- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2-1348-792/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15485-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kurpavičius
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- N. Š.
- Advokatai
- Vitalijus Guntis
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo R. Š. atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl santuokos nutraukimo bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. Š., prašydamas nutraukti jo santuoką su N. Š., įregistruotą 1990-06-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 878, dėl atsakovės kaltės, palikti santuokos metu įgytas pavardes. Nurodo, jog jų santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė prieš vienuolika metų paliko jį ir pradėjo gyventi su kitu vyru. Teigia, jog atsakovė nejaučia jam nei meilės, nei pagarbos ir yra jam nelojali.
Atsakovė N. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 1990-06-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 878 (b.l. 5). Santuokos metu šalims gimė vaikas – dukra E. Š., kuri šiuo metu yra pilnametė (b.l. 6). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto bei transporto priemonių (b.l. 7,8,9, 14).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas su atsakove daugiau nei dešimt metų gyvena atskirai, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei dešimt metų, nei ieškovas, nei atsakovė nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas nurodė, jog santuoka iširo, kadangi atsakovė buvo jam neištikima, nebuvo jam lojali, negerbė jo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, įrodančių, jog dėl santuokos iširimo būtų kalta tik atsakovė, t.y. jog atsakovė buvo neištikima, nelojali, negerbė jo. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ar atsakovė atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau nei dešimt metų. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
Šalys neturi nepilnamečių vaikų.
Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.
Atsakovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 %, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 50 % žyminio mokesčio 69 Lt bei 14 Lt už VĮ „Regitra“ pažymą (b.l. 14), viso 83 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką tarp R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 1990-06-08 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 878, nutraukti.
Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „Š.”.
Iš atsakovės N. Š. priteisti ieškovui R. Š. 83 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.