Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Departamentas 2022 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. ATK2-35(2022), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 13 dalies 1 punktu ir Departamento surinkta medžiaga, skyrė pareiškėjai 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą. Bendrovė nubausta už tai, kad turėdama licenciją verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiai gaminiais, pagal 2022 m. vasario 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. MET1105 įsigijo 20 vnt. elektroninių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ už 114 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės, neturinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba, tuo pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nurodo, kad Bendrovė nubausta po to, kai Departamento darbuotojos, 2022 m. balandžio 26 d. atlikusios Bendrovės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą, 2022 m. balandžio 26 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-034 ir 2022-04-27 protokolu Nr. ATK2-035 nustatė, kad Bendrovė, turėdama licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, išduotą 2021 m. rugsėjo 22 d., pagal 2022 m. vasario 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. MET1105 įsigijo 20 vnt. elektroninių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ už 114 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), neturinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba. Bendrovė 2021 m. rugsėjo 22 d. įsigijo licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais nurodytoje parduotuvėje. Įstatymo 12 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas, kad licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojams įsigyti su tabako gaminiais susijusius gaminius Lietuvos Respublikoje leidžiama tik iš licencijų verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojų. Pažymi, kad šioje Bendrovei inkriminuotoje normoje įtvirtintas reikalavimas nėra suformuluotas kaip draudimas įsigyti nurodytus gaminius iš licencijos neturinčio subjekto. Norma leidžia įsigyti nurodytus gaminius, tik nustato atitinkamą sąlygą, kurios realizavimas nei šioje, nei kitose Įstatymo normose, nei kitur nėra konkretizuotas, detalizuotas, kokiu būdu pirkėjas turi įsitikinti kad pardavėjas turi licenciją. Taip verslo subjektas paliekamas neapibrėžtoje padėtyje. Šiuo aspektu pažymi, kad kitose to paties Įstatymo normose suformuluotas draudimas pirkti ar kitaip įsigyti, parduoti, rūkyti ar atlikti kitokius veiksmus, kuris ir be jokių sąlygų yra neabejotinas ir aiškiai išreiškia įstatymų leidėjo valią.

Teigia, kad nei Įstatyme, nei kitose normose licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojas nėra įpareigotas rinkti duomenis ir tikrinti, ar šiuos gaminius parduodanti šalis turi licenciją verstis tokia veikla. MB „(duomenys neskelbtini)“, parduodama Bendrovei elektronines cigaretes, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas šios įmonės kodas, PVM mokėtojo kodas. Iš to buvo pagrindas spręsti, kad pardavėjas yra įregistruotas VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre, yra Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, moka mokesčius, pardavimo-pirkimo sandorį oficialiai įformino. Abi įmonės veikė viešai, PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas tikslus prekės pavadinimas, abiejų operacijos šalių rekvizitai, Bendrovė turėjo teisę įgyti tokius gaminius, apmokėjo už juos, sumokėjo nustatytus mokesčius. PVM sąskaitos faktūros privalomų rekvizitų sąraše nei pardavėjui, nei pirkėjui nėra įpareigojimo pažymėti apie licencijos turėjimą. Todėl Bendrovei nekilo jokių abejonių, kad pardavėjas gali neturėti parduodamų gaminių prekybai reikalingos licencijos. Bendrovės nupirktos elektroninės cigaretės buvo paženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis, kaip to reikalauja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, ant jų pakuotės buvo įspėjimai apie žalą sveikatai, kaip to reikalauja Įstatymas. Gaminių kaina neišsiskyrė iš rinkoje esančių. Todėl jokios aplinkybės Bendrovei neteikė pagrindo spręsti, kad sandoris gali būti ydingas, kad elektroninėmis cigaretėmis gali būti prekiaujama nesilaikant įstatymų reikalavimų. MB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo anksčiau prekiavo su Bendrove, ir pardavėjo atstovas jau anksčiau pats patikino Bendrovę, kad turi visas reikiamas licencijas. Šiomis aplinkybėmis Bendrovei nebuvo jokio pagrindo ieškoti papildomų tai patvirtinančių įrodymų. Visa tai rodo, kad Bendrovė veikė sąžiningai ir negalėjo numatyti, kad pardavėjas veikia pažeisdamas Įstatymo reikalavimus, parduoda licencijuojamus gaminius, neturėdamas atitinkamos licencijos.

Pažymi, kad Departamentas skundžiamame Nutarime nurodė, kad Licencijų informacinė sistema, kuria Bendrovė turėjo naudotis, skirta vartotojams teikti aktualią informaciją apie visiems ūkio subjektams išduotas licencijas, ir kad joje nėra duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas licencijas. Pažymi, kad šioje informacinėje sistemoje neįmanoma gauti duomenų ir apie pačios pareiškėjos – Bendrovės turimas licencijas. Apie pareiškėją bendroje VĮ Registrų centro duomenų bazėje pažymėta apie licencijas, tačiau nėra nurodoma, kokios tai licencijos. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kokia forma šioje VĮ Registrų centro duomenų bazėje turi atsispindėti informacija apie įmonės, šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“, turimas licencijas. Pareiškėja nėra įpareigota žinoti, kokie duomenys apie verslo subjektus viešai yra skelbiami šioje duomenų bazėje. Pareiškėja nėra valstybės kontroliuojanti institucija, neturi valdingų įgalinimų gauti visus reikalingus duomenis (pvz. gauti iš pardavėjo tai patvirtinančius dokumentus), neturi specialių žinių patikrinti ar pardavėjas turi licenciją, neturi galimybės ir pareigos įsitikinti, ar licencija yra tikra, galiojanti. Jokie teisės aktai neįpareigoja atlikti tokius veiksmus. Be to, verslo santykiams būdingas pasitikėjimas, lankstumas ir kompromisų ieškojimas, be to ir operatyvumas. Kadangi iš to paties pardavėjo ir anksčiau pirktos analogiškos prekės, pareiškėjai nebuvo ir minties, kad pardavėjas gali neturėti licencijos.

Teigia, kad bauda yra sankcija už neteisėtą elgesį, kuriuo pažeidžiami Įstatymo reikalavimai. Norint skirti baudą, turi būti įrodyta, kad teisės pažeidimas padarytas kalta veika. Šiuo atveju Bendrovė iš esmės kaltinama neteisėtai įsigijusi nurodytus gaminius. Teisėje yra įtvirtinta kaltinamos šalies nekaltumo prezumpcija. Įstatyme (31 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nurodoma, kad išnagrinėjus bylą, priimtame nutarime be kita ko turi būti nurodyti pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Departamentas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo konstatavimu, kad Bendrovei elektronines cigaretes pardavusi įmonė neturi licencijos. Šiuo atveju iš esmės Bendrovės kaltę apsprendė kitos įmonės – elektroninių cigarečių pardavėjo kaltas elgesys – gaminių pardavimas neturint reikalingos licencijos. Departamentas neįrodinėjo Bendrovės kaltės, Bendrovės vadovo paaiškinime nurodytų aplinkybių netikrino, kitų atsakingų Bendrovės darbuotojų, pardavėjo atstovo paaiškinimų apie elektroninių cigarečių įgijimo aplinkybes ir pardavėjo licencijos turėjimą neišklausė. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl Bendrovės atsakomybės ir paneigia Departamento išvadas, mažiausiai, sukelia abejones dėl šių išvadų.

Pareiškėjos nuomone, valstybės institucija, šiuo atveju Departamentas, siekdamas patraukti verslo subjektą atsakomybėn ir pritaikyti ekonominę sankciją pagal šią konkrečią Įstatymo normą – 12 straipsnio 3 dalį, negali apsiriboti vien nurodymu, kad pareiškėja įsigijo elektronines cigaretes iš atitinkamos licencijos neturinčio pardavėjo. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, verslo subjekto kaltumo įrodinėjimo pareiga priklauso valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. šiuo atveju pareiga įrodyti nusižengimo padarymą tenka Įstatymo laikymąsi kontroliuojančiai institucijai. Valstybės institucija privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Verslo subjektas savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Departamentas privalo nustatyti ir įrodyti Bendrovės kaltę, t. y. pateikti įrodymus, kad pareiškėja žinojo, jog elektroninių cigarečių pardavėjas neturi licencijos jomis prekiauti. Be to sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų asmens kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, asmens kaltės, sankcijos taikyti negalima. Šiuo atveju Departamentas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė pareiškėjai, kuri yra silpnesnė šio teisinio santykio šalis. Apie tai ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Pareiškėjos nuomone, Departamento sprendimas prieštarauja viešosios teisės principams – negalima asmens bausti už teisės pažeidimą, neįrodžius kaltės.

Teigia, kad Departamentas iš esmės Bendrovei pritaikė sankciją ne tiek už inkriminuotos Įstatymo normos reikalavimų pažeidimą, kiek už Įstatymo nereglamentuotą pareiškėjos nepatikrinimą, ar MB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių prekyba. Pareiškėja elgėsi pakankamai rūpestingai, siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjos kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo nėra nustatyta, taigi, nėra įrodyti visi pažeidimo sudėties elementai, todėl Departamento Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Nurodo, jog teismui nusprendus pripažinti, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas, ir skundžiamo Nutarimo nenaikinti, pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad Bendrovės įsigytų vienkartinių elektroninių cigarečių kiekis – 20 vnt. – yra nedidelis, jų vertė yra tik 114 Eur, kad pažeidimas nėra tyčinis. Pažymi, kad už tokį pažeidimą gali būti baudžiami ir verslo subjektai, tokiomis aplinkybėmis įgiję ir didelį kiekį tokių gaminių ir galimai padarę žalos. Atsižvelgtina ir į tai, kad Bendrovė licenciją įsigijo tik 2021 m. rugsėjo 22 d., Bendrovė neturėjo reikiamos patirties nurodytų gaminių apyvartoje (įsigijime). Patikrinimo metu Bendrovė nesiekė nuslėpti jokių su šių gaminių apyvarta susijusių duomenų, visus prašomus dokumentus pateikė patikrinimą atlikusioms Departamento darbuotojoms ir bendradarbiavo su jomis, kurios patikrinimo metu ir galėjo nustatyti visas įvykio aplinkybes. Tuo pareiškėja padėjo galimo pažeidimo tyrimui, todėl laikytina, kad tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tyrimo metu nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nei Bendrovė, nei jos vadovas iki tol nebuvo bausti už Įstatymo reikalavimų pažeidimą. Taip pat atsižvelgtina ir į Bendrovės turtinę padėtį. Nors 2021 m. Bendrovės pelnas ir buvo 19 044 Eur, tačiau palyginti su 2020 m. jis sumažėjo beveik dvigubai (buvo 36 990 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nuo 528 960 Eur 2020 m. padidėjo iki 632 767 Eur 2021 m. Bendrovės finansinė padėtis nėra gera ir dėl to, kad 2019 m. spalio 15 d. ji gavo didelę paskolą iki 2025 m. spalio 15 d. (380 000 Eur) restorano atidarymui, kuris dėl pandemijos negalėjo efektyviai dirbti. Negrąžinto kredito likutis 2022 m. gegužės 16 d. sudarė 293 920 Eur. Todėl net ir minimalios Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskyrimas Bendrovei yra nemaža finansinė našta. Bendrovės vadovas E. S. yra vienintelis Bendrovės akcininkas, todėl ši našta iš esmės tenka jam. Pareiškėja prašo pripažinti, kad Bendrovei paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga galimai padaryto pažeidimo mastui ir dėl to neteisinga.

Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, šioje byloje egzistuoja visos prielaidos taikyti mažesnės nei įstatymo nustatytos sankcijos skyrimo institutą (Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Įstatymo numatytos poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka žymiai mažesnio dydžio baudos, todėl pareiškėja prašo sumažinti skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą.

Teigia, kad Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimo pažeidimą patvirtino ir Bendrovei surašytas 2022 m. balandžio 27 d. protokolas Nr. ATK2-035 (toliau – ir Protokolas), kuriuo konstatuotas Bendrovės padarytas Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nurodyta atsakomybė už pažeidimą bei bylos nagrinėjimo data ir vieta – 2022 m. birželio 2 d. 8.15 val. Departamente. Taip pat 3 fotonuotraukos, kuriose užfiksuota: 1) 2022 m. vasario 9 d. sąskaita faktūra Nr. MET1105, pardavėjas MB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekės 20 vnt. el. cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ 114 Eur sumai; 2) el. cigarečių vienkartinės pakuotės; 3) el. cigarečių pakuotės su ženklinimu anglų kalba.

Pažymi, kad Departamento teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta skundžiamame Nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjai taikyta atsakomybė už Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimų nesilaikymą. Licencija – dokumentas (leidimas, liudijimas, teikimas, atestatas, sprendimas, sertifikatas, pažymėjimas ar panašiai), reikalingas tam tikrai ūkinei veiklai pradėti ar vykdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 str. 1 d. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. To paties Civilinio kodekso straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos, nes netinkamai vykdant tam tikrą veiklą gali būti pažeisti viešieji interesai, geros moralės principai bei kilti grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginys, kad “nei Įstatyme, nei kitose normose licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojas nėra įpareigotas rinkti duomenis ir tikrinti, ar šiuos gaminius parduodanti šalis turi licenciją verstis tokia veikla” neatitinka faktinių aplinkybių. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojams - įsigyti su tabako gaminiais susijusius gaminius Lietuvos Respublikoje leidžiama tik iš licencijų verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojų. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad licencijuojamos veiklos sąlyga įsigyti su tabako gaminiais susijusius gaminius tik iš licencijų verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojų nereiškia, kaip teigia pareiškėja, “draudimo įsigyti nurodytus gaminius iš licencijos neturinčio subjekto”, nes ši nuostata nedraudžia licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusių gaminių turėtojams licencijoje nurodytai veiklai patiems importuoti ar įsivežti su tabako gaminiais susijusius gaminius iš kitų valstybių. Šiuo atveju Įstatymo pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pažeidimas laikomas baigtu, kai pareiškėja pagal 2022 m. vasario 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. MET1105 įsigijo 20 vnt. elektroninių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ už 114 Eur iš MB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), įmonės, neturinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotos licencijos verstis su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba ar didmenine prekyba.

Pažymi, kad su tabako gaminiais susijusių gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tų gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose. Be to, informaciją apie išduotus, papildytus ir patikslintus leidimus (licencijas) galima rasti per Licencijų informacinę sistemą (toliau – LIS) elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad LIS teikiama informacija yra prieinama viešai visiems vartotojams. Departamento nuomone, pareiškėja prieš perkant 20 vnt. elektroninių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo įsitikinti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ turi Įstatymo nustatytą licenciją vykdyti veiklą, t. y. paprašius, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti licenciją verstis didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, arba pareiškėja privalėjo patikrinti informaciją Licencijų informacinėje sistemoje.

Departamento vertinimu, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Be kita ko, ūkio subjektas, kaip prekybos su tabako gaminiais susijusiais gaminiais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai ir tokios priemonės turi būti efektyvios (2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1052-822/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra verslo naujokas ir verčiasi su tabako gaminiais susijusia veika seniai. E. S. Bendrovės vadovu paskirtas nuo 2005 m. sausio 6 d. Licencijų informacinės sistemos viešais duomenimis, Bendrovės turi 3 galiojančias licencijas verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais (elektroninės cigaretės) ir 5 licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Bendrovės vadovas atsakingas už tai, kad veikla, kuriai taikomas ypatingas teisinis reglamentavimas, būtų vykdoma nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų.

Nurodo, kad Departamentas 2022 m. birželio 27 d. raštu informavo MB „(duomenys neskelbtini)“, jog yra pradėjęs tyrimą jos atžvilgiu dėl prekybos su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, t. y. elektroninėmis cigaretėmis, neturint šiai veiklai reikalingos ir teisės aktų numatyta tvarka išduotos licencijos verstis didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais. Departamentas, surinkęs duomenis ir nustatęs pažeidimą, priims atitinkamą sprendimą MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad pareiškėja, Protokolu būdama informuota apie jai pareikšto kaltinimo ribas, nepasinaudojo Įstatymo suteikta teise Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus, t. y. Bendrovė nepasinaudojo savo teise būti išklausytai, į bylos nagrinėjimą neatvyko bei nepateikė prašymo dalyvauti nuotoliniame bylos nagrinėjime.

Pažymi, kad Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 26 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nenumato Departamentui teisės skirti mažesnės, negu numatyta įstatyme, baudos. Departamento nuomone, pažeidėjo gaunamų pajamų dydis neturėtų būti laikomos ypatingomis sąlygomis ir nesuteikia jokio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą. Atsakomybė už Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų reikalavimų pažeidimą numatyta Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Už su tabako gaminiais susijusių gaminių įsigijimo reikalavimų pažeidimą įmonės baudžiamos nuo 868 iki 1448 eurų bauda. Departamentas, individualizuodamas baudą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, į padaryto pažeidimo pobūdį, Bendrovės paaiškinimą, ir Bendrovei skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Departamento nuomone, priimant Nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.