- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-221-356/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02000-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijole Vitienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. Š.
- Pareiškėjas
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Skolininkas
- M. Š.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. M., o pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės atstovui, suinteresuotam asmeniui antstolei A. M. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės prašymą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino pratęsimo ir skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuoti asmenys - K. Š., antstolė A. M.,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė pareiškimu prašė pratęsti 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui K. Š. ir 2013-11-05 pareikštą 1.424,18 Lt reikalavimą laikyti paduotu nepraleidus termino, pakeisti skolininką M. Š. vykdomojoje byloje dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo valstybės naudai į jo palikimą priėmusį asmenį K. Š..
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas nėra praleidęs 3 metų naikinamojo termino, o LR CK 5.63 str. numatytą 3 mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo apie skolininko mirtį iki 2013-09-13 gavo pranešimą iš antstolės A. M.. Perdavus procesinį sprendimą vykdyti antstolei, pareiškėjas jokių papildomų veiksmų skolininko atžvilgiu nebesiėmė. Prašė praleistą terminą atnaujinti, o mirusį skolininką pakeisti jo turtinių teisių ir pareigų perėmėju.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Š. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į prašymą, jame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios, pareiškėjui keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai, įstatymas numato teisę pareikšti pretenziją ne per 3 mėnesius nuo sužinojimo, o nuo palikimo atsiradimo. Suinteresuotam asmeniui atiteko tik menkavertis buityje naudojamas turtas, todėl, jeigu jis būtų žinojęs apie palikėjo skolą, palikimo nebūtų priėmęs. Jis yra moksleivis, neturi gyvenimiškos patirties, jam nebuvo paaiškinta, kad palikimą galima priimti pagal apyrašą.
Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo priimtų procesinių sprendimų pagrindu (6-8, 10-13, 15, 17 b.l.) palikėjas M. Š. turėjo neįvykdytą 1.482 Lt dydžio piniginę prievolę (mokestinę nepriemoką) valstybei, o pareiškėjo 2013-04-02 prašymu antstolė A. M. priėmė vykdyti pareiškėjo procesinį sprendimą dėl nepriemokos išieškojimo iš skolininko turto, buvo užvesta vykdomoji byla (16 b.l.).
Šioje byloje nebuvo ginčijama ir tai, kad skolininkas M. Š. mirė 2013-05-20.
Pagal LR CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja LR CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
LR CK 5.63 straipsnio ir LR CPK 596 straipsnio nuostatos reiškia, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis LR CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.
Šioje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad palikimas atsirado 2013-05-20 mirus M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), o suinteresuotas asmuo K. Š. palikimą priėmė ne pagal apyrašą (19, 22 b.l.).
Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis LR CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.
LR CK 5.63 str. 1d. nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Aiškindamas LR CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. O taip yra akcentavęs, kad minėtos kreditoriaus informavimo pareigos tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku.
Aiškindamas LR CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.
Pareiškėjas pripažino, kad suinteresuotą asmenį apie skolininko M. Š. neįvykdytą 1.482 Lt dydžio piniginę prievolę (mokestinę nepriemoką) informavo 2013-11-05 (22 b.l.), ką patvirtina pateiktas rašytinis įrodymas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis kartu su savo tėvu M. Š. negyveno, nes jo tėvų santuoka buvo nutraukta, todėl apie šią tėvo skolą nieko nežinojo.
Taigi nustatyta, kad pareiškėjas skolininko įpėdinį apie skolą informavo tinkama forma, tačiau praleidęs LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjus daugiau kaip 3 metams.
LR CK 5.63 straipsnio 4 d. nustato, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai.
Termino praleidimo priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (LR CPK 178 str.) tenka pareiškėjui.
Įstatymo (LR CK 5.63 str.) normos konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į susiformavusią teisminę praktiką, darytina išvada, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Pareiškėjas nurodė, kad jis apie skolininko M. Š. mirtį sužinojo iš antstolės A. M. 2013-09-10 rašto, kuris buvo gautas 2013-09-13 (19 b.l.). Pats pareiškėjas po to, kai perdavė procesinį sprendimą vykdyti priverstinai, nebesidomėjo skolininku.
Sprendžiant trijų mėnesių termino praleidimo kreditoriniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti atnaujinimo galimybę yra įvertinama tai, ar palikimo atsiradimo momentui kreditorius turėjo reikalavimo teisę, t.y. ar trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo momento, ar nuo reikalavimo teisės atsiradimo dienos.
Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų ( 17-19 b.l. ), 1.424,18 Lt piniginė prievolė buvo atsiradusi dar iki palikėjo mirties 2013-05-20. Taigi palikimo atsiradimo momentui pareiškėjas turėjo reikalavimo teisę, todėl 3 mėnesių procedūrinis terminas skaičiuotinas nuo palikimo atsiradimo momento.
Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo jau yra priėmęs palikimą po skolininko M. Š. mirties, jis nesutinka, kad 3 mėnesių terminas būtų atnaujintas, nes, jo nuomone, praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pareiškėjo neatidumo ir nerūpestingumo.
Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo LR CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, vertina ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas.
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas, nes įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (LR CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis).
Kaip minėta, suinteresuotas asmuo palikimą priėmė ne pagal apyrašą, todėl už palikėjo skolas privalėtų atsakyti visu savo turtu (LR CK 5.52 str. 1d.).
Šioje byloje nebuvo ginčijama, kad suinteresuotas asmuo yra sukakęs 18 metų amžių, dar mokosi mokykloje. Jo teigimu, paveldimą turtą sudarė tik kelių šimtų litų vertės menkaverčiai buityje naudojami daiktai (spinta ir kt.), kurie yra mažesnės vertės nei palikėjo skola. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti suinteresuoto asmens nurodytą faktą apie palikimą sudarančio turto masę. Esant tokiai situacijai, suinteresuotas asmuo didesnę skolos dalį privalėtų padengti asmeniniu turtu, tai neabejotinai sukeltų neigiamų turtinių pasekmių suinteresuotam asmeniui. Tikėtina suinteresuoto asmens teigimu, kad jeigu jis būtų žinojęs apie palikėjo skolą, palikimo nebūtų priėmęs.
Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.
Pareiškėjas yra valstybės biudžetinė įstaiga, todėl pareiškėjui taikomi atidumo ir rūpestingumo standartai yra aukštesni nei fiziniams asmenims.
LR CPK 639 str. nustato, kad išieškotojas turi teisę, be kitų teisių, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, reikšti prašymus, t.y. išieškotojas turi galimybę veikti aktyviai.
Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad jo priimtą procesinį sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto perdavus vykdyti antstolei A. M., baigėsi jo pareiga domėtis skolininku. Pažymėtina, kad ir po vykdymo proceso pradėjimo ne antstolė, o pats pareiškėjas, kurio, kaip buvo teigiama pareiškime, viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti administruojamų mokesčių surinkimą, liko atsakingas už tai, kad mokestinė nepriemoka valstybei būtų išieškota kuo greičiau ir ekonomiškiau. Būtent dėl to pareiškėjas turėjo pareigą periodiškai domėtis vykdymo eiga ir gauti atitinkamą informaciją. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjas šios pareigos nevykdė ir iki antstolės pranešimo apie skolininko mirtį, kurį pareiškėjas gavo 2013-09-13, pats nebuvo užklausęs duomenų apie vykdymo eigą. Darytina išvada, kad pareiškėjas šioje situacijoje neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nes priešingu atveju informaciją apie skolininko mirtį būtų gavęs savalaikiai.
Įvertinus pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas, aktyviais veiksmais nesiekė, kad savalaikiai būtų gauti duomenys apie vykdymo eigą, tame tarpe būtų buvę gauti duomenys ir apie palikimo atsiradimą.
Taigi nėra pagrindo nustatyti, kad LR CK 5.63 str. 1d. numatyto 3 mėnesių termino eigos metu būtų objektyviai egzistavę aplinkybės, kurios būtų kliudžiusios pareiškėjui laiku gauti duomenis apie palikimo atsiradimą. Nenustačius, kad 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus įpėdiniui – suinteresuotam asmeniui šioje byloje, priėmusiam palikimą po M. Š. mirties, pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, pareiškimą tenkinti nėra pagrindo, be to, termino atnaujinimas sukeltų neigiamų turtinių pasekmių įpėdiniui, pareiškimas šioje dalyje atmestinas (LR CPK 578 str., LR CK 5.63 str. 1d.).
Pareiškėjas taip pat prašė vykdymo procese pakeisti skolininką M. Š. jo turtinių teisių ir pareigų perėmėju K. Š..
Aiškindamas LR CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad LR CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Pasisakydamas dėl LR CK 5.63 straipsnio taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka.
Pagal LR CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (LR CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Pareiškimas dalyje dėl skolininko M. Š. pakeitimo vykdymo procese suinteresuotu asmeniu K. Š. taip pat atmestinas, nes pareiškėjo reikalavimas neatitinka LR CK 5.63 straipsnio sąlygų.
Suinteresuotas asmuo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 269 str., 578 str., 596 str., teismas
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.