- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-1042-336/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Pažeidėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis,
kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2015-09-21, 22.00 val., Kėdainių r., Naujųjų Bakainių k., Ąžuolo g. 18, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį, apgadino kiemo bortelius, žalią veją.
Pažeidėjas A. T. parodė, kad 2015-09-21 vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė ir įvažiavo pas D. J. į kiemą. Nepripažįsta, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad minėtą dieną važiuodamas automobiliu, sprogus padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į veją. Iš karto paskambino sodybos savininkui ir pasakė jam, kad atlygins padarytą žalą. Automobilį paliko įvykio vietoje per naktį. Ryte atsikėlęs pasikeitė automobilio ratą ir, nieko nebijodamas, pas draugą, kuris gyvena apie 50 m atstumu nuo įvykio vietos, automobilį pastatė. Nurodė, kad jis važiavo žvyrkeliu, nepasirinko saugaus greičio, gal sprogo automobilio padanga, automobilį sumėtė, a/m nesuvaldė ir įvažiavo į nukentėjusiojo kiemą. Nulaužė pušį, kuri buvo storumo per tris pirštus, ir truputį pavertė stulpą, kuris buvo prie kiemo bortelių. Nurodė, kad žino kelių eismo taisykles, kuriose yra nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, ir nesant nukentėjusiojo, apie eismo įvykį reikia praneši policijai. Nurodė, kad tik įvykus eismo įvykiui iš karto susisiekė su nukentėjusiuoju. Pranešė kas atsitiko, susitarė, kad jam atlygins padarytą žalą. Nukentėjęs sodyboje negyvena, jis gyvena Vilniuje, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi iš karto apie įvykį pranešė nukentėjusiajam, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, todėl mano, kad apie eismo įvykį pranešti policijai nebereikia. Be to eismo įvykyje buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis. Nurodė, kad nukentėjusiajam D. J. atlygino 200 Eur dydžio žalą .Nurodė, kad kiek yra tos sodybos savininkų jis nežino, tačiau apie 10 metų toje sodyboje gyveno tik D. J., o R. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Žalą jis atlygino D. J., o R. J. jam pretenzijų neturi, jis ryte buvo dar atvažiavęs.
Liudytojas E. S. parodė, kad pažeidėją A. T. pažįsta, santykiai geri, Nurodė, kad jis prižiūri brolio sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2015-09-22 ryte, apie 7 val., važiuodamas į darbą, pastebėjo brolio sodyboje išvažinėtą pievą, buvo nulaužta pušelė ir eglutė, bei apgadintas kiemo bortelis. Automobilio jokio nebuvo. Kadangi jis prižiūri brolio sodybą, todėl paskambino į policiją ir apie įvykį pranešė. Kada į įvykio vietą atvažiavo policija nežino, nes jis buvo darbe, jį apie 10 val. iš darbo iškvietė. Tik po to, kai jau pranešė apie įvykį policijai, sužinojo, kad pažeidėjas buvo susisiekęs iš vakaro telefonu su broliu D. J. ir su juo susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad jis pats D. J. niekaip negalėjo prisiskambinti. Nurodė, kad jeigu būtų iš anksto žinojęs, kad jie yra susitarę dėl žalos atlyginimo, nebūtų net kvietęs policijos. Nurodė, kad abu jo broliai D. ir R. J. dirba tolimųjų reisų vairuotojais, šiuo metu abu išvykę į užsienį, į reisą. Nurodė, kad jų pavardės skirtingos, nes yra ne vieno tėvo vaikai. Nurodė, kad jam nėra žinoma , ar žala broliui yra atlyginta, kiek yra atlyginta, tuo nesidomėjo, brolio neklausė. Nurodė, kad jam žinoma, kad paaiškinimas, kuris pateiktas teismui, surašytas brolio ranka.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose, arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Taigi pažeidėjas iš esmės neginčija fakto, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismo posėdžio metu pažeidėjas nurodė, kad už sugadintą turtą atlygino nukentėjusiam 200 Eur žalą. Nukentėjęs D. J. paaiškinime (b.l.27-28), patvirtino, jog 2015-09-21 jam apie 22 val. paskambino A. T. ir pranešė, kad jis nesuvaldė savo a/m, įvažiavo į jo sodybą ant žalios vejos, buvo nulaužti keli medeliai. Nurodė, kad susitarė dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad A. T. pretenzijų neturi, žala atlyginta ( iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pos. sekretorei paskambinus D. J., pastarasis patvirtino, jog 2015-10-07 paaiškinimą rašė jis b.l. 27-28 , 29); kad buvo sugadintas turtas priklausantis D. J. patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S.( nurodė, kad jis yra D. J. brolis). Nagrinėjamoje byloje esantys tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4); pažeidėjo paaiškinimas (b.l. 5); E. S. paaiškinimas (b. l. 6); eismo įvykio schema (b.l.7); transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 8); pažyma (b. l. 9); VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 17); bei paties pažeidėjo prisipažinimas patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis, kiemo borteliai ir žalia veja. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad pažeidėjas pažeidė KET 9p., 127 p. reikalavimus , todėl pažeidėjo padaryta veika kvalifikuota teisingai atitinka LR ATPK 127 str. 2d. , jo padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
KET 222 str. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiam, o jeigu tai neįmanoma, policijai.
Išanalizuotų aplinkybių visuma suponuoja logišką ir pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas nevengė atsakomybės – jis iš įvykio vietos išvažiavo apie įvykio aplinkybes nedelsiant pranešęs sodybos savininkui D. J., tai patvirtino pats pažeidėjas; tai patvirtino sodybos savininkas D. J., kuris savo paaiškinime nurodė, kad jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, žala atlyginta, ir kad pažeidėjas įvykio dieną apie 22 val. jam pranešė apie įvykį, susitarė dėl žalos atlyginimo (b.l. 27-28). Kad apie įvykį pažeidėjas informavo sodybos savininką D. J. patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S..
Šių aplinkybių kontekste konstatuotina ir tai, jog pažeidėjas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog jo pasišalinimas iš įvykio vietos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. T. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, teismas turi pagrindo tikėti, kad pažeidėjas įvykdė KET 222 str. reikalavimą, ir nedelsdamas apie įvykį pranešė nukentėjusiam, susitarė dėl žalos atlyginimo, žalą atlygino. Todėl byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1d. numatyto pažeidimo, nutrauktina nesant šio administracinio eisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1d. 1p., 287 str. 1d.2p.).
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas iš esmės kaltu padaręs pažeidimą (ATPK 127 str. 2d. ) prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas praeityje baustas už KET pažeidimus (b. l. 10-12), neteistas (b. l. 14), kaip nurodė jis pats, dirba epizodiškai pas ūkininkus. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą jog pažeidėjui turi būti skirtina pagal ATPK 127 str. 2 d., numatyta nuobauda- bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 33 str., 224 str.,250 str. 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo numatyto ATPK 130str. 1d. nutraukti.
- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bauda.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.