Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
1A-646-245/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. G., L. M.
Nukentėjusysis
M. D., R. M.
Advokatai
Jelena Smirnova, Jurgita Jablonskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-245/2020Proceso Nr. 1-01-1-06736-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,nuteistosios R. G. (buvusi pavardė – D.) gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,nuteistojo L. M. gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jai paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendžiu nustatyti įpareigojimai per visą bausmės vykdymo laiką: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Skundžiamu nuosprendžiu L. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį dėl veikų M. D. atžvilgiu ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Subendrintos bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas veikas, pagal BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę griežtesne apimant švelnesnę, ir už šias veikas paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, sudarančią realiąją nusikaltimų sutaptį su pirmomis, pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, bausmes iš dalies sudedant, ir už visas veikas nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu L. M. nustatyta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 5 (penki) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

L. M. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį dėl veikų R. M. (buvusi pavardė – Z.) atžvilgiu ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskiriamos už realiąją nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias nusikalstamas veikas bausmės, subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir už visas veikas nukentėjusios R. M. atžvilgiu jam paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo.

Subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tarpusavyje sudarančios realiąją nusikaltimų sutaptį, pagal NK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, šias bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. M. 2019 m. vasario 17 d. apie 3.00 val. įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kitų asmenų akivaizdoje – viešoje vietoje, vykstant konfliktui tarp M. D. (M. D.) ir pastarojo buvusios sutuoktinės R. D. dėl bendravimo su jų bendru nepilnamečiu vaiku ir tarpusavio santykių, tyčia 2-3 kartus smogė M. D. kumščiais į galvą bei jam nukritus dar kartą spyrė į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas kairės akies vokų-paakio-skruosto, kairio smilkinkaulio speninės dalies srityje, kaklo kairėje pusėje taip pat apatinio žandikaulio abipusį pakrumplinių ataugų lūžimą ir tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to, apieškojęs nukentėjusiojo M. D. drabužius, iš jų kišenėje buvusios piniginės nukentėjusiojo akivaizdoje – atvirai, pagrobė 110 Eur M. D. pinigų. Šiais veiksmais L. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (idealioji nusikaltimų sutaptis), o taip pat 178 straipsnio 2 dalyje (realioji nusikaltimų sutaptis).

2. Kaltinamieji V. J., R. D. ir L. M., veikdami bendrai, 2019 m. vasario 17 d. apie 3.00 val. įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kitų asmenų akivaizdoje – viešoje vietoje, vykstant konfliktui tarp M. D. (M. D.) ir pastarojo buvusios sutuoktinės R. D. dėl bendravimo su jų bendru nepilnamečiu vaiku ir tarpusavio santykių, tyčia vartojo fizinį smurtą prieš M. D. draugę R. M. (buvusi pavardė – Z.): V. J. sugriebusi už plaukų pertempė ją iš lengvojo automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio keleivio sėdynės į vairuotojo, sudavė savo galva smūgį nukentėjusiai į veidą, ištempė ją už plaukų iš automobilio ant žemės ir čia toliau tąsė, prisijungusi prie pastarosios veiksmų, R. D. taip pat sugriebė nukentėjusiąją ir ją tampė už plaukų, nukentėjusiajai R. M. įsėdus atgal ant vairuotojo sėdynės, prisijungdamas prie kitų kaltinamųjų veiksmų į automobilį ant galinės sėdynės už jos įsėdęs L. M. apjuosė nukentėjusiąją per liemenį saugos diržu, užsuko už sėdynės atlošo rankas ir ją stipriai spaudė prie sėdynės, tokiu bendru fiziniu smurtu kaltinamieji padarė nukentėjusiajai R. M. veido sumušimą, paviršinį nosies sužalojimą, kairiojo kelio sumušimą, taip pat kraujosruvas veide, abiejose rankose, nubrozdinimą kairio kelio srityje ir tuo nežymiai sutrikdė jai sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to, kaltinamasis L. M., apieškojęs automobilio saloną, nuo galinės sėdynės slapta pagrobė 64 Eur vertės buteliuką moteriškų kvepalų „Cerruty 1881“ bei iš ant sėdynės rankinėje buvusios nukentėjusios R. M. piniginės slapta pagrobė jos 370 Eur pinigus, taip bendrai slapta pagrobdamas 434 Eur svetimo R. M. turto. Šiais veiksmais V. J. ir R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o L. M. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (realioji nusikaltimų sutaptis).

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į byloje esančius įrodymus. Pasak nuteistojo, byloje jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis įvykdė vagystę iš automobilio nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu. Pripažįstant jį kaltu dėl minėtos vagystės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta į nuteistojo parodymus.

3.2. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis.

3.3. Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 289 straipsnio 1 dalyje turi būti apžiūrimi byloje esantys daiktiniai įrodymai. Nuteistojo teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų vertinimo motyvų.

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą grąžinti ikiteisminio tyrimo patikslinimui ir ištaisyti kaltinimą nuteistosios atžvilgiu. Teismui nusprendus, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistoji prašo skirti jai švelnesnę bausmę,

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Nuteistoji R. G. teigia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Pasak nuteistosios, byloje niekuo nepatvirtintos aplinkybės, kurias nukentėjusioji nurodė paskambinusi į pagalbos centrą. Nuteistosios teigimu, teismas negalėjo remtis pirminiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji tuo metu buvo stipriai apgirtusi ir negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių.

4.2. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jei ir būtų įrodyti jos neteisėti veiksmai, jie turėjo būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas.

4.3. R. G. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatos. Jos teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo ištirta kokie pažeidimai buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu.

4.4. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nuosprendį teismas savo išvadų nemotyvavo, skiriant bausmę nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuteistosios teigimu, skiriant jai bausmę teismas galėjo vadovautis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais, 72¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo L. M. gynėja advokatė Jelena Smirnova prašė tenkinti jos ginamojo skundą, nuteistosios R. G. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė savo ginamosios skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė Loreta Šimkuvienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. ir nuteistosios R. G. apeliaciniai skundai atmetami

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš to išplaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvieną iš jų atskirai bei jų visumą. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju tiek nuteistasis L. M., tiek nuteistoji R. G. nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų.

7. Įvertinus skundų nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus bei skundžiamo nuosprendžio turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, pagrįstai motyvavo savo išvadas, todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nuteistojo L. M. skundo

8. Savo skunde nuteistasis L. M. nurodo, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į byloje esančius įrodymus ir jokie įrodymai nepatvirtina, jog jis įvykdė vagystę iš automobilio nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų vertinimo motyvų. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo L. M. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina pagrįsta išvada, jog sprendžiant nuteistojo L. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertino tą aplinkybę, kad nuteistojo L. M. (kaip ir kitų nuteistųjų) parodymai per visą bylos nagrinėjimo procesą buvo akivaizdžiai nenuoseklūs, kiekvienoje apklausoje ir (ar) akistatoje neigiant savo anksčiau nurodytas svarbias įvykio aplinkybes arba netikėtai nurodant jų daugiau ir naujų. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, priešingai, per visą bylos nagrinėjimą buvo pakankamai išsamūs, nuoseklūs, logiški, todėl pirmosios instancijos teismas L. M. parodymus pagrįstai vertino kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantas teigia, kad pripažįstant jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais ir neatsižvelgė į jo parodymus, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant L. M. kaltės klausimą šiame epizode, apylinkės teismas tarpusavyje įvertino nukentėjusiųjų bei liudytojo D. J. parodymus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tai ir paties L. M. parodymai patvirtina, kad nukentėjusieji su savimi turėjo pinigų, kadangi nuteistasis parodė, jog kartu su nukentėjusiaisiais vyko apsipirkti į prekybos centrą ir pati nukentėjusioji R. M. jam davė pinigų degtinei. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuoseklūs ir vieni kitus papildantys ir patvirtinantys nukentėjusiųjų ir liudytojo D. J. parodymai vertinami kaip patikimi ir pakankami L. M. kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. M. apeliacinio skundo teiginiai abstraktūs, apeliantas deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nekonkretizuoja kokie tai būtent pažeidimai. Jo skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos priimant skundžiamą nuosprendį, todėl jo skundas atmetamas.

9. Savo skunde L. M. taip pat teigia, kad skiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio IV dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems. Buvo įvertintos visos teisingos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, siekiant tinkamai individualizuoti bausmę kiekvienam iš nuteistųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertintas L. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimas/nebuvimas, paties nuteistojo asmenybė, įvertinti ankstesni jo teistumai ir kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. L. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia, todėl pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nėra.

Dėl nuteistosios R. G. apeliacinio skundo

10. Kaip ir L. M. apeliaciniame skunde, taip ir nuteistosios R. G. skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Tačiau kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nagrinėjamu atveju nepažeidė ir priimdamas procesinį sprendimą vertino byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgė į proceso šalių parodymų nuoseklumą, loginę jų seką. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios R. G. parodymai yra akivaizdžiai nenuoseklūs ir prieštaringi – vienu atveju nuteistoji pripažino, kad žodiniame konflikte su nukentėjusiąja R. M. dalyvavo tiek jos (nuteistosios) mama V. J. tiek ir pati nuteistoji, tačiau atliekant papildomą apklausą, R. G. jau neigė aplinkybes dėl dalyvavimo konflikte su R. M.. Nenuoseklūs buvo jos parodymai ir apie M. D., kadangi iš pradžių ji teigė, kad nukentėjusysis sugriebė ją už plaukų, tačiau vėliau nurodė, kad jis tik tiesė ranką, o ji pati ją nustūmė. Be to, nuteistoji nurodė, kad L. M. smogus nukentėjusiajam (M. D.) ir pastarajam nukritus ant žemės, ji gynė nukentėjusįjį, tačiau kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokia situacija yra nelogiškai konfliktiškų nuteistosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių kontekste. Taip pat pažymėtina ir tai, kad dar prieš pirmąją apklausą nuteistoji žinojo, jog nukentėjusysis M. D. buvo nuteistuosius apkaltinęs vagyste, tačiau apklausos metu nuteistoji šią aplinkybę sąmoningai nutylėjo. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios parodymus laikė ne tokiais patikimais, kaip kad nuoseklius ir logiškus nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Savo skunde nuteistoji nurodo kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl ta aplinkybė, kad nuteistosios netenkina teismo padarytos išvados, skundžiamo nuosprendžio savaime nedaro neteisėtu.

11. Įvertinus bylos medžiagą taip pat darytina išvada, kad niekuo nepagrįsti ir nuteistosios teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo pažeidimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduoda teismui tinkamai atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, laikantis visų tam būtinų baudžiamojo proceso procedūrų bei nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo normų, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti prokurorui.

12. Nuteistojo savo skunde taipogi teigia, jog jai paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir protingumo principų, tačiau kaip jau nurodyta atsakant į L. M. apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės paskyrimo nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į nuteistųjų bendrai ir individualiai įvykdytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes. Skiriant bausmę R. G. apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistoji nusikalto ir yra teisiama trečią kartą, visas veikas įvykdė sulaukusi pilnametystės, nagrinėjamu atveju naują tyčinį nusikaltimą padarė dar turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, per paskutiniųjų penkerių metų laikotarpį ji taip pat įvykdė 3 administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad teismas įvertino ne tik neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, buvo įvertinta tai, kad ji viena augina 4 nepilnamečius (iš jų trys mažamečiai) vaikus išlaikytinius, laikinai nedirba, nuo 2017 m. liepos 12 d. ieškosi nuolatinio darbo registruodamasi Užimtumo tarnyboje bedarbe. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. G. tinkamai ją individualizavo, dėl ko nėra teisinio pagrindo nuteistajai paskirtą bausmę švelninti.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis priimtas tinkamai ištyrus faktines bylos aplinkybes bei įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos tinkamai motyvuotos. Apeliaciniuose skunduose nuteistųjų išdėstyti argumentai abstraktūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta tinkamai, dėl ko nuteistųjų L. M. ir R. G. apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų L. M. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė