo mėnesį išmokėjo atlyginimą. Ko siekė ieškovas, pasirašydamas minėtą raštą, liudytojas nežino. Liudytojo teigimu 2012 m. rugpjūčio 31 d. su buhaltere darbuotojai nekalbėjo, tik surašė raštą dėl atlyginimo sumokėjimo ir paliko jį darbo patalpose. Kai kalbėjo su įmonės buhaltere, ji sakė, kad pinigai bus išmokėti. Jam atlyginimas buvo sumokėtas, kodėl A. Ž. nebuvo išmokėtas atlyginimas, nežino.

Liudytoja I. V. teismui paaiškino, kad dirba atsakovo bendrovėje vyriausiąja buhaltere, 2012 m. taip pat ėjo šias pareigas. Tuo metu visiems darbuotojams buvo vėluojama mokėti atlyginimus. Pinigų įmonėje nebuvo, nes bendrovė iš viso turi tris lėktuvus, du iš jų tuo metu nebuvo naudojami. Ieškovui nuo gegužės mėnesio atlyginimas nebuvo mokamas, kaip ir visiems kitiems įmonės darbuotojams. Naudojamas lėktuvas stovėjo liepą, rugpjūtį, todėl įmonės finansinė padėtis buvo sunki. Vėliau A. Ž. nebuvo išmokėtas atlyginimas dėl to, kad jam buvo pažymėta pravaikšta, be to, buvo ieškovo mokymai, už kuriuos atsakovas sumokėjo apie 8000 Lt. Atsakovas raštu reikalavo iš ieškovo sumokėti už mokymus. Už šiuos mokymus juos organizavusiai įmonei atsakovas atsiskaitė jau po ieškovo atleidimo. Paaiškino, kad įmonė kartais gauna prašymus iš darbuotojų dėl atleidimo iš darbo, tokį prašymą buvo parašęs darbuotojas S., bet A. Ž. dėl atleidimo iš darbo į atsakovą su tokiu prašymu nesikreipė. Patvirtino mačiusi kažkokį darbuotojų raštą 2012 m. rudens pradžioje, tačiau bendrovėje jis nebuvo registruotas, kaip jis atsirado UAB „Aviavilsa“, ji nežino. Tas raštas nebuvo skirtas UAB „Aviavilsa“. Kai ieškovas neatėjo į darbą, vadovybė palaukė, paskui paskambino ieškovui, vėliau išsiaiškino, kad jis dirba kažkur Anglijoje ar Škotijoje, todėl ieškovas buvo atleistas už pravaikštas. Liudytoja pati ruošia darbo sutarties pakeitimo nuostatas, pareiškimų dėl atleidimo iš darbo blankų neturi, nepamena, kad A. Ž. būtų atėjęs ir prašęs tokio pareiškimo blanko. Pati liudytoja iš ieškovo negirdėjo, kad jis ketina išeiti iš darbo. Pas ją ateidavo darbuotojai pasiteirauti dėl algos, bet niekas iš jų neminėjo, jog ketina išeiti iš darbo. Liudytoja taip pat prieš ieškovo atleidimą skambino jam dėl mokėjimų už kvalifikacijos kėlimą, kadangi pagal papildomą susitarimą jis privalėjo apmokėti dalį sumos, o įmonėje tuo metu nebuvo pinigų.

Liudytojas A. P. paaiškino, jog dirba atsakovo bendrovėje lėktuvo ATR-42 inžinieriumi. Kokias pareigas ėjo A. Ž., nežino. Ž. matė porą kartų darbe, kai jis tikrino kažkokius lėktuvo gedimus. Žino, kad ieškovas baigė kursus ir turėjo atlikti praktiką, kadangi be praktikos atlikimo jis neturėtų teisės savarankiškai aptarnauti lėktuvo. Tačiau tuo metu lėktuvas retai būdavo Vilniuje, todėl nebuvo galimybės ieškovui atlikti praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Ž. ir atsakovas UAB „Aviavilsa“ 2012 m. vasario 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 141 (b. l. 7-9), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į ATR42 inžinieriaus pareigas. Tą pačią dieną šalys pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo įsipareigojo lygiomis dalimis padengti sumą, skirtą išlaidoms A. Ž. mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms Ukrainoje, bei sumą jo apgyvendinimo išlaidoms Ukrainoje per laikotarpį nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 19 d. (b. l. 29, 30). Ieškovas, pradėjęs dirbti atsakovo bendrovėje, iš karto buvo išsiųstas į Ukrainą kelti kvalifikaciją specialiuosiuose kursuose nuo 2012 m. vasario 25 d. iki 2012 m. kovo 19 d. (b. l. 32). Ieškovo išbūtas kursuose laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas kaip darbo dienos, už šias dienas ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 33, 34, 39).

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo

Ieškovo ir atsakovo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 2012 m. birželio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. UAB „Aviavilsa“ darbuotojams nebuvo mokamas atlyginimas. UAB „Aviavilsa“ techninio aptarnavimo inžinierių grupė, t. y. B. A., ieškovas A. Ž., liudytojai E. G., V. K., V. V., 2012 m. rugpjūčio 31 d. surašė pareiškimą, kuriuo informavo Civilinės aviacijos administracija, jog nuo 2012 m. gegužės mėnesio jiems nemokamas atlyginimas už lėktuvo AN-26 techninį aptarnavimą, bei nurodė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 128 straipsnio 1 dalį (b.l. 197-198). A. Ž. 2012 m. rugsėjo 5 d. neišėjo į darbą atsakovo bendrovėje. Atsakovas įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui A. Ž. Nr. V739A skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. (b. l. 10)

Byloje kilo ginčas dėl šalis siejusių darbo santykių nutraukimo pagrindo. Ieškovas A. Ž. nurodo, kad nutraukė darbo sutartį pagal DK 128 str. 1 d., atsakovui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokant ieškovui priklausančio darbo užmokesčio. Atsakovas UAB „Aviavilsa“ tvirtina, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta pastarajam šiurkščiai pažeidus darbo pareigas, t. y. ieškovui neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Tačiau šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį pobūdį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-943/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; Teismų praktika 23, p. 13–18).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimą, nurodydamas, jog darbo sutartis nutraukta anksčiau DK 128 str. 1 d. pagrindu, kadangi atsakovas daugiau kaip du mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio. Atsakovas, į teismo posėdį atvykę liudytojai E. G., V. K. ir I. V. (atsakovo darbuotojai) tvirtina, jog UAB „Aviavilsa“ techninio aptarnavimo inžinierių grupė, surašydama šį raštą neketino nutraukti darbo santykių, tačiau norėjo įspėti atsakovą dėl atlyginimų nemokėjimo. Atsakovas šias aplinkybes grindžia tuo, jog raštas nebuvo skirtas UAB „Aviavilsa“, jame tiesiogiai nenurodoma, jog darbuotojai nutraukia darbo santykius su UAB „Aviavilsa“, šis raštas nebuvo tinkamai įteiktas atsakovo administracijai.

Teismas nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais ir sutinka su ieškovo teiginiu, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojų pareiškimas, surašytas Civilinės aviacijos administracijai, de facto buvo skirtas atsakovui UAB „Aviavilsa“. Byloje davę parodymus liudytojai E. G., V. K. nurodė, jog raštą paliko darbdavio patalpose. Prieš juos liudijusio V. V. paaiškinimais nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Aviavilsa“ darbuotojų raštas buvo išsiųstas faksu atsakovui, o į Civilinės aviacijos administraciją jis nebuvo pateiktas (b. l. 187). Apie tai, kad toks raštas buvo įmonėje gautas atsakovas patvirtino tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Šį raštą mačiusi patvirtino ir įmonės buhalterė liudytoja I. V.. Teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, jog praėjus nedideliam laiko tarpui po šio rašto surašymo atlyginimai visiems jį pasirašiusiems darbuotojams, išskyrus ieškovą A. Ž., buvo išmokėti.

Lietuvos Respublikos DK 128 str. 1 d. nustato, jog darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos (Lietuvos Respublikos DK 128 str. 2 d.). UAB „Aviavilsa“ darbuotojų 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime nebuvo nurodyta darbo sutarties nutraukimo data, tačiau tai, jog pareiškime nurodytas Lietuvos Respublikos DK 128 str. 1 d., ieškovas neišėjo į darbą praėjus įstatymo nustatytam minimaliam trijų dienų terminui, patvirtina ieškovo valią nutraukti sutartį pagal Lietuvos Respublikos DK 128 straipsnio 1 dalį. Liudytojų E. G. ir V. K., paties ieškovo parodymais nustatyta, jog rašant pareiškimą jame nurodytas DK 128 str. kaip ir pats pareiškimas visiems darbuotojams buvo išverstas į rusų kalbą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovui turėjus ketinimus pasinaudoti įstatymo jam suteikta galimybe išeiti iš darbo dėl to, kad jam buvo nemokamas darbo užmokestis. Be to, teismas aplinkybę, jog ieškovui A. Ž. atlyginimas nebuvo sumokėtas tuo pačiu metu, kaip ir kitiems darbuotojams, vertina kaip įrodymą, patvirtinantį, jog darbdavys tuo metu suvokė, kad ieškovas jau nutraukė darbo santykius DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi ieškovo pateikti įrodymai suformuoja didesnę darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos DK 128 str. 1 d. buvimo fakto, negu jo nebuvimo tikimybę, ieškiniu ginami silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo – interesai, konstatuojama, jog darbo sutartis tarp A. Ž. ir UAB „Aviavilsa“ nutraukta darbuotojo iniciatyva, darbdaviui daugiau kaip du mėnesius nemokant darbo užmokesčio pagal Lietuvos Respublikos DK 128 straipsnio 1 dalį.

Dėl ieškovo mokymų Ukrainoje išlaidų atlyginimo

Ieškovo prašymas priteisti jam 5472 Lt dydžio komandiruotės išlaidas, t.y. 3360 Lt dydžio dienpinigius, 512 Lt už nakvynę pagal pateiktą sutartį ir 1600 Lt dydžio kelionės lėktuvu išlaidas, tenkintinas iš dalies. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tarnybinė komandiruotė – tai darbdavio nurodymu darbo sutartimi sulygto darbo funkcijos atlikimas ne nuolatinėje darbo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas į Ukrainą išvyko pagal jo ir darbdavio UAB „Aviavilsa“ suderintą valią, o ne darbdavio nurodymu, ieškovas Ukrainoje kėlė kvalifikaciją, o neatliko darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas, jo kelionė į Ukrainą nelaikytina komandiruote, todėl Lietuvos Respublikos DK 220 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Šalys 2012 m. vasario 24 d. papildomu susitarimu prie darbo sutarties šalys susitarė dėl išlaidų, skirtų darbuotojo mokymams kompensavimo. Vadovaudamasi susitarimo 1.1 p. UAB „Aviavilsa“ tą pačią dieną pervedė 875 Lt sumą, skirtą apgyvendinimo Ukrainoje išlaidoms į A. Ž. sąskaitą (b. l. 41). Iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovas asmeniškai kvalifikacijos kėlimo kursams faktiškai išleido 1456,41 Lt, t.y. 512 Lt (1600 Ukrainos grivnų) už nakvynę (b. l. 84, 85, 106), 944,41 Lt (363,08 JAV dolerių) nuvykimui į Ukrainą ir grįžimui atgal (b. l. 152). Nors 2012 m. vasario 24 d. papildomame susitarime prie darbo sutarties A. Ž. kelionės į kvalifikacijos kėlimo vietą išlaidų apmokėjimas neaptartas, šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo mokymais, jos pripažintinos išlaidomis ieškovo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotiems. Vadovaujantis 2012 m. vasario 24 d. papildomo susitarimo 1.2 p. ieškovas įsipareigojo padengti 50 proc. išlaidų, skirtų jo mokymuisi, per tris mėnesius, pradėjus skraidyti su ATR42 tipo lėktuvu (b. l. 29). Byloje paties ieškovo bei liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad to padaryti ieškovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių, kadangi po kvalifikacijos kėlimo kursų neatlikęs stažuotės, neturėjo tokios teisės. Aplinkybės, kad dirbti su ATR42 tipo lėktuvu ieškovas taip ir nepradėjo, neginčijo ir atsakovas. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovui nekilo pareiga atlyginti 50 proc. jo mokymams skirtų išlaidų.

Atsakovas nurodė ieškovo atleidimo iš darbo metu atlikdamas įskaitymą vadovavęsis šalių pasirašytos darbo sutarties 7 p., papildomos susitarimo 1.3 p., pagal kuriuos tuo atveju, jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, palaikymui, stažuotiems ir t.t. (b. l. 8, 29). Teismui konstatavus, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl darbdavio kaltės, pripažintina, kad atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo išlaidų, darbdavio patirtų darbuotojo mokymams kompensavimo, tačiau turėjo pareigą prisiimti visas su darbuotojo mokymu susijusias išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kompensavo ieškovui dalį išlaidų mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotiems, pervesdamas 875 Lt sumą į ieškovo sąskaitą ir apmokėdamas už ieškovo kvalifikacijos kėlimo kursus juos organizavusiai bendrovei (b.l. 37), iš atsakovo A. Ž. naudai priteistina 581,41 Lt (1456,41 Lt – 875 Lt) kompensacija už faktines jo turėtas ir darbdavio neatlygintas išlaidas mokymuisi ir kvalifikacijos kėlimui.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 417 straipsniu byloje pagal darbuotojo ieškinį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl nustatoma, jog ieškovui nutraukus darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos DK 128 str. 1 d., jam priklauso DK 140 str. 3 d. numatyta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d. pagrindu, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Vidutinio darbo užmokesčio dydžio nustatymo tvarką reguliuoja 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šiuo nutarimu patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 6.1 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teismui konstatavus, jog šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos DK 128 str. 1 d. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., kai A. Ž. neišėjo į darbą, darytina išvada, jos laikotarpis, pagal kurį turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis yra 2012 m. birželio – rugpjūčio mėn. Pagal Aprašo 8 p. tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas laikantis šio aprašo) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką). Metinį vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 p.). Taigi siekiant apskaičiuoti ieškovui išmokėtiną dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, būtina nustatyti vidutinį darbo dienos užmokestį. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio (nagrinėjamu atveju 3 mėnesių pagal Aprašo 6.1 p.) darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laiką dienų skaičiaus (Aprašo 6.2 p.).

Iš atsakovo teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, jog ieškovas A. Ž. 2012 m. birželio – rugpjūčio mėnesį faktiškai išdirbo 60 darbo dienų (b. l. 64 – 66). Atsakovo pateiktos darbo užmokesčio suvestinės ir darbo užmokesčio vidurkio pažymos duomenys apie ieškovui priskaičiuotą atlyginimą už 2012 m. rugpjūčio mėnesį nesutampa. Todėl teismas, vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 66), darbo sutarties duomenis apie ieškovui mokėtiną atlyginimą ir rugpjūčio mėnesį išdirbtą laiką, konstatuoja, jog už 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui turėjo būti sumokėtas 654,55 Lt darbo užmokestis (800 Lt/22 darbo dienų×18 rugpjūčio mėnesį ieškovo dirbtų darbo dienų).

Konstatuotina, kad darbo santykių nutraukimo dienai, t.y. 2012-09-05 atsakovas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. 5 d. buvo skolingas ieškovui 3134,55 Lt (800 Lt+ 800 Lt+800 Lt+ 654,55+80 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurie ieškovo naudai priteistini iš atsakovo.

Už 2012 m. birželio – rugpjūčio mėn. laikotarpį ieškovui turėjo būti apskaičiuotas 2254,55 Lt dydžio mokėtinas darbo užmokestis (800 Lt+800 Lt+654,55 Lt). Atsižvelgiant į tai, ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį sudaro 37,58 Lt (2254,55/60) suma. Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-535 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“ patvirtintas 2012 metų vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1578,36 Lt (37,58×21×2) dydžio išeitinė kompensacija pagal Lietuvos Respublikos DK 140 str. 3 d.

Ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą sumokėti atlyginimą nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos DK 141 straipsnio 3 dalis numato, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką darbuotojui sumokamas tuo atveju, jei darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, visiškai neatsiskaito su darbuotoju jo atleidimo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad darbo santykių nutraukimo dienai atsakovas buvo skolingas ieškovui 3134,55 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokėtinų mokesčių) (b. l. 39), darbo santykiai nutraukti pagal Lietuvos Respublikos 128 straipsnio 1 dalį nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., atsakovas ieškovui atlyginimo nesumokėjo iki šiol, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju priteisiamas nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki ieškovo prašomos 2013 m. sausio 17 d. Ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 789,18 Lt (37,58 Lt×21 d.). Atsakovas ieškovui atlyginimo nemokėjo 6 mėnesius ir 29 darbo dienas. Iš atsakovo UAB „Aviavilsa“ ieškovo A. Ž. naudai priteistina 5824,90 Lt (6 mėn.×789,18 Lt+29 darbo dienos×37,58 Lt) (neatskaičius mokėtinų mokesčių) pagal Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d.

Pagal Lietuvos Respublikos DK 177 str. 2 d. piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo 7 p. piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento ir iš darbuotojo vidutinio vienos dienos užmokesčio. Pagal 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą Nr. A1-535 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“ 2012 m. metinis darbo dienų koeficientas buvo 0,7. Todėl Ieškovui priklauso 7,12 atostogų už jo išdirbtą laiką (28 a.d./366 d.×133 d. d.×0,7), ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 267,57 Lt (7,12 d.×37,58 Lt) dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino ieškovo neturtinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo (50 proc. ieškinio reikalavimų) ir turtinius reikalavimus 11386,79 Lt dalyje (43,92 proc. ieškinio reikalavimų). Todėl konstatuojama, jog ieškovo reikalavimai patenkinti 93,92 proc. dalyje. Ieškovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 2500 Lt (b. l. 150). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2348 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pagrindu byloje mokėtinas 533 Lt (144 Lt už neturtinį ir 389 Lt už turtinius reikalavimus) dydžio žyminis mokestis ir 35,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos išieškotinos iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 533,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 128 str., 140 str. 3 d., 141 str. 3 d., Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str., 96 str., 265-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2012 m. vasario 24 d. darbo sutartis Nr. 141, sudaryta tarp ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Aviavilsa“, juridinio asmens kodas 124581045, nutraukta 2012 m. rugsėjo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aviavilsa“, juridinio asmens kodas 124581045, buveinės adresas Rodūnios kelias 8-103, Vilnius, 3134,55 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1578,36 Lt išeitinės kompensacijos, 267,57 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5824,90 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. sausio 17 d., iš viso – 10805,38 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkis Lt 38 ct) (neatskaičius mokėtinų mokesčių), 581,41 Lt mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų ir 2348 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aviavilsa“, juridinio asmens kodas 124581045, buveinės adresas Rodūnios kelias 8-103, Vilnius, 533,84 Lt (penkis šimtus trisdešimt tris Lt 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Giedrė ČėsnienėKopija tikra