Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistojo S. R. (S. R.) gynėjui advokatui Olegui Šibkovui (nuotoliniu būdu naudojant ZOOM programą),

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktą, 42 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu (įsiteisėjimo data 1998 m. gruodžio 3 d.).

5. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1996 m. kovo 6 d., pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais (drauge ir bičiuliais), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 13 kartų, mokėsi ir įgijo pagrindinį išsilavinimą taip pat mokėsi 12 klasėje, turi ateities planus (kurti šeimą, mokytis), neturi galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos įstaigoje negauta vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal paskutinįjį 2023 m. balandžio 19 d. Pravieniškių 2-jame kalėjime atliktą vertinimą nuteistojo S. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. vasario 17 d. nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutiniojo vertinimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu S. R. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: noras keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš pateiktos asmens, bylos per visą bausmės atlikimo laiką 10 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus, 7 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Minėtos aplinkybės neleidžia teigti, kad S. R. elgesys visą bausmės atlikimo laiką nepriekaištingas. Juolab, kad minėti duomenys rodo, kad net trys iš nuteistojo padarytų pažeidimų yra šiurkštūs, susiję su konfliktų sukėlimu, pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Nors šiuo metu nuteistasis S. R. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai leidžia teigti, kad nuteistasis bausmės atlikimo vietoje ne visada laikėsi galiojančių vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir savo elgesį koregavo vien tik teigiama linkme. Tai atskleidžia S. R. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2016 m. spalio 28 d., o tai, įvertinus S. R. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1996 m. kovo 6 d.), leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, ir dar nėra pakankama nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad 2022 m. vasario 17 d. nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, tačiau nuobauda jam nebuvo skirta, buvo apsiribota tik jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje (asmens byla 4 t., 2 d., b. l. 89), be to, pažymėtina ir tai, kad nors dėl objektyvių priežasčių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika netgi padidėjo ir šiuo metu yra vidutinė.

11. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad S. R. yra nuteistas už vienuolikos nusikaltimų padarymą, be kita ko, labai sunkius smurtinius nusikaltimus – kvalifikuotą dviejų žmonių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną žmogų sunkinančiomis aplinkybėmis, padarytus dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe ir panaudojant šaunamuosius ginklus. Tai rodo itin didelį S. R. pavojingumą visuomenei, tuo labiau, kad jo indėlis į nusikaltimų padarymą buvo didžiausias, jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius. Darydamas nusikalstamas veikas visada buvo su bendrininkais ir apsiginklavęs šaunamaisiais ginklais. Nors jų pavojingumas buvo įvertintas nuosprendžiu, skiriant S. R. bausmę, tačiau, šios aplinkybės svarbios analizuojant jo asmenybę, elgesio pokyčius ir bausmės poveikį jam. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą S. R. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. R. vis dar yra linkęs minimizuoti savo indėlį į nusikaltimus teigdamas, kad pats nebūtų pasiryžęs jų padaryti, nors būtent jis buvo nusikaltimų organizatorius ir telkė bendrininkus.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis S. R. jau daugiau kaip 27 metus atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, t. y. statiniai: smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, dinaminiai: nestabili ir maža darbo patirtis, maža darbinė motyvacija ir kvalifikacijos stoka, asocialios grupės įtaka, būdingas rizikinga ir pavojingas ir agresyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamų sprendimų priėmimo įgūdžių stoka, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neigiamos nuostatos pataisos įstaigos darbuotojų ir resocializacijos specialistų atžvilgiu, priežiūros ir ribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. R. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad S. R. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2015 m., kai jis iš esmės pripažino kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų ir pradėjo kritiškai vertinti savo neigiamą elgesį (asmens byla 2 t., 2 d., b. l. 127) bei iš esmės tik nuo 2016 m. pradėjo aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau stebima nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme, šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. daugiau negu 27 metais ir atsižvelgiant į visą nuteistojo elgesį šiuo laikotarpiu, vis dėlto nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai sušvelninti S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeičiant ją terminuota laisvės atėmimo bausme.

13. Vertinant nuteistojo elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistais bausmės atlikimo metu nedirbo, nurodydamas, kad negali dirbti dėl turimo neįgalumo (yra pateikta pažyma, patvirtinanti, kad nuteistajam, nustatytas 55 proc. nedarbingumas). Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad darbinių įgūdžių atkūrimas yra kaip viena iš socialinės reabilitacijos formų, o ne vien tik pajamų šaltinis, todėl nuteistojo dedamos pastangos (savanoriškai atliekami darbai ir pan.) ir teigiamas požiūris į darbą leistų daryti išvadą, kad jis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę ir pataisos įstaigoje užsiima ne tik ta veikla, kuri jam yra įdomi. Juolab, kad iki bausmės paskyrimo nuteistasis niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, jo nusikalstamos veikos susiję su materialinės naudos siekimu, pataisos įstaigoje nuteistasis taip pat nerodo iniciatyvos dirbti, yra pilnai išlaikomas artimųjų, kas rodo, kad ir turėdamas galimybę nuteistasis nededa maksimalių pastangų keisti savo elgesį vien teigiama linkme. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad pataisos įstaigos administracija siūlė nuteistajam užsiimti nemokamais darbais, tačiau nuteistasis jų atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

14. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį S. R. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

15. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam S. R. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

16. Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 16 d. buvo gauti papildomi S. R. dokumentai, iš kurių matyti, kad S. R. dalyvavo ir išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą, skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Taip pat pateiktas UAB „K“ pranešimas, kad minėta įmonė priims dirbti į vadybininko-konsultanto pareigas S. R. ir suteiks gyvenamąjį plotą. Prie papildomai pateiktų dokumentų yra pateikta ir Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos (toliau – LKKA) kapeliono T. B. charakteristiką apie nuteistąjį, kurioje nurodyta, kad S. R. lankosi LKKA organizuojamuose susitikimuose, dvasinės-socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, kapelionas yra pastebėjęs akivaizdžius nuteistojo pasikeitimus į teigiamą pusę, ypač siekiant dvasinių tiesų pažinimo. Nurodyta, kad nuteistasis aktyviai lanko įvairius kitus rengiamus socialinius užsiėmimus, yra rimtas, atsakingas, atviras, nuoširdus ir dėmesingas, nekeliantis jokios grėsmės aplinkiniams. Be kita ko, yra pateikta ir išsami pažyma apie S. R. dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose. Tačiau vertinant tiek visus šiuos papildomai pateiktus dokumentus, tiek ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, kitų šioje nutartyje aukščiau aptartų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad S. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam S. R. (S. R.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.