Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-11 · Civilinė byla Nr. e2-3607-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-11
Bylos Nr.
e2-3607-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37269-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3607-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37269-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso nustatyta tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 151,36 Eur žalai atlyginti, kuri susidarė ieškovei išmokėjus draudėjai draudimo išmoką dėl 2016-12-11 įvykio, kai buvo aplietas draudėjai priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atlyginti žalą atsakovės prašo todėl, kad ji netinkamai vykdė namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų priežiūrą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų vidaus vandentiekio tinklai nuo tos patalpos uždaromosios armatūros (ar kito atsakomybės ribos ženklo) yra patalpų savininko atsakomybėje. UAB „Grinda“ nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prieš šalto vandens ventilį yra trūkęs vamzdžio sriegis ir tokį patį defektą nustatė atsakovė, t.y. sriegis trūko prie ventilio, ant kurio buvo sumontuotas buto savininko skaitliukas. Tai reiškia, kad defektas atsirado už UAB „Šilėja“ atsakomybės ribų, nes atsakovės atsakomybės ribos dėl vandentiekio sistemos yra iki pirmo srieginio sujungimo butui ar patalpai, pirmo vandentiekio sujungimo (skaitliuko, atsišakojimo, ventilio). Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, nes bute (duomenys neskelbtini), po apliejimo buvo išardyta laminuota grindų danga, o po to paklota ąžuolinė danga, nors apžiūros metu vizualinių grindų dangos sugadinimų nebuvo užfiksuota (I tomas, 154, 155 b.l.).

Atsiliepimas

Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

Dublike ieškovė nurodė, kad Statybos techninio reglamento (toliau - STR) 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ , 6.9 punktas apibrėžia, jog vartotojo inžinerinė sistema - statinio bendrosios sistemos dalis (posistemė) atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Ši norma numato du vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo nuo namo bendrosios inžinerinės sistemos būdus – sistemos apskaitos prietaisais arba alternatyviai uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais). Kadangi UAB „Grinda“ nustatė, jog vanduo sunkėsi per ventilį, turi būti laikoma, kad žalą sukėlė inžinerinės įrangos dalis, esanti atsakovės atsakomybės ribose. Atsakovė su atsiliepimu nepateikė duomenų, kad atsakovės ir butų savininkų atsakomybės ribos būtų nustatytos kitaip, nei ieškovės nurodytame teisiniame reglamentavime. Nors atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žalos dydis turėtų būti kitoks. Apgadintame bute grindų dangos deformacijos pasireiškė ne iš karto, tačiau kai paaiškėjo, ieškovė jas susiejo su apliejimu ir kompensavo draudėjai atsiradusią žalą (I tomas, 168, 169 b.l.).

Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė niekaip nepaneigė UAB „Šilėja“ 2016-12-13 defektinio akto Nr. 55925, kuriuo konstatuota, kad gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) buto savininko atsakomybės ribose. Ieškovės nurodytu STR standartu reikia vadovautis ne administruojant bendrojo naudojimo objektus, nes jis nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Minėtas reglamentas kartu yra statinio saugos ir paskirties dokumentas, nustatantis vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų statybos rūšis, t.y. vandentiekio bei nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo remonto, vandenviečių, vandentiekio ir nuotekų persiurbimo stočių, nuotekų valyklų, vandenruošos statinių rekontravimo, kapitalinio remonto ir paprastojo remonto. Atsakovės nuomone, ieškovė neteisingai aiškina STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punkto nuostatas, nes Statybos techniniame reglamente yra ir trečias vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atskyrimo nuo namo bendrosios inžinerinės sistemos būdas, t.y. kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Šiuo atveju namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos riba yra nustatyta taip, kaip ją nustato Aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymu Nr. D1-549 patvirtintas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, t.y., kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistema yra geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandes apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos. Tai numatyta 2015-03-05 (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo Bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. (duomenys neskelbtini), II dalies I punkte, kurį atsakovė 2015-03-05 pateikė namo gyventojams. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad namo tipinis vandentiekio įrengimo projektas numato vandentiekio įvado atšakos į patalpas prie stovo suvirinimo būdą, tai yra kitą jungtį, nuo kurios prasideda buto ar kitos patalpos savininko atsakomybės riba, kurią atsakovė nurodė jos parengtame 2020-02-03 apžiūros akte (I tomas, 177, 178 b.l.).

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, esant koronaviruso (COVID-19) grėsmei Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-12-11 buvo aplietas E. M. ir S. M. priklasantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo apdraudusi nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų rizikų, ką patvirtina Būsto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (I tomas, 59, 116 – 118 b.l.).

Butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M.. Atsakydama ieškovei dėl paklausimo apie avariją žalos byloje Nr. 1793690 UAB „Grinda“ 2017-01-04 rašte nurodė, kad 2016-12-11 d. 11 val. 30 min. miesto avarinė dispečerinė tarnyba gavo A. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pranešimą, kad jo buto virtuvėje iš vamzdžių teka vanduo. Mobilusis santechnikos darbų ekipažas rado minėto buto virtuvėje iš vamzdžio prie ventilio tekantį vandenį, santechnikai nustatė, jog yra trūkęs vamzdžio sriegis prieš šalto vandens ventilį. UAB „Grinda“ 2017-01-04 rašte pažymėjo, kad veikdama pagal bendrovės įstatus nenustatinėja, kas eksploatuoja, kas ir kada įrengė santechnikos įrenginį, kuriame įvyko avariją, o UAB „Grinda“ tik konstatuoja faktinę avarijos situaciją (I tomas, 124, 131 b.l.).

Dėl užpylimo padarytos žalos ieškovė draudėjai E. M. išmokėjo 3 151,36 Eur draudimo išmoką (I tomas, 129, 136, 144 b.l.). Išmokėjusi draudėjai išmoką ieškovė 2017-07-18 pareiškė atsakovei pretenziją prašydama kompensuoti 3 151,36 Eur išmokos sumą (I tomas, 138 b.l.).

Ginčo esmė yra, kieno nuosavybėje įvyko vandentiekio avarija ir kas atsakingas už jos padarinius. Teismas 2020-03-25 nutartyje nurodė ieškovei apsvarstyti atsakovės UAB „Šilėja“ procesinės padėties tinkamumo klausimą (II tomas, 15, 16 b.l.), tačiau ieškovė laikėsi toliau pozicijos, kad avarija (sriegio trūkimas) įvyko namo bendrojo naudojimo vandentiekio ribose, dėl ko už padarytą žalą yra atsakinga namo bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Šilėja“.

Ieškovė su 2020-04-21 rašytiniais paaiškinimais, pateikė trečiojo asmens A. M. 2017-04-06 pranešimą į pretenziją, kuriame A. M. pažymi, kad UAB „Grinda“ 2017-12-12 akte nustatė ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2017-12-12 akte nurodė, kad gedimas įvyko vandentiekio ruože nuo vandentiekio stovo iki ventilio ir skaitiklio plombos nepažeistos. A. M. 2017-04-06 pranešime teigia, kad Namo bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytas vandentiekio ruožas yra ne buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko nuosavybė, o yra namo patalpų visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Todėl žalą turi atlyginti visi namo savininkai ir atsakovė namo Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Šilėja“ (II tomas, 28, 30 b.l.).

Atsakovė UAB „Šilėja“ kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Šilėja“ Eksploatavimo ir remonto tarnybos 2016-12-13 Defektinį aktą Nr. 55925, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje tekėjo vanduo per šalto vandens sriegį prie ventilio, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai iki 1 aukšto. Gedimas įvyko (duomenys neskelbtini) buto savininko atsakomybės ribose, atlikti darbai – pa(į)jungtas vanduo virtuvės stove (I tomas, 156 b.l.).

Ieškovės 2016-12-14 sudarytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame virtuvėje po kriaukle trūko šalto vandens ventilis iki skaitliuko (I tomas, 139 b.l.).

Atsakovė 2017-02-15 rašte nurodė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, kad šalto vandens vamzdis trūko (duomenys neskelbtini), savininko atsakomybės, kuri prasideda nuo šalto vandens pirmo sriegio, ribose. Taip pat nurodė, kad jei ši pozicija ieškovei bus nepriimtina, atsakovė ginčys (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, nes remonto metu buvo išardyta laminuota grindų danga ir paklota ąžuolinė, kuri yra reikšmingai brangesnė. Be to, sąmatos darbo kodas F11-3-10 apima darbus ir medžiagas, todėl tokiu atveju atskiros medžiagų pozicijos 530-13 neturėtų būti (I tomas, 157 b.l.).

Atsakovė UAB „Šilėja“ į bylą pateikė 2020-02-03 Apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad butams priklausantys vamzdžiai prijungti prie bendrojo naudojimo vamzdžių juos privirinant. Toliau ant sriegio pajungti ventiliai, vandens apskaitos prietaisai ir vandens maišytuvas. Pastatas (duomenys neskelbtini), yra tipinis 111-120V serijos, todėl bendrojo naudojimo šalto, karšto vandens vamzdynų riba yra suvirinta stovų vamzdžių ir atšakų į 1, 4...,24, ....34 butus jungtis. Atsakomybės ribos pažymėtos 1 nuotraukoje. Pažeidimų, trūkimų vizualiai vamzdžio iš vidaus, jo jungčių su ventiliais, kita armatūra nustatyti negalima, todėl tik kilus avarijai galima tai atlikti (I tomas, 179 b.l.).

Atsakovės 2020-04-07 pateiktame buto (duomenys neskelbtini), plane pažymėta buto prieškambaryje esanti UAB „Šilėja“ atsakomybės riba ir vieta buto virtuvėje, kur trūko šalto vandens vamzdžio sriegis (II tomas, 23 - 25 b.l.).

UAB „Šilėja“ 2015-03-05 sudarytame namo (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše II skyriuje „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ nurodyta, kad vandentiekio sistema, tai geriamojo vandens vamzdžiai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos (I tomas, 183 – 185 b.l.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 (2012-06-27 įsakymo Nr. D1-549 redakcija) patvirtinto Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo (toliau – Aprašas) II skyriaus „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punkte nurodyta, kad bendrosioms sistemoms priskiriama pastato vandentiekio sistema yra geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Teigtina, kad ši Aprašo nuostata iš esmės yra perkelta į namo (duomenys neskelbtini), Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo skyrių „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“.

Pastebėtina, kad ieškovė, argumentuodama atsakovės atsakomybės ribas, rėmėsi STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 punktu, tačiau nurodė tik du vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo nuo bendrosios inžinerinės sistemos būdus : 1) apskaitos prietaisais arba 2) uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.). Tačiau atsakovė pagrįstai teigė, kad STR „Statinio statybos rūšys“ numatytas ir trečias atsakomybės ribų apibrėžimo būdas - kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtino STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 punkte yra nurodyta, kad šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Dėl nurodyto teigtina, kad naujai statybai taikytinas aktas tiesiogiai netaikytinas šio ginčo faktinei situacijai, kai bendrojo naudojimo objektų Apraše buvo apibrėžtos daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus atsakomybės ribos.

Ieškovės su ieškiniu pateiktoje nuotraukoje yra rodomas uždaromasis vandens ventilis, kuris yra sumontuotas buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje po plautuve, kurio trūkimas tapo vantentiekio avarijos priežastimi (I tomas, 80, 81, 104, 105, 137 b.l.). Remiantis visuotinai žinoma aplinkybe teigtina, kad tokius ventilius butuose daugiabučiuose namuose paprastai montuoja patys būtų savininkai, jų pasitelkti santechnikos specialistai, o ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriai, nebent buto savininkas nusprendžia samdytis administratoriaus santechnikos meistrą, kuriam, tokiu atveju buto savininkas turi sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, kad minėtas uždaromasis vandens ventilis (I tomas, 137 b.l.) tarnauja tik buto (duomenys neskelbtini), reikmėms, t.y., esant reikalui, užsukti vandens tiekimą. Ieškovė neteikė įrodymų, kad buto (duomenys neskelbtini), savininkas A. M. būtų reiškęs kokias nors pretenzijas UAB „Šilėja“ dėl buto (duomenys neskelbtini), ribose esančio vamzdyno ir jame sumontuotų ventilių. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio (žalos padarymo dėl užliejimo) ginčuose svarbiausia nustatyti, kuriame bute buvo vandentiekio avarijos priežastis, kas buvo užpylimo šaltinis. Šioje byloje yra akivaizdu, kad vandentiekio avarijos židinys buvo buto virtuvėje po plautuve, ką nurodė iškviesta šalinti avarijos priežastį UAB „Grinda“ 2017-01-04 rašte. Atsakovei pateikus nuotraukas ir planą (I tomas, 179 b.l., II tomas, 24, 25 b.l.), kur aiškiai pažymėta avarijos vieta ir UAB „Šilėja“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės atsakomybės riba, teigtina, kad atsakovė nėra atsakinga už padarytą žalą, nes aplinkybė, ar trūko sriegis, ar ventilio dalis neturi ginčui esminės reikšmės, kadangi atsakovės atsakomybės riba yra ties vamzdžių įvadu į butą (duomenys neskelbtini), nuo bendrojo naudojimo vamzdyno stovo (vamzdžiai toje vietoje privirinti), kaip pavaizduota atsakovės pateiktoje nuotraukoje (I tomas, 179 b.l.). Dėl nurodyto ieškovės argumentai dėl atsakovės netinkamai vykdytos bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūros pagal Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimus atmetami, pažymint, kad buto savininko nuosavybės ribose bendrojo naudojimo objektų administratorius veikimas (techninės priežiūros vykdymas) yra reikšmingai apribotas, nes praktikoje nėra taip, kad administratoriaus atstovai lankytųsi (galėtų lankytis) butuose periodiškai tikrinti vamzdyno būklę virtuvės, vonios ar tualeto patalpose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Statinio valdytoju nelaikytinas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija. Nustačius, kad vandentiekio avarija įvyko ne atsakovės atsakomybės ribose, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jis atsakovės atžvilgiu atmestinas. Teismas kėlė klausimą dėl atsakovės procesinės padėties tinkamumo (atsakovės pakeitimo), tačiau ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dėl žemiau esančio buto užliejimo atsakinga yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Šilėja“. Esant tokiai situacijai, ginčas išsprendžiamas atmetant ieškovės ieškinį.

Kadangi nenustatyta UAB „Šilėja“, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės atsakomybė įvykus vandentiekio avarijai ne atsakovės atsakomybės ribose, dėl ko ieškinys netenkintinas, teismas nepasisako dėl žalos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atmetant ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistina 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 50 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą (II tomas, 1 – 14 b.l.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija minimalios 5 Eur dydžio sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 293 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 650,00 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, įmonės kodas 121462961, naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas