Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-502-919/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-15
Bylos Nr.
1-502-919/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01671-16-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-502-919/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01671-16-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamosios gynėjai advokatei J. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vt.: ten pat, teista: 2014-11-03 Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str., 290 str. g. b. – bauda – 12 MGL, vad. LR BK 64 ¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – bauda 6 MGL, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2016-01-11 apie 20.31 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventiniu A. A. metu, tyčia, ranka, kurioje laikė malką, vieną kartą smogė jam į veidą, taip mušdama A. A., sukėlė jam fizinį skausmą, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.,

D. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad sugyventinis buvo išgėręs, kabinėjosi prie jos, todėl ji išprovokuota jo elgesio, vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą. Dėl poelgio gailisi ir pažada nesmurtauti. Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nedalyvavo, tačiau teismui raštu nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleido ir sutinka taikytis. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamajai D. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. V. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamąja apklausta D. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad A. A. yra jos sugyventinis. Su kuriuo jau dvejus metus veda bendrą ūkį, gyvena kartu ir yra šeima. Pastaruoju metu dviese gyvena jai asmeniškai priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš esmės jų tarpusavio santykiai su A. A. yra geri, nekonfliktiški, tačiau konfliktai šeimoje kyla išgėrus alkoholinių gėrimų. 2016-01-11 apie 19.15 val. ji iš darbo grįžo į namus. Juose buvo neblaivus jos sugyventinis A. A.. Būdama namuose ji išgėrė 0,5 litro alkoholinio sidro. Apie 20.30 val. tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji nesusivaldė ir pykdama ant sugyventinio, tyčia, vieną kartą dešine ranka jam smogė. Neatsimena, ar rankoje tuo metu laikė ką ar ne. Po šio smūgio iš sugyventinio nosies pradėjo tekėti kraujas. Supranta, kad tokiu savo veiksmu sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl to, ką padarė ji nuoširdžiai gailisi. Iš karto po įvykio jai nustatytas lengvas girtumas (kaip minėjo, buvo išgėrusi 0,5 litro alkoholinio sidro), tačiau apsvaigusi ji nebuvo ir ta aplinkybė, kad buvo išgėrusi alkoholio, neturėjo jokios įtakos jos veiksmams – taip pat būtų pasielgusi ir būdama blaivi. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka ar kita supaprastinta forman (b.l. 42-43).

- Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (5-8).

- Nukentėjusiojo A. A. parodymais, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena dviese su sugyventine D. V.. 2016-01-11 apie 20.30 val. šiame bute, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, kurio metu pastaroji vieną kartą trenkė jam rankoje laikoma malka ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu jis pats buvo girtas, o sugyventinė ant jo pyko. Patyrė tik fizinį skausmą, civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 22-23).

-Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad D. V. nustatytas 0.26 proc. promilių girtumas (b.l. 26).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. V. 2016-01-11 apie 20.31 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventiniu A. A. metu, tyčia, ranka, kurioje laikė malką, vieną kartą smogė jam į veidą, taip mušdama A. A., sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

BK 62 str. numato švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. A. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamąja, kaltinamoji dirba, augina du nepilnamečius vaikus, prokurorė neprieštaravo dėl to, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikytų, teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrindas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), galiojančių administracinių nuobaudų turi, teista, dirbanti, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jai atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau ji nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. A., baudžiamąją bylą nutraukiant. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį, kaltinamajai taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – malka – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-01-12 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatė J. M. teikė antrinę teisinę pagalbą D. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kalta pripažintos D. V.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. A. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-502-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti D. V., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu D. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - malką – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis