Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-12 · Administracinė byla Nr. I-342-355/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
I-342-355/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Daunys (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
uždaros akcinės bendrovės „Litesko“
Atsakovas
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos
2012 m. rugsėjo 12 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko teisėjo Donato Daunio, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždaros akcinės bendrovės „Litesko“ atstovei R. T. ir atstovui A. S. ,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui V. G.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždaros akcinės bendrovės „Litesko“ skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-09-05 sprendimo Nr. (07)2R-926 „Dėl VEI Šiaulių teritorinio skyriaus nurodymo“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2011-07-27 nurodymo Nr. 15-11-17 4, 5 p. panaikinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždara akcinė bendrovė „Litesko“ patikslintu skundu teismo prašo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-09-05 sprendimą Nr. (07)2R-926 „Dėl VEI Šiaulių teritorinio skyriaus nurodymo“ ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2011-07-27 nurodymo Nr. 15-11-17 4, 5 p.

Skunde (b.l.40-44) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai teismo prašė patenkinti pareiškėjos patikslintą skundą. Nurodė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius (toliau ir Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius) atlikęs UAB „Litesko" filialo „Kelmės šiluma" vykdomą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens priežiūros veiklą bei vadovaudamasis LR Energetikos įstatymo 18 str. ir Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatais, patvirtintais LR Energetikos ministro 2009-04-10 įsakymu Nr. 1-32, 2011-07-27 UAB „Litesko" filialui „Kelmės šiluma" surašė nurodymą Nr. 15-11-17, kuriame nurodė pažeidimus – „Patikrintų pastatų šildymo sistemų stovuose neįrengtos hidraulinio balansavimo priemonės“ (4 punktas); „Kiekvieno šildymo sezono pradžioje neatliekamas pastatų šildymo sistemų hidraulinis bandymas" 5 punktas). Pareiškėją įpareigojo nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2011-10-01. Pareiškėja nesutiko su gautais nurodymais, todėl Valstybinei energetikos inspekcijai pateikė skundą. 2011-09-10 gavo inspekcijos sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas, Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus nurodymai palikti galioti. Pareiškėja nurodė, jog UAB „Litesko“ neturi pareigos įrengti hidraulinio balansavimo priemones daugiabučiuose namuose. Pažymėjo, jog nurodymo nurodyme paminėtuose daugiabučiuose namuose, adresais Raseinių g. 3, 7, 7A, Birutės g. 55, Vytauto Didžiojo g. 86, Kelmėje nėra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės (balansiniai ventiliai), kadangi Namo statybų metu (statybos pabaigos metai – 1969) toks reikalavimas teisės aktais nustatytas nebuvo. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi techninės galimybės atlikti šildymo sistemos hidraulinio balansavimo prieš kiekvieną šildymo sezoną. Vadovaujantis LR Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) 25 punktu Bendrovės filialas „Kelmės šiluma", kaip daugiabučių namų Kelmėje šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, prižiūri esamas pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas ir neturi nei teisės, nei pareigos, nei galimybių pertvarkyti/rekonstruoti esamos, namo bendrasavininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, kad ji atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus. Tai gali ir privalo atlikti daugiabučių namų bendrasavininkai savo lėšomis ir iniciatyva. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad daugiabučiuose namuose nėra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės. Nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2004-04-30 sprendimu Nr. T-146 „Dėl daugiabučių gyvenamų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalaus tarifo, jo peržiūrėjimo bei taikymo tvarkos nustatymo" nusprendė nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų maksimalų tarifą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atliekamiems darbams, išvardintiems Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tvarkos, patvirtintos LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-259, priede Nr. 3. Minimame priede nurodytų prižiūrėtojo atliekamų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos darbų tipinį apimčių sąrašą šildymo sistemos balansavimo darbai ir balansavimo priemonių įrengimas/šildymo sistemų pertvarkymas nėra įtraukti. Tokie darbai galėtų būti atliekami tik pastato namo bendrasavininkų sprendimu už atskirą mokestį, kaip tai numatyta galiojančio Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 3 priede. Tačiau tokio sprendimo namo bendrasavininkai nėra priėmę. Vadovaujantis Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, patvirtintų LR aplinkos ministro ir LR energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. Dl-595/1-201, 4 p., senose daugiabučių namų sistemose (namų, kurių projektavimas pradėtas iki 2003-07-01) turi būti hidraulinio balansavimo priemonės. Iš to seka išvada, jog jei daugiabučio namo šildymo sistemoje hidraulinio balansavimo priemonės nėra įrengtos, tokia sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų. Pabrėžtina, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tame tarpe Šilumos ūkio įstatymo 33 str. 2 d., 27 str. 3 d., rekonstruoti/pertvarkyti neatitinkančias privalomųjų reikalavimų šildymo ar karšto vandens sistemas privalo vartotojai, o ne šių sistemų prižiūrėtojai. Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 3 d. įtvirtina, kad šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus. Visos išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog šilumos ar karšto vandens sistemų pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus yra pačios sistemos bendrasavininkų pareiga ir į sistemų priežiūros paslaugas neįeina, išskyrus atvejus, jei yra susitariama atskirai. Pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens sprendime nurodytas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros aprašo 5 lentelės 1 p. numatytas prevencinės priežiūros veiksmas – planinis vamzdynų , fasononių dalių, balansinės ir uždaromosios armatūros (ribokšlių tepimas, perveržimas) smulkių defektų šalinimas ar keitimas (esant reikalui įrengimas), atsižvelgiant į jų gyvavimo trukmę, yra skirtas būsenai (esamai sistemai, tai kuri buvo įrengta, tačiau susidėvėjo ar pan.) atkurti, o ne sistemos pertvarkymui pagal privalomuosius reikalavimus/naujos įrangos įrengimui. Nurodė, jog daugiabučio namo šildymo sistemų balansavimo darbai, nebuvo įtraukti į Nurodymo surašymo dieną galiojusio Energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr.l-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 3 priede įtvirtintą Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomų darbų bendrąjį sąrašą. Pažymėjo, jog 2011-07-15 Energetikos ministro įsakymas Nr. 1-187, kuriuo minėtas Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomų darbų bendrasis sąrašas buvo papildytas nauju 1.8. punktu „šildymo ir karšto vandens sistemų balansavimo hidraulinių balansavimo priemonių pagalba ir tolimesnė priežiūra (eksploatavimas)", įsigaliojo nuo 201l m. liepos 29 d., t.y. po skundžiamo nurodymo surašymo. Pareiškėja mano, jog iki 2011-07-29 teisės aktai nenustatė įpareigojimo pareiškėjai atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų balansavimą hidraulinių balansavimo priemonių pagalba ir tolimesnės balanso priežiūros (eksploatavimo). Pareiškėja mano, jog ginčijami aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikinti. Prašė teismo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1998/2012, kuriame teismas pasisakė dėl balansinių ventilių įrengimo pareigos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b.l.160162) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius, atlikęs UAB „Litesko" vykdomą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens priežiūros veiklą, 2011-07-27 surašė nurodymą Nr. 15-11-17, kuriuo prašė iki 2011-10-01 pašalinti nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas nesutinka su nurodymo 4 ir 5 punktais. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) (toliau ir Taisyklės) 138.1 p. reglamentavo, kad prižiūrėtojas privalo ruošdamasis šildymo sezonui atlikti Taisyklėse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 16, 20, 21, 22, 23, 51, 57 punktai) reglamentuotus darbus bei šilumos tiekėjo ir savivaldybės institucijos pagrįstus, vadovaujantis teisės aktuose jiems nustatyta kompetencija, nurodymus ir nustatyta tvarka gauti pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą (Taisyklių 2 priedas). Tokie darbai reglamentuoti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 (Žin., 2009, Nr. 143-6311) patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) priede „Šildymo ir karšto vandens sistemos komponentuose privalomų atlikti priežiūros (eksploatavimo) darbų techninių veiksmų struktūra". Priedo 5 lentelėje nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimas pagal gyventojų įgaliotinio pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų, priskiriamas prie priežiūros darbų. Atsižvelgiant į šią nuostatą, atsisakymas atlikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimą reiškia atsisakymą vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pareigas, privalomas pagal Taisyklių 138.1 punktą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-04-07 įsakymu Nr. 1-111 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių (Žin., 2010, Nr. 43-2084) (toliau ir Priežiūros taisyklės) 297 punktas nustato, kad šildymo sistemos prižiūrėtojas prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią privalo patikrinti šildymo sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams. To paties iš prižiūrėtojo reikalavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. 4-291 (Žin., 2005, Nr. 100 - 3735) patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 297 punktas, todėl pareiškėjo teiginys, kad daugiabučio namo šildymo sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų reiškia tai, kad prižiūrėtojas netinkamai atlieka šildymo sistemos prižiūrėtojo pareigas. Pareiškėjo pareiga atlikti hidraulinį balansavimą yra įtvirtinta Priežiūros taisyklių 295.3 punkte. Pažymėjo, jog Priežiūros taisyklių 295.3 punktas nustato, kad šildymo sistemos hidraulinis balansavimas atliekamas kiekvieno šildymo sezono pradžioje ir kiekvieną kartą, kai pakeičiami vamzdynai, šildymo prietaisai, armatūra. Kokiu būdu jį atlikti yra šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo kompetencija, jokių išimčių, leidžiančių nevykdyti 295.3 punkto reikalavimų teisės aktuose nėra numatyta. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-07-15 įsakymas Nr. 1-186 (Žin., 2011, Nr. 97-4573) kuriuo šildymo sistemos stovuose balansinių ventilių įrengimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, įsigaliojo 2011-07-29. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254, 2007, Nr. 130-5259) 27 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus. Šia nuostata remiantis pareiškėjas teigia, kad šilumos ar karšto vandens sistemų pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus yra pačios sistemos bendrasavininkų pareiga ir į sistemų priežiūros paslaugas neįeina, išskyrus atvejus, jei yra susitariama atskirai. Atsakovas su tokia nuomone nesutiko, nes pareiškėjo cituojama norma skirta šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimo darbams, o balansinių ventilių įrengimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų, todėl minėta įstatymo norma šiam atvejui negali būti taikoma. Nurodė, jog pareiškėja sutikdama vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, privalo imtis priemonių, kad jas būtų galima tinkamai įvykdyti. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.1 punkto 1 priedo 16 punkte nustatyta, kad prižiūrėtojui taikomos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 (Žin., 2003, Nr. 70-3195) patvirtintos pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarčių standartinės sąlygos, kurių 30.1 punktas nustato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atsako už šiose sąlygose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros bei šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutarčių individualiai aptartose sąlygose bei teisės aktuose reglamentuotą jam prižiūrėti pavestų pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių būklę ir priežiūros kokybę. Civilinio kodekso 6.717 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas sutarčiai vykdyti gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas. Pažymėjo, jog pareiga atlikti hidraulinį balansavimą buvo nustatyta dar iki 2011-07-29. Ją nustatė Aprašo 25 p., 2 priedo 5 lentelė ir Priežiūros taisyklių 295.3 punktas.

Atsiliepime į skundą (b.l.89-91) trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė argumentus, kurie iš esmės tapatūs atsakovo argumentams. Pasisakymuose teismo posėdžio metu atstovas V.Vanagas nurodė, jog institucija svarstė galimybę pakeisti poziciją, tačiau nusprendė, jog ginčą palieka spręsti teismui. Pažymėjo, jog pareiškėjos minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog šildymo sistemos hidraulinis balansavimas priskiriamas prie pastato šildymo sistemos priežiūros darbų. Teismo išnagrinėta byla nėra identiška šiai bylai, kadangi Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimas buvo panaikintas, nes nebuvo sutarčių tarp prižiūrėtojo ir administratoriaus. Nagrinėjamu atveju yra pateiktos 2006-12-21 sutartys dėl Raseinių g. 7 ir Raseinių g. 3 esančių butų ir šiose sutartyse (4.1.2 p.) yra prižiūrėtojo įsipareigojimas prižiūrėti objektų šildymą ir karšto vandens sistemas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos uždaros akcinės bendrovės „Litesko“ skundas ir patikslintas skundas tenkintinas.

Pareiškėja, skundu kreipėsi į teismą, ginčydama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2011-07-27 nurodymo Nr. 15-11-17 4 ir 5 punktus, kuriais konstatuoti pažeidimai, jog patikrintų pastatų šildymo sistemų stovuose neįrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, kiekvieno šildymo sezono pradžioje neatliekamas pastatų šildymo sistemų hidraulinis balansavimas. Nurodyta, jog pastatų šildymo sistemų hidraulinis balansavimas turi būti atliekamas nuolat, hidraulinio balansavimo priemonės įrengtos iki 2011-10-01 (b.l.9).

Pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės neginčija, kad Nurodymo 4 ir 5 punktuose nurodyti veiksmai nebuvo atlikti, tačiau ji teigia, jog jie ir negalėjo būti atlikti, nes patikrintuose pastatuose nėra įrengtos hidraulinio balansavimo priemonės, todėl pareiškėja neturi techninės galimybės atlikti sistemos hidraulinio balansavimo prieš kiekvieną šildymo sezoną. Pareiškėja teigia, jog pareiga užtikrinti nurodytų techninių galimybių buvimą tenka turto bendrasavininkiams.

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kas privalo užtikrinti technines galimybes pastatų šildymo sistemų hidrauliniam balansavimui.

Pareiškėja teismo prašė sprendžiant ginčą remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1998/2012, kuriame teismas pasisakė dėl balansinių ventilių įrengimo pareigos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės Žinios, 2000, Nr. 85-2566) 13 str.1 d. nurodoma, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 46-851; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 17-649) 33 str. 4 d. nurodo, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija susipažinusi su minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1998/2012 konstatuoja, jog išnagrinėtos bylos ratio decidendi iš esmės yra tapatus nagrinėjamos administracinės bylos faktinėms aplinkybėms, todėl teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-25 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1998/2012 pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Teismas nurodė, jog ginčo išsprendimui aktualios Taisyklių redakcijos 282 punktas nustatė, jog pastato šildymo sistemos priežiūra apima prevencinės priežiūros, korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių lygių apima sistemos veikimo, techninės apžiūros ir būklės atkūrimo veiksmus. Remiantis Taisyklių 295.3 punktu, šildymo sistemos hidraulinis balansavimas priskiriamas prie nustatytu periodiškumu atliekamų darbų – kiekvieno šildymo sezono pradžioje ir kiekvieną kartą, kai pakeičiami vamzdynai, šildymo prietaisai, armatūra. Atlikus hidraulinį balansavimą surašomas aktas, prie jo pridedama šildymo sistemos schema, kurioje pažymimi sureguliuoti šilumnešio debitai. Aprašo 3 priedo 5 lentelėje, apibrėžiant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūros (eksploatavimo) techninius veiksmus, o konkrečiai – techninės priežiūros veiksmus prevencinės priežiūros lygyje, nurodyta, kad atliekamas šildymo sistemos hidraulinis bandymas ir praplovimas atskirais stovais.

Teismas konstatavo, jog nors šildymo ir karšto vandens sistemų balansavimas hidraulinių balansavimo priemonių pagalba ir tolimesnė balanso priežiūra (eksploatavimas), kaip vienas iš pastatų, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų, priežiūros (eksploatavimo) darbų, buvo įtvirtintas tik 2011 m. liepos 15 d. pakeitus Aprašą (Aprašo 3 priedo 1.8 p.), cituotos teisės normos patvirtina, jog nurodyti darbai buvo numatyti jau ir anksčiau galiojusiose teisės aktų redakcijose.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamas nurodymas surašytas iki įsigaliojus 2011 m. liepos 15 d. Aprašo pakeitimams, nes ginčijamas nurodymas surašytas 2011 m. liepos 27 d., 2011 m. liepos 15 d. Aprašo pakeitimai įsigaliojo 2011 m. liepos 29 d. Tačiau atsižvelgdama į LVAT išaiškinimą konstatuoja, jog ginčo išsprendimui aktualios teisės normos (galiojusios ir iki Aprašo pakeitimų įsigaliojimo) prie pastato šildymo sistemos priežiūros darbų priskyrė ir šildymo sistemos hidraulinį balansavimą.

LVAT nurodė, jog Aprašo redakcijos 25 punktas nustatė, jog prižiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje. Konstatavo, jog teisės aktai prižiūrėtojo atsakomybę ir bei atliekamų darbų masto apibrėžimą tiesiogiai susiejo su nurodytų sutarčių sudarymu.

Teismui pateiktos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys, sudarytos 2008 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Litesko“ ir Kelmės „Kražantės“ pagrindinės mokyklos, kaip pastatų, esančių adresu Vytauto Didžiojo g. 110, Kelmė, teisėto valdytojo ir naudotojo (b.l. 126-129), 2006 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „Litesko“ ir gyvenamojo namo, esančio Raseinių g. 7, Kelmė, bendrasavininkių (b.l. 136-139), 2006 m. gruodžio 21 d. tarp UAB „Litesko“ ir gyvenamojo namo, esančio Raseinių g. 3, Kelmė, bendrasavininkių (b.l. 140-143), kuriose numatyti šalių įsipareigojimai. Kaip matyti, minėtomis sutartimis Prižiūrėtojas neįsipareigojo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti atitinkamus prietaisus, kurie leistų atlikti hidraulinį šilumos sistemos balansavimą. Byloje nėra įrodymų, jog šalys dėl to susitarė atskiru susitarimu (Sutarčių 4.3 punktas).

Ginčijamame nurodyme pažymėta, jog buvo patikrinti daugiabučiai, esantys Raseinių g. 3, Raseinių g. 7, Raseinių g. 7a, Birutės g. 55, Vytauto Didžiojo 86, Kelmė. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys būtų sudarytos su visais patikrintais namų bendrasavininkiais, tai yra su Raseinių g. 7a, Birutės g. 55, Vytauto Didžiojo 86, Kelmė, todėl teismas neturi galimybės jų atžvilgiu nustatyti prižiūrėtojo atsakomybės ir atliekamų darbų masto.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Šilumos ūkio įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus, nustatė, jog Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus (1 d.). Taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus turi būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka (2 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. D1-595/1-201 patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 4.1 punktas nustatė, jog senose sistemose turi būti hidraulinio balansavimo priemonės. Tuo tarpu, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 3 dalimi, šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus. Be to, pagal 24 straipsnio 1 dalį, daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.

Pareiškėja teismui pateikė daugiabučių namų sąrašą dėl atitikties privalomiems reikalavimams. Matyti, jog daugiabučiuose namuose Raseinių g. 3, Raseinių g. 7 hidraulinio balansavimo priemonių nėra.

Kaip jau minėta, pareiškėja teigia, kad ginčui išsprendimui aktualiuose daugiabučiuose namuose nėra techninių galimybių atlikti hidraulinį balansavimą, o tokias galimybes užtikrinti privalo bendrasavininkiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie leistų paneigti šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, o byloje pateikti pareiškėjo argumentai patvirtina jo teiginius dėl techninių galimybių nebuvimo. Todėl darytina išvada, jog byloje yra pagrindas sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo techninių galimybių atlikti hidraulinį šilumos sistemos balansavimą.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atitinkami šildymo sistemos priežiūros darbai neatliekami ne dėl prižiūrėtojo kaltės, o dėl to, kad neegzistuoja techninės galimybės, kai nėra nustatyta, kad tokių galimybių užtikrinimas priskirtas prižiūrėtojo kompetencijai, būtų nepagrįsta įpareigoti prižiūrėtoją atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas Nurodymo 4 ir 5 punktu neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją įrengti hidraulinio balansavimo priemones ir atlikti šildymo sistemos hidraulinį balansavimą. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, neatitiktų šioje byloje susiklosčiusios specifinės faktinės situacijos.

Darytina išvada, jog byloje yra pagrindas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2011-07-27 nurodymo Nr. 15-11-17 4 ir 5 punktus. Tuo tarpu nustačius pagrindą panaikinti minėtą skundžiamo administracinio akto dalį, atitinkamai yra pagrindas naikinti ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-09-05 sprendimą Nr. (07)2R-926 „Dėl VEI Šiaulių teritorinio skyriaus nurodymo“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždaros akcinės bendrovės „Litesko“ skundą ir patikslintą skundą patenkinti. Panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011-09-05 sprendimą Nr. (07)2R-926 „Dėl VEI Šiaulių teritorinio skyriaus nurodymo“ ir panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2011-07-27 nurodymo Nr. 15-11-17 4 ir 5 punktus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Donatas Daunys

Laisvutė Kartanaitė

Žanas Kubeckas