- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- N-62-47-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00269-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties P. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pripažino P. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 2260 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda P. P., UAB „Palink“ padalinio „Panevėžio logistikos centras“ ūkio vadovui, skirta už tai, kad padalinys vykdo pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, saugojimą (per mėnesį vidutiniškai susidaro 219 t pakuočių atliekų), eksploatuoja atliekų apdorojimo įrenginį – presą, tačiau tokia veiklai vykdyti būtinų leidimų neturėjo, taip pažeidžiant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 9 ir 11 punktų reikalavimus.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs P. P. skundą, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi jį atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Gamtos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.80 (2005 m. birželio 29 d. redakcija) 2 punkto normomis nustatyta, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. nauji gamtos išteklių naudojimo leidimai neišduodami, išduotieji koreguojami, anksčiau išduoti galioja iki juose nustatytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d., ūkinės veikos vykdytojai turi teisę kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo anksčiau nei pasibaigia turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo laikas. Teismas konstatavo, jog šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad gamtos išteklių naudojimo leidimas yra pakeistas TIPK leidimu. Vien ta aplinkybė, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nebuvo pakeistas (patikslintas) leidimo pavadinimas, neįgalina teigti, kad asmuo pagal šį straipsnį negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ūkinės veiklos vykdymą be TIKP leidimo, kai toks leidimas teisės aktų nustatyta tvarka yra privalomas.
Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar „Panevėžio logistikos centras“ vykdomai ūkinei veiklai privalu turėti TIPK leidimą. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7 punktas nustato, kad TIPK leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius (7.1 p.), veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius (7.2 p.). Taisyklių 2 priede nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ūkinei veiklai arba įrenginiui, nepriskirtam prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, reikia leidimo. Taisyklių 2 priedo 9 punktas nustato, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą, turi turėti TIPK leidimą, kai atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. Taisyklių 2 priedo 11 punktas nustato, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą, turi turėti TIPK leidimą, kai per mėnesį susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų, išskyrus komunalines atliekas. Teismas nustatė, jog „Panevėžio logistikos centras“ nėra įmonė pagal Atliekų tvarkymo įstatymą priskirta atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, todėl Taisyklių 2 priedo 9 punktas ginčo atveju negali būti taikomas, tačiau iš administracinėje byloje esančių pirminės atliekų apskaitos žurnalo įrašų matyti, kad centre 2010 metais per mėnesį vidutiniškai apskaitoma (susidaro) 219 tonų nepavojingų atliekų, taigi „Panevėžio logistikos centras“ privalo turėti TIKP leidimą pagal Taisyklių 2 priedo 11 punkto reikalavimus. Teismas pripažino nepagrįstu atsakomybėn traukiamo asmens argumentą, kad centrui neprivalu turėti TIPK leidimą, kadangi nustatytas nepavojingų atliekų kiekis susidaro ne centre, nes Taisyklių 2 priedo11 punkto formuluotėje nurodyta sąvoka „susidaro“, bet ne „įmonėje susidaro“, be to, šį neaiškumą pašalina Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnis, numatantis, kad leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi gauti įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos ministerijos nustatytus ribinius dydžius. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad pakuočių atliekos susidaro išvežiojant prekes po parduotuves, prekes išpakavus, o pakuotės iš karto grąžinamos į centrą. Iš čia daro išvadą, kad šios atliekos susidaro centro ūkinės-komercinės veiklos išdavoje, jos apskaitomos ir sandėliuojamos ne parduotuvėse, o centre. Teismas pažymėjo, jog pateiktų UAB “Palink“ „Panevėžio logistikos centras“ ūkio priežiūros grupės vadovo pareiginių nuostatų 2.27 punktas nustato, kad toks asmuo privalo organizuoti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimą padalinyje, todėl P. P. šiuo atveju yra tinkamas subjektas.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, P. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti, o jo skundą tenkinti – Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir pritaikė Taisyklių 2 priedo 11 punktą. Tvirtina, jog „Panevėžio logistikos centras“ nepatenka į Taisyklių 7 punkte numatytų veiklos vykdytojų, kurie privalo gauti TIPK leidimus, sąvoką, nes neeksploatuoja Taisyklių 2 priede nurodytų įrenginių. Pažymi, jog „Panevėžio logistikos centras“ nevykdo veiklos, kurios išdavoje susidarytų Taisyklių 2 priedo 11 punkte numatytas atliekų kiekis, nes centro veikla apsiriboja prekių priėmimu, jų sandėliavimu, sukomplektavimu ir pakrovimu į transporto priemones išvežimui, pakuotės atliekos susidaro parduotuvėse, kurios yra UAB „Palink“ padaliniai. Taip pat nurodo, jog centre per mėnesį nesusidaro 100 ar daugiau tonų nepavojingų atliekų, to nepatvirtina ir pildytas pirminės atliekų apskaitos žurnalas, nes pagal Atliekų tvarkymo taisykles žurnalo 6 dalyje registruojamos tiek įmonėje susidariusios, tiek gautos iš kitur atliekų kiekis. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal numatomą priimti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą (projekto Nr.10-4597-02) Taisyklių 2 priedo 11 kriterijus panaikinamas, taigi prievolės turėti TIPK leidimą dėl nepavojingų atliekų susidarymo nebeliks, todėl nutartis naikintina, nes teisės aktas, naikinantis atsakomybę, galioja atgal.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apelianto minimas Taisyklių projektas ginčo byloje jokios reikšmės neturi, nes tai tik situacijos vertinimas ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas pripažino Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą teisėtu ir pagrįstu, t. y. asmens nubaudimą pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 priedo 11 kriterijaus reikalavimų nesilaikymo.
ATPK redakcijos, galiojusios ginčijamo pažeidimo padarymo metu, 51² straipsnio 2 dalis inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Tuo pačiu metu galiojusių Taisyklių 2 priedo 11 kriterijus inter alia numatė, jog veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą, turi turėti TIPK leidimą, kai per mėnesį susidaro 100 tonų ar daugiau nepavojingų atliekų, išskyrus komunalines atliekas. Atitinkamai administracinis kaltinimas P. P., UAB „Palink“ padalinio „Panevėžio logistikos centras“ ūkio vadovui, pareikštas už tai, jog padalinys vykdo pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, saugojimą, kai per mėnesį vidutiniškai susidaro apie 219 t atliekų, tačiau tokiai veiklai vykdyti neturėjo TIPK leidimo. Pažymėtina, jog Taisyklių 2 priedo 11 kriterijus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr.D1-981 panaikintas ir nuo 2011 m. sausio 11 d. neteko galios. Taigi, įvertinus esamą teisinį reguliavimą ir atsižvelgus į P. P. pareikštą administracinį kaltinimą (tik dėl Taisyklių 2 priedo 11 kriterijaus reikalavimų nesilaikymo) bei į ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl aktų, švelninančių arba naikinančių administracinę atsakomybę, atgalinio veikimo galios, darytina išvada, jog P. P. ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 6 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl likusių apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma kaip šiai bylai nebeaktualių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
P. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną P. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.